Dominikonų gatvės 14A namo penkių butų savininkai paversti skolininkais, o pastatą administruojanti bendrovė „Senamiesčio ūkis“ grasina kreiptis į skolų išieškotojus.
Gyventojus pribloškė ne tik sąskaitos už vasarą atliktus darbus – 4 tūkst. eurų, jie nerimaudami laukia sąskaitų už šildymą, nes dėl to, kad viename bute nėra radiatorių, jame vamzdžiai, kuriais šiluma tiekiama į viršutinius butus, neizoliuoti, mokesčiai jau ne pirmus metus būna gerokai didesni.
Namo Senamiestyje gyventojai kreipėsi į daugybę institucijų, atsakymų turinys daugmaž toks pat: privati nuosavybė yra neliečiama, į butą patekti ir bent jau uždaryti langus niekas neturi teisės. Jiems netgi nepavyko išsiaiškinti, kas yra visų tame bute atliktų darbų iniciatorius.
Vamzdžiai dar neizoliuoti
Antrajame aukšte virš nelemto buto gyvenantis Rimvydas prisipažino: kai atšąla, kambariuose prie grindų būna vos 12 laipsnių šilumos. Ji keliauja apačion, į tuščią butą. O šalčiausiu metu sąskaita už šildymą išauga iki 160 eurų ir dar tenka papildomai šildytis elektra.
Rimvydas taip pat išmatavo, kad vamzdžio, kuriuo atiteka šiluma, temperatūra šaltuoju metu siekia vos 36 laipsnius.
Gyventojas ne kartą kreipėsi į „Senamiesčio ūkio“ vadybininką Donatą Sausanavičių, prašė apšiltinti gelžbetoninę perdangą, per kurią skverbiasi šaltis, bet viskas veltui.
Pirmojo aukšto bute išjungtas centrinis šildymas, bet vamzdžiai, kuriais šiluma pasiekia kitus namo gyventojus, iki šiol neizoliuoti.
„Įdomi mūsų namo administratoriaus pozicija: kai reikia pirmojo aukšto bute keisti apatinio skirstymo šilumos vamzdžius ir šilumos stovus – tai bendroji nuosavybė.
Kai reikia izoliuoti pakeistus šilumos vamzdžius, tada jau, pasirodo, čia yra privati nuosavybė“, – stebėjosi Rimvydas.
Nors „Senamiesčio ūkio“ atstovai žino, kas yra buto pirmajame aukšte šeimininkas, kaimynams informacijos neatskleidžia.
Remontuoja trečius metus
Šešis radiatorius pirmajame aukšte dar 1994-aisiais išmontavo tuometė patalpų nuomininkė – viešoji įstaiga Vilniaus sodų susivienijimas. Bet sodininkai šildėsi elektra.
Kai savivaldybė Senamiestyje smarkiai padidino patalpų nuomos mokesčius ir sodininkai išsikraustė, butą Turto bankas pardavė. Štai tada pasipylė bėdos.
Naujasis savininkas buto remontą pradėjo 2017 metais. Jo nurodymu darbininkai išardė pertvaras, grindis, išvežė iš po jų dalį grunto, o šių metų pavasarį išmontavo pogrindžio kanalus, nuėmė dangčius.
Taip pat darbininkai nuo šildymo apatinių skirstomųjų vamzdžių nulupo izoliaciją, kai kuriuos vamzdžius nupjaustė.
Susitikti su patalpų šeimininku kaimynams niekaip nepavyko, o jose dirbę darbininkai nieko doro nepasakė.
Kas atsakingas – neaišku
Anot kito namo gyventojo Vytauto, nors pirmojo aukšto bute išjungtas centrinis šildymas, kaimynai jaučiasi pakliuvę į uždarą ratą.
Pavyzdžiui, namo šilumos punkto priežiūrą atliekančios bendrovės „Pastatų meistrai“ regiono vadovas Romas Šmigelskas siūlė pasikalbėti su buto šeimininku. Tik kaip jį rasti?
R.Šmigelskas tik spėliojo: jeigu buto savininkas išjungė centrinį šildymą, galbūt jis turi įmonės Vilniaus šilumos tinklų leidimą?
„Taip pat siūlau susisiekti ir pasikalbėti su namo administratoriumi, jam situacija žinoma ir jis viską paaiškins“, – toks R.Šmigelsko siūlymas kaimynų nė kiek nepaguodė.
