Liepos 25-ąją Kaune kilo didelis sujudimas, kai dėl itin prastos namo būklės sunerimę Biržiškų gatvės 11-uoju numeriu pažymėto daugiabučio gyventojai apie tai pranešė ugniagesiams. Gyventojai išsigando galimos tragedijos dėl įtrūkusios namo sienos.
Ant kojų buvo sukeltos specialiosios pajėgos, į įvykio vietą atvyko medikai, civilinės saugos specialistai, iš daugiabučio teko evakuoti 36 žmones.
Gyventojai skubiai išbėgo į lauką palikę namuose visus daiktus – jiems teko nakčiai ieškotis kitos pastogės.
Tuomet paaiškėjo, kad namo būklė buvo prasta jau nuo 2015 metų, ir tai daugiausia lėmė pirmajame namo aukšte atliktas buto remontas, kurio metu neliko atraminės sienos.
Visos pastangos imtis viso namo remonto buvo nesėkmingos, mat tokiais atvejais būtinas daugiau kaip pusės namo gyventojų sutikimas. Rūpesčių dėl trūkusios sienos kilo tik vienos laiptinės gyventojams, todėl jų kaimynai imtis brangiai kainuojančių darbų nesutiko.
Pats suremontuoto buto šeimininkas kaltės nepripažino ir pateikė kitą versiją, kodėl taip atsitiko, – neva dėl paplauto pamato.
Plyšys sienoje dar padidėjo
Pirmadienį, liepos 29-ąją, pirmosios laiptinės gyventojams, stebint policijos pareigūnams, kelias valandas buvo leista grįžti į namus ir pasiimti reikalingus daiktus. Dauguma šeimų įsikūrė pas giminaičius ir draugus, pasiūlyta galimybė laikinai apsigyventi Kauno apskrities moterų krizių centre.
Gyventojai nešė drabužius, įvairią buitinę techniką ir net augalus, mat visiškai neaišku, kada jie vėl galės sugrįžti į namus.
Nors šiame daugiabutyje nėra susibūrusi butų savininkų bendrija, namo administratoriai visus reikalus dažniausiai derina su viena aktyviausių gyventojų Laura Jackevičiene.
Moteris taip pat buvo priversta palikti savo būstą, tačiau jai toli kraustytis nereikėjo – įsikurti pasiūlė gretimoje laiptinėje butą turinti kaimynė, kuri šiuo metu yra išvykusi į užsienį.
„Žmonės tikrai buvo išsigandę, visi klausinėja, kada galės grįžti į namus“, – kalbėjo L.Jackevičienė. Po kelių dienų įžengusi į savo butą ji tikino išvydusi dar padidėjusį plyšį, sienoje matyti naujų įtrūkimų.
Kaunietė vylėsi, kad bus parengtas namo remonto projektas ir atlikus darbus žmonės galės grįžti į namus. Didžiausia mįslė – kiek laiko tai užtruks.
Nevykusiai atkasė pamatus
Gegužės 8 dieną labai panašus incidentas įvyko K.Petrausko gatvėje, kai netinkamai atliekant darbus daugiabučio rūsio patalpose buvo pažeista pamato konstrukcija ir dėl to ėmė skilti sienos viršutiniuose aukštuose.
Trijų aukštų namo rūsį remontuoti bandę vyrai buvo priversti skubiai nutraukti darbus – deformavosi ir ėmė slinkti pamatai, juose atsivėrė plyšys. Išsigandę gyventojai pagalbos tarnyboms pranešė, kad namas tartum pakibo ore.
Atvykus specialistams paaiškėjo, kad darbai išties buvo atliekami nesilaikant tokiais atvejais būtinų taisyklių.
Vis dėlto šių patalpų savininkas elgėsi tinkamai – jis įsipareigojo parengti projektą ir ištaisyti klaidas.
Kaune įvyko du rimti incidentai, susiję su remontu daugiabučiuose. Ar jau ryškėja vaizdas, kodėl taip atsitiko ir kas turėtų prisiimti kaltę? – „Laikinoji sostinė“ paklausė statybos eksperto J.Ražaičio.
– Dėl tokių incidentų dažniausiai būna kaltas šeimininkų noras sujungti kambarį su virtuve, ir ši mada vis dar labai gaji. Jeigu projektuotojas parengia tinkamą projektą, įrengiamas metalinis rėmas ir atliekami kiti numatyti darbai, pastatas tikrai nenukenčia.
