Šalia įžymybių namų įsikūrę žmonės jaučiasi įkalinti – vaizdai šiurpina, lankosi benamiai

Gyvenate šalia istorinės asmenybės namų, tačiau nesidžiaugiate – būstą lanko ne turistai, o benamiai, vietoj gėlių kieme veša piktžolės, nes naujiesiems šeimininkams valdos priežiūra tapo iššūkiu. Tokios istorijos Kaune skaičiuojamos šimtais.

Šiame name gyveno spalvinga tarpukario asmenybė Pupų Dėdė – P.Biržys. Dabar namą valdo jo giminaičiai, bet nei pastatu, nei sklypu beveik nesirūpina.<br>M.Patašiaus nuotr.
Šiame name gyveno spalvinga tarpukario asmenybė Pupų Dėdė – P.Biržys. Dabar namą valdo jo giminaičiai, bet nei pastatu, nei sklypu beveik nesirūpina.<br>M.Patašiaus nuotr.
Eigulių gatvės sklype styro tik nuodėguliai, kieme pilna įvairių daiktų, šiukšlių.<br>M.Patašiaus nuotr.
Eigulių gatvės sklype styro tik nuodėguliai, kieme pilna įvairių daiktų, šiukšlių.<br>M.Patašiaus nuotr.
Šio sklypo savininkai pernai už jo nepriežiūrą sumokėjo 2800 eurų.
Šio sklypo savininkai pernai už jo nepriežiūrą sumokėjo 2800 eurų.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Jul 15, 2019, 7:43 AM, atnaujinta Jul 15, 2019, 8:04 AM

Kauno seniūnijų darbuotojai suskaičiavo nenaudojamus žemės sklypus. Jų kiekvienoje miesto teritorijoje aptikta po kelias dešimtis ar net šimtus. Sklypų savininkai dėl savo turto nepriežiūros buvo įspėti, per mėnesį ne vienas sklypus sutvarkė.

Tačiau kai kurie kauniečiai už neprižiūrimą žemę sumoka mokestį ir neketina nieko keisti.

Nors padidintas žemės mokestis turto neprižiūrintiems savininkams neretai veiksmingas, tvarka kitais metais greičiausiai bus dar labiau sugriežtinta.

Istorinis namas apleistas

Gegužės mėnesį seniūnijos turėjo nelengvo darbo – registravo neprižiūrimus sklypus.

Panemunės seniūnijoje tokių buvo aptikta per 350, Petrašiūnuose – 143, Centre – 58, Žaliakalnyje – 138.

Sklypų savininkai buvo įspėti ir per mėnesį savo žemę turėjo sutvarkyti. Kai kurie taip ir padarė, bet kiti į įspėjimus nereagavo. Vienas tokių yra Žaliakalnyje, Liškiavos gatvėje 7. Čia stovi istorinis namas. Jis priklausė garsiai ir spalvingai tarpukario asmenybei Pupų Dėdei – Petrui Biržiui.

Deja, ir namas, ir žemė aplinkui – neprižiūrimi. Sklype želia dilgėlės. Tarpukariu statyto namo langai užkalti, bet per didelį plyšį tvoroje galima patekti į teritoriją ir įlįsti į atvirą pirmą namo aukštą.

Norinčiųjų pirkti nestinga

Liškiavos gatvėje gyvenantys žmonės pasakojo, kad šio namo savininkų nėra matę. Kaunietis Saulius Triponis Liškiavos gatvėje gyvena jau 19 metų.

„Visą tą laiką namas taip ir stovi užkaltais langais. Sklypą dar prižiūrėdavo greta gyvenęs vyras, bet jis mirė gal prieš 10 metų, ir tvarkos nebeliko. Kartais kažkas išverčia tvorą, išplėšia langus dengiančias plokštes. Kartais pastebiu, kad namas aptvarkytas, bet kas ir kada juo rūpinasi, nežinau“, – pasakojo vyras.

S.Triponis sakė, kad visi aplinkiniai puikiai žino, jog tai – Pupų Dėdės namas. Šiuo slapyvardžiu pasivadinęs P.Biržys, Lietuvos savanoris, nuo 1930 metų Kauno radiofone rengė populiarius pusiau folklorinius satyrinius pusvalandžius „Pupų Dėdės pastogėje“, koncertavo, važinėjo po Lietuvą, rinko istorinę medžiagą, parašė knygelių apie įvairias Lietuvos vietoves, Londone įrašė ne vieną dainų plokštelę, bendradarbiavo spaudoje.

1942 metais Kauno senamiestyje jis įkūrė pramogų teatrą „Pupų Dėdės pastogė“. Nacių okupacijos metais buvo kalintas. Po karo persikėlė į Vilnių.

„Mūsų gatvė gražėja, senus namus žmonės remontuoja. Liko tik šis istorinis namas. Jo ne tik gaila, bet ir baisu, kad į teritoriją neįsimestų benamiai, kurie gali sukelti gaisrą. Taip pat negerai, kad kieme žolė ir piktžolės nešienaujamos, vaizdas prastas“, – apgailestavo kaunietis.