Nieko nedavė ir susirašinėjimas su savivaldybe.
Šilumos ir vandens ūkio skyriaus vyriausioji specialistė Natalija Kutyš išdėstė, kas ir taip žinoma: kad atsijungti nuo pastato šildymo sistemos galima tik teisės aktų nustatyta tvarka, kad tam reikia statybą leidžiančio dokumento.
„Savivaldybė netikrina atliktų darbų (atsijungimo nuo namo šildymo sistemos) atitikties projektams ir teisės aktų reikalavimams“, – nepaguodė ir N.Kutyš.
„Niekaip negalime suprasti, kas gi atsakingas, kad jau trečius metus vienas butas remontuojamas, o šildymas jame išjungtas“, – skundėsi Dominikonų gatvės 14A namo gyventojai.
Administratorius grasina
Nors Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės nurodo, kad atsijungiantis butas negali padidinti išlaidų kitiems šilumos vartotojams arba privalo jas kompensuoti, Dominikonų gatvės 14A namo penkių butų šeimininkai įsitikinę – ši taisyklių nuostata neveikia.
Kad atsijungimo taisyklės yra popierinės, o tikrovėje yra kitaip, jie taip pat žino.
Gyventojų kantrybė trūko, kai po pirmojo aukšto bute atliktų darbų juos pasiekė 3568 eurų sąskaita.
„Senamiesčio ūkio“ atstovai tikino, kad buvo atlikta šio statinio apžiūra, o po jos paaiškėjo, kad vamzdynų būklė prasta ir didėjo avarijų rizika, nors gyventojai aiškino ką kita.
Jų nuogąstavimus padidino ir savivaldybės Šilumos ir vandens skyriaus vedėjo Kęstučio Karoso atsakymas, jog neaišku nei kodėl, nei kur buvo atlikta statinio apžiūra.
Ir apskritai bendrovė „Senamiesčio ūkis“, užsakydama darbus šiame name, gyventojams nepateikė jokios informacijos. Kad tai yra privaloma, nurodo Civilinis kodeksas.
„Akivaizdu, kad prirašyta daugybė taisyklių, nuostatų, o kompetencijos prižiūrėti bendrovės „Senamiesčio ūkis“ veiklą, deja, neturi nė viena institucija, į kurią kreipėmės.
Tai, kas vyksta, panašu į įteisintą reketą“, – skundėsi Dominikonų gatvės 14A gyventojai.
Nors pateikta sąskaita jiems iki šiol kelia įtarimų ir penkių butų savininkai sutarė jos neapmokėti, „Senamiesčio ūkis“ įspėjo, jog praėjus trims mėnesiams kreipsis į skolų išieškojimo bendrovę „Sergel“. Trys mėnesiai jau baigia praeiti.
Dėl statybos leidimo vargo šešerius metus
Kad atsisakyti centrinio šildymo nėra taip paprasta, savo kailiu pajuto Gabijos gatvės 51-ojo namo gyventoja. Jai dėl to teko kovoti šešerius metus. Tik prieš kelis mėnesius Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė vilnietei palankų sprendimą.
Moteriai reikėjo gauti statybą leidžiantį dokumentą paprastajam remontui. Jai teko bylinėtis, kad tam nereikėtų namo bendrijos „Gabija“ pritarimo.
Teisme Gabijos gatvės gyventoja pasakojo, kad jos bute esantis centrinio šildymo vamzdynas kelia nuolatinį triukšmą ir vibracijas, be to, ieškovės skaičiavimais, jos pageidaujamas elektrinis šildymas būtų finansiškai naudingesnis.
Sužinojusi, jog keičiant buto šildymo būdą būtinas namo gyventojų sutikimas, ji 2013 m. gegužę pirmą kartą raštu kreipėsi į namo bendriją dėl butų savininkų susirinkimo.
Tuo metu vilnietės prašymu bendrovė „Vilpra“ parengė techninį buto atjungimo nuo centrinio šildymo sistemų projektą, už jį vilnietė sumokėjo 651 eurą.
2014 metų vasarį gyventoja pateikė techninį projektą tvirtinti namo bendrijai. Bendrijos pirmininkas nurodė, kad techniniame projekte nėra aptarta atsijungimo nuo centrinio šildymo sistemos įtaka kitų namo gyventojų interesams. Todėl namo gyventojų susirinkimas negali būti šaukiamas.