Kur kas blogiau, kai darbo imasi jo neišmanantys žmonės, mat tiksliai atlikti skaičiavimus šiuo atveju gana sudėtinga.
Stambiaplokščio namo konstrukcija yra sudėtinga erdvinė konstrukcija. Perdangų plokštės kontūrais remiasi ant sieninių plokščių, jos keliose vietose sujungtos metaliniais ryšiais.
Jeigu vidinė siena išpjaunama iki pat lauko sienos, ryšiai sunaikinami. Būtent taip nutiko Biržiškų gatvėje esančiame name.
Ekspertai reikalauja, kad iki lauko sienos liktų bent 30 centimetrų vidinės sienos, mat tokiu būdu išsaugomi ryšiai.
– Kokių didžiausių klaidų padarė buto Biržiškų gatvėje šeimininkas?
– Prieš ketverius metus jis išpjovė du metrus sienos ir visiškai nesustiprino konstrukcijos. Dar blogiau, kad tokie darbai buvo atliekami pirmajame aukšte, mat lauko sienai teko visų viršutinių aukštų apkrova, atsirado plyšių.
Tą patį padarius aukščiau, apkrova būtų mažesnė. Kuo žemiau daromi tokie darbai, tuo blogiau namui.
Prisidėjo dar viena aplinkybė: ties vienu namo kampu plaunamas gruntas – galbūt dėl trūkusio vamzdžio ar kito skysčių šaltinio, todėl šiek tiek nusėdo pamatai.
Labai jautri namo vieta – laiptai, jie užkelti ant konsolės. Kai susiformavo plyšys, laiptai gali visai nuslinkti nuo konsolės ir nukristi žemyn.
– Ar šį namą galima išgelbėti, o galbūt teks visai griauti?
– Išryškėjus išoriniams pažeidimams projektuotojai parengė remonto projektą siekdami sustiprinti pastatą, tačiau jis nebuvo įvykdytas. Gyventojai tiesiog jam nepritarė.
Parengtas pastato stiprinimo būdas su įspaudžiamais poliais yra labai patikimas, bet sudėtingas ir brangus. Galima viską padaryti paprasčiau – atkasti atskirus pamato ruožus ir juos betonuoti. Tokiu būdu galima sutaupyti daug lėšų.
Taip pat būtų galima temples įrengti iš pastato išorės. Tuomet nereikėtų jų tiesti per butus, nes gyventojams tikrai nepatinka, kad gadinama vidaus apdaila.
Griauti pastato nereikės, tačiau jį reikia suvaržyti, sustiprinti visą namą. Taip pat būtina vietoj išgriautos sienos bute įrengti metalinį rėmą.
Blokinius namus sunku sugriauti, nes sienose yra daug ryšių. Mūriniame name pakaktų didesnės skylės vienoje vietoje ir jis griūtų.
Jautriausia vieta yra laiptinės, mat atsiradus didesniam trūkiui gali nugarmėti visa laiptinė.
– Ar K.Petrausko gatvėje esančiame name situacija panaši?
– Žmogus šiame name gilino rūsį ir visu perimetru pasikasė po pamatais net dviejose patalpose.
Tokiu būdu norėta padidinti patalpų aukštį. Namas pasėdo ir deformavosi.
Pasamdytos bendrovės darbuotojai nemokėjo tinkamai atlikti tokių darbų. Šiuo atveju galima pagirti patalpų šeimininką, kuris nepasišalino, sutiko parengti projektą ir tuomet tęsti darbus. Jam taip pat teks panaikinti defektus, kurie atsirado namo gyventojų būstuose.
– Kokią įtaką pastato saugumui daro sprendimas išgriauti vadinamąją nelaikančiąją sieną?
– Viso namo patvarumui tai neturi įtakos, tačiau kaimynams net tokiu atveju gali kilti nemalonių rūpesčių. Statant namą tarp nelaikančios sienos pertvaros ir perdangos turi likti tarpas, kad perdanga galėtų šiek tiek įlinkti. Ji linksta nuo apkrovos, o įlinkis per daugelį metų gali padidėti dvigubai.
Senuose namuose perdangos yra palinkusios ir užspaudusios pertvaras. Išardžius pertvarą aukštu aukščiau gyvenančio kaimyno buto lubose gali atsirasti įtrūkių, tačiau namui tai nekenkia.
– Kiek kauniečių per metus pateikia projektus dėl sienų griovimo?