Vyras teigė, kad daugybė žmonių klausinėja, kur rasti šeimininkus, nes norėtų įsigyti namą.

Keisti nieko neketina

Liškiavos gatvės 7-ojo namo savininkė Ligita Dičiūnienė atskleidė, kad Pupų Dėdė buvo jos giminaitis.

„Jo duktė ir anūkas dabar gyvena Airijoje. Mes namą 2010 metais pirkome iš Pupų Dėdės uošvės.

Turėjome planų jį suremontuoti arba nugriauti.

Bet remontui reikia daug pinigų, tokios sumos neturime“, – sakė moteris.

Kaunietė namo su sklypu parduoti nenori, nes gautus pinigus esą tiesiog pravalgytų ir jokios naudos nebūtų. Jos nuomone, geriau tegul stovi, liks vaikams kaip palikimas.

Kai namo susandarintas vietas kas nors sugadina, savininkė tikino jas vėl įrengianti.

„Jau ne pirmus metus mokame padidintą žemės mokestį už sklypo nepriežiūrą.

Susidaro ne vienas šimtas eurų, bet geriau sumokėti ir tegul kol kas viskas lieka taip, kaip yra“, – atviravo L.Dičiūnienė.

Bijo gaisro ar traumų

Nemaža piktžaizdė yra Eigulių gatvėje. Vienu sklypu savininkai irgi nesirūpina, pavasarį degė ir ten stovėję pastatai. Dabar styro tik nuodėguliai, kieme pilna įvairių daiktų, šiukšlių, net senas automobilis.

Greta gyvenančių kaimynų kiemas skiriasi lyg diena ir naktis. Jis išpuoselėtas, veja dailiai nupjauta.

Šiame name gyvenanti Smiltė Šliažaitė sakė, kad apleisto sklypo savininkai dažnai keičiasi.

„Atvyksta kokia jauna šeima, apžiūri sklypą, įsigyja, žada tvarkyti. Bet niekas nesikeičia, atsiranda nauji savininkai, jie taip pat nieko nepadaro, pabėga iš šios vietos“, – pasakojo mergina.

Kaunietei matyti apleistą sklypą ir sudegusius pastatus nemalonu, be to, netvarka kelia pavojų.

„Tame sklype auga obelis, kurios obuoliai labai skanūs. Vaikai eina jų rinkti, gali įkristi į likusius nuodėgulius, susižeisti. Sklype daugybė visokių šiukšlių, baisu, kad jų kas nors nepadegtų, nes tada pavojus grėstų ir mums“, – svarstė S.Šliažaitė.

Įspėti savininkai susitvarkė

Sklypo, esančio J.Mateikos gatvėje, savininkai pernai už jo nepriežiūrą jau mokėjo 2800 eurų mokestį.

Šiais metais ši teritorija irgi buvo įtraukta į neprižiūrimų sąrašą, savininkai įspėti, kad susitvarkytų. Į perspėjimą sureagavo, žolė aplink negyvenamą namą nupjauta.

Ne vienus metus tuščias sklypas stovi ir Savanorių prospekte 131. Dėl jo teritorijos priežiūros seniūnija savininkus taip pat pavasarį įspėjo, ir dabar jis tviska tvarka. Tai įmonės „Medikona“ nuosavybė. Šios įmonės darbuotoja Laima Žukauskė sakė, kad Savanorių prospekte įmonė planavo statyti su medicinos paslaugomis susijusį pastatą.

„Žmonių poreikiai ir mūsų planai pasikeitė, todėl statybos kol kas nevyks. Bet sklypą prižiūrime, baudų už jo nepriežiūrą nesame gavę“, – teigė moteris.

Netvarkos gerokai sumažėjo

Žaliakalnio seniūnas Bronius Girdauskas pranešė, kad šioje teritorijoje gegužę buvo užregistruoti 138 neprižiūrimi sklypai. Jų savininkai gavo įspėjimus. Iki liepos mėnesio liko 27 netvarkingos valdos.

„Kiekvienos seniūnijos specifika skiriasi. Vienur yra daugiau įmonių, kitur – nuosavų namų su sklypais. Žaliakalnyje daugiausia netvarkomų sklypų, kurie priklauso privatiems asmenims. Dažniausiai sklypai netvarkomi aplink tuos namus, kuriuose niekas negyvena“, – sakė B.Girdauskas.

Seniūnas pasidžiaugė, kad po pirmo įspėjimo pavasarį daugelis sklypų savininkų susitvarkė.

„Labai gerai, jog pavyko pasiekti, kad būtų sutvarkyti tie sklypai, kurie yra prie pagrindinių Žaliakalnio gatvių – Savanorių ir Taikos prospektų, Tvirtovės alėjos“, – džiaugėsi B.Girdauskas.

Dažniausiai, pasak seniūno, Žaliakalnyje gyventojai nenupjauna žolės, rečiau būna, kad sklypuose randama daugiau netvarkos.

