Lukiškių kalėjimo vardas gali tapti populiariu prekės ženklu. Ištuštėjusiuose pastatuose pirmiausia planuojama surengti koncertą „Laisvę Lukiškėms“, o vėliau pirkėjus gali pasiekti Lukiškių medus.
Tokios idėjos vakar buvo svarstomos pirmoje viešoje diskusijoje dėl praėjusią savaitę uždaryto vienintelio Lietuvos kalėjimo likimo.
Ant stogo regi avilius
Kalėjimo cerkvėje surengtame įvairių valstybės įstaigų atstovų, verslininkų ir menininkų susitikime visi pažėrė daugybę idėjų ir niekas niekam neprieštaravo. Todėl neaišku, kaip dviejų hektarų teritoriją ir šešis joje esančius pastatus pasidalys visi norintys.
Menininkai šiuose pastatuose norėtų įkurti meno inkubatorių, pradedantieji verslininkai jau svarsto, kiek projektų sukurtų per dieną užsidarę vienutėje, visuomeninių organizacijų atstovai dairosi vietos vaikų darželiui.
Niekas nekonkuruoja tik su bitininkais: avilius jie galėtų statyti ant kalėjimo stogo, o vėliau pardavinėti Lukiškių medų.
Tokį projektą dar prieš 4 metus sukūrė užpernai miręs įvairių meno projektų autorius Audrius Mickevičius.
Dalis patalpų – viešbučiui
Į Lukiškių kalėjimo erdves jau dabar dairosi restoranų, kavinių ir viešbučių savininkai.
Ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius teigė, jog bent vieną kavinę Lukiškių kalėjimo patalpose reikėtų atidaryti jau dabar, o vėliau būtų galima pildyti kitas sostinės spragas – Vilniuje trūksta penkių žvaigždučių viešbučių ir konferencijų salių.
Tačiau jau per pirmąją diskusiją paaiškėjo, kad prieš 115 metų statytas kalėjimo pastatas, bent jau jo cerkvė, visiškai netinka konferencijoms.
Diskusijos rengėjams niekaip nepavyko sureguliuoti mikrofonų, o sėdintieji atokiau girdėjo tik kalbų aidą.
Mažiau abejonių kilo dėl viešbučio. Ekonomikos ir inovacijų ministras V.Sinkevičius tokiai idėjai pritarė, tiktai priminė, kad Lietuva nieko nenustebintų – viešbučiai vietoj buvusių kalėjimų veikia Turkijoje, Skandinavijos šalyse.
„Per visą savo kelionių istoriją niekur nesu išsimiegojęs taip gerai, kaip buvusiame kalėjime Stokholme“, – prisiminė Vilniaus miesto vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis.
Nesutarė tik dėl tvoros
Daugiausia diskusijų kilo dėl to, ar atvėrus kalėjimą visuomenei reikėtų nugriauti jo tvorą.
Dauguma pritarė, jog daugybę metų šešių pastatų kompleksą nuo vilniečių akių saugojusi tvora turėtų būti nugriauta, nors ji taip pat laikoma kultūros paveldo objektu.
Neskubėti siūlė tik Kultūros paveldo departamento vadovas Vidmantas Bezaras: „Dabar atrodo, kad tvora – pats svarbiausias objektas. Tik nepulkime pirma griauti tvoros, o tik paskui galvoti, ką daryti toliau.“
V.Bezaras teigė, kad Kultūros paveldo departamentas dar nėra galutinai nutaręs, kuriuos kalėjimo pastatus reikia išsaugoti kaip etaloną, o kuriuos galima keisti ar visai nugriauti.
Jo tvirtinimu, nemažai autentiškų statinių buvo sugadinta dar veikiant kalėjimui. Cerkvėje buvo užtinkuotos ir užmūrytos freskos, ant kai kurių pastatų buvo sumūryti papildomi aukštai.
Pastatui reikia šeimininkų
Tačiau daug autentiškų dalykų išliko iki šių dienų – daugiau nei prieš šimtą metų žydų išlietos grindų trinkelės, unikalus cerkvės sietynas. Kultūros paveldo specialistai pažymėjo, jog šie elementai nepažeisti išliko tiktai dėl to, kad kalėjimas visą laiką buvo apgyvendintas ir prižiūrimas. Jei pastatas liktų nelankomas ir nešildomas, paveldui iškiltų grėsmė.
Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius ir Ekonomikos ir inovacijų ministras V.Sinkevičius ragino ištuštėjusius pastatus panaudoti kuo greičiau.
Kol bus nuspręsta, kas įsikurs uždarytame kalėjime, jo pastatai bus perduoti Turto bankui.
Kol kas čia rengiamos ekskursijos tokios populiarios, kad visos vietos užpildomos vos paskelbus registraciją.
Iš Lukiškių kalėjimo paskutiniai suimtieji ir nuteistieji išvežti birželio pabaigoje. Pastaruoju metu čia jų buvo šeši šimtai.
