Onkologine liga sergantis V.Balsevičius visą gyvenimą dirbo Kuršių nerijos nacionaliniame parke ir su šeima 45 metus gyveno tarnybiniame bute, bet gegužę iš jo turėjo išsikraustyti. Toks buvo Klaipėdos apygardos teismo sprendimas.
Tiesa, jokio kito būsto neturintį pensininką ir jo šeimą bent laikinai nuramino Aukščiausiojo teismo (AT) nutartis.
AT panaikino apygardos teismo sprendimo dalį, pagal kurią V.Balsevičius su žmona privalo išsikelti iš valstybinio buto su visais jiems priklausančiais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo.
Klaipėdos apygardos teisme byla jau atversta. Taigi bent šią vasarą, kol bus paskelbtas teismo sprendimas, neringiškiai gali jaustis saugiau.
Dirbo Neringos miškuose
„Esu darbo veteranas, dirbau Preilos girininkijoje daugiau kaip keturis dešimtmečius – nuo 1972 metų, buvau miško pjovėjas ir kirtėjas, sodinau medžius, tvirtinau kopas.
Kadaise mums suteikė tuščią butą sename name šalia Alksnynės kontrolės posto.
Labai apsidžiaugiau, nors ten buvo tik 25 kvadratiniai metrai. O dabar sako, kad tą butą užėmėme savavališkai, gena lauk – nei gėdos, nei sąžinės, nei žmogiškumo. Kur mums dėtis senatvėje?“ – liūdnai kalbėjo V.Balsevičius.
Vyro teigimu, iš pradžių buvo pasirašyta nuomos sutartis, o vėliau niekas nepasiūlė jos pratęsti. Žmonės gyveno, mokėjo nuompinigius, kitus mokesčius – juos seniau tiesiogiai atskaičiuodavo iš atlyginimo, šeima neturi jokių skolų už tai, tad tikėjosi, kad taip bus ir toliau.
Du vaikus auginusiai šeimai vėliau buvo leista naudotis ir antrajame aukšte esančia mansarda. Ten įrengtas vienas kambarys ir virtuvėlė.
Iš viso Balsevičiams priklauso 51 kvadratinis metras gyvenamojo ploto.
Buitis – ne iš lengvųjų
„Kur mums dabar eiti? Šniūrą ant kaklo, ir viskas.
Taip Neringos merijoje ir pasakiau. Esu ligota – aukštas kraujospūdis, diabetas, širdis streikuoja. Mums nieko nelieka – eisime iki Strasbūro“, – sakė V.Balsevičiaus žmona Stepanija, įsitikinusi, kad šį būstą šeima jau užgyveno.
Moteris pasakojo, kad gyventi šiame name nelengva, – tualetas lauke, tenka kūrenti krosnis, o vandens atsinešti iš Alksnynės kontrolės posto.
Pernai buvo sutvarkytas namo stogas, o viduje žmonės pasidarydavo tik kosmetinį remontą, nes visą laiką nebuvo aiškus būsto šeimininkas.
Seniems ir ligotiems tėvams padeda sūnus Tomas. Vasarą jis buvo įsikūręs kieme esančiame nedideliame sandėliuke.
Parkas – už iškeldinimą
2018 metų kovo 2 dieną Klaipėdos apylinkės teismas priėmė Balsevičiams palankų sprendimą.
Buvo atsižvelgta į tai, kad žmonės yra pensinio amžiaus, neturi kitos gyvenamosios patalpos, ligoti, socialiai pažeidžiami, todėl teismas nutarė, jog „iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų neatitiktų proporcingumo principo, būtino taikant griežčiausią teisinę priemonę – iškeldinimą, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos“.
Tačiau Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija šią nutartį apskundė.
Nuspręsta, kad gyvenamąsias patalpas Balsevičiai turėjo atlaisvinti iki gegužės.
Direkcijos atstovai aiškino, kad 2009 metais su V.Balsevičiumi buvo sudaryta tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis. Nuomos pabaigos terminas – 2020 metų sausio 1-oji.
Bet 2013-aisiais sudarytas susitarimas dėl nuomos sutarties pakeitimo.
Pagal jį nuomos terminas baigėsi 2015 metų spalį.
Kaimynei – kitokios sąlygos
V.Balsevičius tiksliai nebepamena, kaip viskas buvo. Jis aiškino, kad pasitikėjo vėlesnėmis žodinėmis sutartimis.
Balsevičių kaimynė tame pačiame name gyvens iki 2020-ųjų, nes iki to laiko galioja jos ir Kuršių nerijos nacionalinio parko pasirašyta būsto nuomos sutartis. Balsevičiai mano, kad ir juos galėtų palikti bent iki tol.
Kalbėta, kad šiame name, kuriam suteiktas kultūros paveldo statusas, planuojama įrengti kopų prižiūrėtojo muziejų.
Praėjusio amžiaus pradžioje Alksnynėje buvo pastatyti penki kopų prižiūrėtojams skirti namai.
„Vis vien nieko negalėtų čia dirbti, kol ta moteris neišsikels“, – svarstė V.Balsevičius.
Socialinio būsto negavo
Iš tarnybinio buto vejami neringiškiai tvirtino, kad į nė vieną jų prašymą leisti išsipirkti būstą nebuvo atsižvelgta.
V.Balsevičiui buvo primintas ir paveldėtas mirusio tėvo būstas Preiloje, kurį vyras perdavė savo dukteriai.
Šeima ne kartą kreipėsi į kurorto savivaldybę dėl socialinio būsto skyrimo.
„Mūsų neįtraukė į eilę, nes šeimos pajamos tuo metu keliais litais viršijo nustatytas socialiai remtinų asmenų pajamas“, – sakė S.Balsevičienė.
Užkliuvo ir sūnus
Į teisminį procesą įtrauktas ir Balsevičių sūnus Tomas, kuris vasarą buvo įsikūręs kieme esančiame sandėliuke.
„Ir mane apkaltino savavališkai užėmus būstą. O ką man daryti? Parko vadovė mestelėjo, kad turėčiau tėvais pasirūpinti. Kaip pasirūpinti, jei savo būsto kol kas neturiu?
Važinėju uždarbiauti į užsienį. Kartais, ypač žiemą, darbus turiu mesti: reikia grįžti ir padėti tėvams – atnešti malkų, nukasti sniegą, parvežti maisto produktų“, – pasakojo T.Balsevičius.
Laukiama atomazgos
Dabar neringiškių šeima su nerimu laukia ginčo su Kuršių nerijos nacionaliniu parku pabaigos teisme.
Tai rūpi ir antrajai konflikto pusei.
„Tebesitęsia teisiniai procesai – šita situacija dabar nagrinėjama dar kartą, laukiame sprendimo.
Jei to namo nereikės miškų urėdijai, o žmonės liks ten gyventi, mes namą atiduosime Turto bankui, nes nėra prasmės ten ką nors daryti.
Galėtume ką nors planuoti tik tuomet, jei pastatas būtų tuščias“, – sakė Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser.