Norėtų parduoti brangiai

Savininkai, su kuriais seniūnijos atstovams pavyksta susisiekti, turi įvairių pasiteisinimų, kodėl neprižiūri savo turto.

„Neretai būna, kad senieji savininkai miršta, palikimą gavę giminaičiai gyvena ne Kaune ar net ne Lietuvoje. Jie turtą nori parduoti kur kas brangiau, nei jis vertas, todėl jis metų metus stovi apleistas“, – aiškino B.Girdauskas.

Būna, kad turtu nepasidalija keli savininkai, vyksta teisminiai ginčai, tuo metu sklypai irgi stovi neprižiūrimi.

„Prie apleistų sklypų gyvenantys žmonės skundžiasi, kad jiems tai pavojinga kaimynystė. Kai žolė nepjaunama, įsiveisia piktžolės, Sosnovskio barščiai, su kuriais sunku kovoti.

Kitos išeities, kaip tik didinti mokestį už neprižiūrimą žemę, nėra. Piniginės nuobaudos neretai suveikia“, – sakė B.Girdauskas.

Atostogauja, todėl netvarkys

Petrašiūnų seniūnė Asta Chanko pasakojo, kad šioje teritorijoje buvo užregistruoti 143 neprižiūrimi sklypai. Iki liepos jų liko 18.

„Mūsų seniūnijoje yra daugiau įmonių. Deja, ne visos jos savo sklypus prižiūri. Viena įmonė mums atsiuntė paaiškinimą, kad šiuo metu visi atostogauja, todėl teritorijos prižiūrėtojų nėra kam samdyti, ir prašė leisti sklypo netvarkyti iki spalio mėnesio“, – stebėjosi Petrašiūnų seniūnė.

Sklypai būna neprižiūrėti ir kai turtas priklauso daugybei savininkų. Pavyzdžiui, 8 savininkai turtu nepasidalija, todėl jį mieliau apleidžia nei tvarko.

„Būna, jog gyventojai teisinasi, kad skiriasi ir byla dabar teisme, todėl sklypų neprižiūri. Bet mes matome, kad teismas nėra apribojęs teisės juo naudotis, todėl jie aplinką privalo tvarkyti“, – sakė A.Chanko.

Dalis sklypų įvairiose seniūnijose neprižiūrimi ir dėl to, kad ten ketinama pradėti statybas arba tai grąžinta žemė ir jos savininkai keičia jos paskirtį.

Nustatytas žolės aukštis

Savo sklypus gyventojai privalo šienauti bent kartą per mėnesį. Žolė negali būti aukštesnė nei 12 centimetrų.

„Tie, kurie nesitvarko, iš pradžių perspėjami. Jei per mėnesį į įspėjimą nereaguoja, žinios apie tai perduodamos savivaldybės Finansų skyriui. Jei dar po vieno įspėjimo niekas nesikeičia, tai gyventojams gali nepigiai kainuoti. Susitvarkyti savo sklypus paskutinė galimybė yra iki rugsėjo mėnesio“, – perspėjo Petrašiūnų seniūnė A.Chanko.

Už didesnio sklypo nepriežiūrą mokestis gali išaugti nuo 400 iki 7–8 tūkstančių eurų.

„Nors ne visi savininkai į perspėjimus reaguoja, kitų nerandame, nes jie nesiteikia susisiekti arba gyvena užsienyje, bet ir jiems teks mokėti mokesčius“, – patikino Žaliakalnio seniūnas B.Girdauskas.

Tvarka gali būti dar griežtesnė

Paulius Keras

Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas

„Kartais žemės sklypų savininkai gudrauja – savo sklypus nušienauja ar sutvarko tik po paskutinio įspėjimo.

Tokiu būdu žolė šienaujama ar šiukšlės sutvarkomos tik vieną kartą per metus, bet didesnio mokesčio už savo teritorijų netvarkymą skirti negalima.

Atsižvelgdami į tai, svarstome galimybes dar labiau sugriežtinti taisykles, kad sklypų savininkai savo teritorijas prižiūrėtų geriau.“

Sąraše – net 293 neprižiūrimi sklypai

Donatas Vosylius

Savivaldybės Finansų ir

ekonomikos skyriaus Mokesčių poskyrio vedėjas

„Seniūnijos Finansų ir ekonomikos skyriui liepos pradžioje pateikė informaciją apie nenaudojamus ir neprižiūrimus žemės sklypus Kauno mieste.

Dabar sąraše yra 271 neprižiūrimas privatus žemės sklypas ir 22 nuomojami ar naudojami valstybinės žemės sklypai.

Šiuo metu pateikta informacija nagrinėjama, po to bus rengiamas administracijos direktoriaus įsakymas dėl nenaudojamų žemės sklypų 2019 metų sąrašo patvirtinimo.

Asmenims, kurių sklypai bus įtraukti į minėtą sąrašą, bus taikomi maksimalūs 4 proc. žemės arba žemės nuomos mokesčių tarifai.“

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.