Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Paramos būstui skyriaus vyr. specialistas Aloyzas Stapulionis sakė, jog pats dalyvauja radijuje, televizijoje, renginiuose, susitikimuose su šeimomis ir pasakoja apie paramą įsigyjant pirmąjį būstą. Tačiau jis pripažįsta pasigendantis savivaldybių dalyvavimo ir viešinimo, reikiamos informacijos rasti išties sudėtinga.
Skaičiuojama, jog šiuo metu sistemoje pateikta daugiau kaip 5 tūkst. prašymų. Skaičiai, teigiama, ne visai atspindi realią situaciją: šeimos kreipiasi po kelis kartus, nes įstatymas tai leidžia.
Šeimos bando pirkti būstą, nepavykus įsigyti, jį statyti, ieško racionalių sprendimų. Iki šiol patenkintas 1251 prašymas: išduotos pažymos paskolai gauti – būstui pirkti arba statyti. Daliai šeimų subsidijos mokėjimas nusikels kitiems metams, nes statybų atveju ji mokama tik užbaigus darbus.
Kreditų iki šiol suteikta 705 šeimoms. Subsidijos išmokėtos 700 šeimų. 5 šeimos dar tvarkosi dokumentus. Kadangi viena iš užduočių – skatinti demografinę padėtį, 31 šeimai buvo išmokėta papildoma subsidija padidėjus šeimai.
Šiuo metu panaudota 5,5 mln. paramos, nors viso numatyta 10 mln. Keli šimtai šeimų iki šiol laukia, kol joms bus išmokėta subsidija. Taigi, planuojama, jog dar bus padalyta apie 8,2 mln. eurų. Specialistai mano, kad intensyvumas teikiant prašymus nemažės, visi suplanuoti pinigai bus panaudoti.
Kitiems metams taip pat planuojama skirti 10 mln. Bumas, anot A. Stapulionio, praėjęs, prasideda natūralus procesas. Beje, svarbu, jog tiems, kurie prašymus pateiks metų pabaigoje, mokėjimai persikels į kitus metus.
Posėdyje buvo išsakytas nuogąstavimas, kad per mažai įstaigų teigia kreditus: skaičiuojama, jog kredito unijos teikia maždaug 10 proc. paskolų, didžiąją dalį – komerciniai bankai.
Įgyvendinama ir dar viena naujovė: darbdavys ar savivaldybė taip pat jau gali prisidėti, skirdamas iki 50 proc. paramos, tačiau, anot A. Stapulionio, toks prisidėjimas turėtų būti labiau susietas su darbo santykiais. Savivaldybės, beje, skundžiasi, jog joms neaišku, kaip visgi gali prisidėti darbdavys ir pačios savivaldybės.
Skaičiuojama, jog net 40 proc. jaunų šeimų negauna kredito bankuose, tačiau kito kelio pasiskolinti joms nėra. Ši problema ypač opi regionuose. Šeimos čia arba negauna paskolų, arba net nerizikuoja kreiptis, žinodamos bankų keliamas sąlygas. Pavyzdžiui, Kupiškio rajone dvi šeimos pasinaudojo subsidija, o didmiesčiuose – po kelis šimtus.
Bankas, anot A. Stapuliono, itin griežtai vertina šeimų galimybes grąžinti kreditą. Šeimoms suteikiama subsidija, pagalba, tačiau vėliau jos paliekamos kapstytis pačios, taigi, negalima paskolų dalinti į kairę ir dešinę.
Savivaldybių asociacijos atstovas komentavo, jog žmonės kuriasi ne visose savivaldybėse, tai nėra keista. Didžiausia Savivaldybių asociacijos matoma problema tokia pati – bankų kreditavimas. Siūloma analizuoti priežastis, kodėl šeimos negauna kreditų iš bankų. Ateityje ketinama svarsti laidavimo galimybes. Kol kas laidavimo galimybė nenumatyta.
Komitetas asociacijos ir prašo aktyviau viešinti paramą pirmajam būstui įsigyti, taip pat ieškoti būdų įtvirtinti laidavimo galimybes.