– Per metus Kaune gauname apie šimtą projektų. Kartais daromi išėjimai iš pirmajame aukšte esančių butų, nes šeimininkai nori įrengti odontologijos kabinetą, kirpyklą ar siuvyklą. Tokiu atveju pertvarkymai nėra sudėtingi – vietoj lango įstatomos durys.
Vis dėlto pats populiariausias noras – nugriauti sieną, skiriančią virtuvę ir kambarį.
– Ar įmanoma apskaičiuoti, kaip dažnai tai daroma neteisėtai – neparengus projekto?
– Tokios statistikos nėra, nes darbai atliekami vidaus patalpose, kuriose niekas nesilanko.
Neteisėti pertvarkymai bute išaiškėja, kai būstą bandoma parduoti arba prasideda darbai. Ardant sienas kyla didelis triukšmas, ir kaimynai pradeda skųstis.
Tuomet kviečiami Statybos inspekcijos darbuotojai – jie gali sustabdyti darbus, skirti baudą ir pareikalauti pašalinti padarinius, tačiau gelžbetonio plokščių atstatyti beveik neįmanoma. Užmūryti skylės nėra prasmės, todėl geriausia viską atlikti patikimai.
Būtent taip ir norėčiau palinkėti elgtis visiems kauniečiams, nes netinkamai atliekami darbai stambiaplokščiuose namuose gali sukelti pavojų kitiems gyventojams ir patiems vykdytojams.
Pranešimų gaunama vis daugiau
Giedrė Juškaitė
Kauno savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė
„Nuo 2017-ųjų pradžios įsigaliojo Triukšmo valdymo įstatymo pataisa, kuri įpareigoja pranešti savivaldybei apie daugiabutyje esančiame bute numatytą remontą.
Pirmaisiais įstatymo nuostatos galiojimo metais Kaune gauti 859 pranešimai, 2018-aisiais – 1295 pranešimai, o šiemet savivaldybę pasiekė 784 pranešimai. Statistika pagal rajonus nėra renkama, tačiau daugiausia pranešimų yra gaunama iš didžiųjų miesto rajonų – Dainavos bei Šilainių.
Galima tik spėlioti, kokia dalis namų ūkių atlieka remontą nepranešę, nes nėra duomenų, kiek iš viso remontų vykdoma Kauno mieste.“
Svarbiausi sprendimai – gyventojų rankose
Gintaras Bilevičius
Daugiabučių administravimo bendrovės „Būsto valda“ vadovas
„Pagal nustatytą tvarką buto Biržiškų gatvėje šeimininkas privalėjo gauti kitų namo gyventojų sutikimą atlikti darbus, parengti projektą, atlikti jo ekspertizę ir suderinti su administratoriumi. Žinoma, ekspertai nebūtų leidę imtis tokių darbų, kokie buvo atlikti.
Buto savininkas gynėsi ir aiškino, neva įtrūkių atsirado dėl paplavų, tačiau pirmieji plyšiai išryškėjo būtent prieš ketverius metus, atlikus remontą.
Nors buvo parengtas namo remonto projektas, gyventojai nesutiko imtis darbų. Administratorius savo iniciatyva negali imtis projekto, jeigu jam nepritaria 51 proc. butų savininkų. Negalime priverstinai kiekvienam butui pateikti maždaug po 2,5 tūkst. eurų sąskaitą.
Remontą galėtume pradėti tik tokiu atveju, jeigu savivaldybė įpareigotų atlikti darbus ir pateikti sąskaitą.
Didžiausia blogybė, kad nėra teisinės bazės, kaip elgtis tokiu atveju, kai dėl vidaus darbų nukenčia ir daugiabučio bendrojo naudojimo patalpos. Administratorius ir kiti gyventojai tampa šios problemos įkaitais.
Administratorius turėtų atlikti būtinus darbus savo lėšomis, pateikti sąskaitas gyventojams, o pastarieji išsireikalauti pinigus iš kaltininko, tačiau tai galima padaryti tik per teismą.
Dėl namo Biržiškų gatvėje svarstome kelias galimybes. Galime kuo skubiau imtis jau parengto projekto arba atlikti jo pataisymus. Tuo pat metu kalbėsime su Kauno savivaldybe dėl galimybės kompensuoti dalį išlaidų.
Kartu su miesto valdžios atstovais turime apsvarstyti ir tokį scenarijų, ką reikės daryti, jeigu namo gyventojai nesutiks imtis remonto.“