2015 metų gegužę gyventoja sudarė susitarimą su kaimynais, su kurių butais ribojasi jos butas, dėl jų interesų užtikrinimo ir pastovios temperatūros palaikymo savo bute.
Ieškovė savo iniciatyva rinko namo butų savininkų parašus, dauguma ieškovės atsijungimui nuo centralizuotos šildymo sistemos neprieštaravo. Vykusiame namo butų savininkų susirinkime ieškovė pateikė visus surinktus dokumentus, o 2015 metų rugpjūtį namo butų savininkų dauguma pritarė jos siūlymui.
Netrukus techninis projektas su kitais dokumentais buvo pateiktas savivaldybei su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Savivaldybė, įvertinusi pateiktus dokumentus, nustatė jų trūkumų, todėl projektui nepritarė.
Gabijos gatvės gyventoja su projekto rengėju nustatytus trūkumus pašalino, tačiau su bendrija dėl nustatytų butų savininkų susirinkimo protokolo trūkumų šalinimo susitarti nepavyko.
2017 metų liepą surengus naują bendrijos narių balsavimą dėl atsijungimo nuo namo centrinio šildymo sistemos palankus nutarimas nebuvo priimtas.
Moteris net šešis kartus teikė prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Pagaliau teismas pripažino ieškovei teisę gauti statybą leidžiantį dokumentą paprastajam remontui atlikti – be daugiabučio bendrijos „Gabija“ sutikimo.
Modestas Kuzmickas, „Senamiesčio ūkio“ direktorius:
„Apgailestaujame, kad gyventojai patiria nepatogumų dėl savininkų veiklos privačiuose butuose. Neabejojame, kad žmogiškumo kriterijus čia turėtų būti svarbiausias ir remontą atliekantis kaimynas turi gerbti kitus bendraturčius. Gaila, kad savininkams nesusitariant, administratorius irgi paverčiamas konflikto dalyviu.
Daugiabučiuose namuose butų savininkai neretai susiduria su situacija, kai bendro naudojimo vamzdynai nutiesti per privačias patalpas. Tai reiškia, kad prireikus tokius vamzdžius remontuoti, patalpų savininkas privalo įsileisti į savo patalpas, leisti gadinti apdailą ir taip užtikrinti visų namo gyventojų gerovę. Tačiau yra ir antra pusė – jei savininkas daro remontą savo iniciatyva ir po grindimis atveria prastos būklės bendrą vamzdyną, jis turi Civiliniame kodekse apibrėžtą teisę kreiptis į namo administratorių ir inicijuoti vamzdyno patikrą bei keitimą.
Tokie darbai vykdomi visų namo būtų savininkų lėšomis, nes tai – bendro naudojimo vamzdynai. Domininkonų g. 14A esančiame bute taip ir įvyko. Atvėrus vamzdžius pasimatė, kad jie stipriai surūdiję. Vietomis tik rūdys vamzdį ir belaikė. Techninis prižiūrėtojas nustatė, kad šildymo sistemos vamzdynas yra avarinės būklės ir jį būtina keisti. Apie tai „Senamiesčio ūkio“ atstovai ne kartą kalbėjosi su protestuojančių butų savininkais.
Šiuo metu vamzdyno izoliuoti negalime, nes dar liko nepakeisti karšto ir šalto vandens bei nuotekų vamzdynai, kurie taip pat yra avarinės būklės. Gyventojai kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę norėdami išsiaiškinti darbų būtinumą, todėl dabar laukiame savivaldybės atstovų patvirtinimo. Tik gavę jų įpareigojimą keisti vamzdyną, galėsime baigti darbus.
Mes neturime pagrindo abejoti bendro naudojimo vamzdynų remonto būtinybe. Tikimės, kad savivaldybė mums ir gyventojams greitu metu pateiks atsakymą bei įpareigojimą darbus atlikti.
Taip pat primename, kad buto savininkai turi teisę atsijungti nuo bendros šildymo sistemos. Jeigu remontuojamo buto savininkas gaus daugumos savininkų pritarimą atsijungti ir pateiks projektą, patvirtinantį kitą šildymosi būdą, „Senamiesčio ūkis“ savo ruoštu parašys neprieštaraujantis projektui.“
