Kad tikslas būtų pasiektas, kitąmet įsigalios ES Pastatų energinio efektyvumo direktyva, pagal kurią didžioji Sąjungos pastatų dalis ne vėliau kaip iki 2050 m. turi tapti neutralūs anglies dioksido išmetimo atžvilgiu ir pertvarkyti į beveik nevartojančius energijos pastatus ekonominiu aspektu.
Tikslas – pasiekiamas
ES Pastatų energinio efektyvumo direktyvos rengėjas Bendtas Bendtsenas savo vizito Lietuvoje metu teigė, kad iki 2050 m. užsibrėžtą tikslą – kad didžioji dalis ES pastatų būtų pertvarkyti į beveik nevartojančius energijos pastatus – pasiekti įmanoma.
„Skaičiai iškalbingi – didžioji dalis ES pastatų energiją naudoja neefektyviai ir tai parodo, kad pastatų sektoriuje slypi didžiulis taupymo potencialas, kurį būtina panaudoti. Senų neefektyvių daugiabučių renovacija užima daug darbo, tačiau tikimės, kad naujoji direktyva ir jos reikalavimai kasmet atnaujinti bent po 3 proc. energetiškai neefektyvių pastatų iki 2050 m. padės įgyvendinti tokio didelio masto tikslą“, – sako B.Bendtsenas.
Jo teigimu, pagrindinis siekis dabar yra kuo labiau skatinti energetiškai neefektyvių namų atnaujinimą visose ES šalyse. Tam padės sukurtos priemonės ir jau numatytas finansavimas. Kitų metų kovo mėn. kiekviena Sąjungos narė turės pateikti ilgalaikę renovacijos strategiją, kurioje bus išdėstytos veiksmų gairės, priemonės ir išmatuojami pažangos rodikliai direktyvoje keliamiems tikslams pasiekti.
Inovatyvios energijos taupymo priemonės vis aktualesnės
B.Bendtsenas pabrėžia, kad renkantis priemones, didinančias pastato energinį efektyvumą, svarbu skatinti atsinaujinančiosios energijos šaltinių integravimą į kiekvieną renovuojamą daugiabutį.
Tam vis daugiau dėmesio skiria Lietuvos gyventojai, rodo 2019 m. rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ kartu su Būsto energijos taupymo agentūra atliktas reprezentatyvus Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimas.
Tokias inovatyvias energijos taupymo priemones kaip saulės kolektorius, geoterminis šildymas planuoja diegti dešimtadalis (11 proc.) Lietuvos daugiabučių gyventojų. Tyrimas atskleidė, kad senų daugiabučių gyventojai labiausiai domisi atsinaujinančiais energijos šaltiniais – net 64 proc. apklaustųjų pareiškė norą įsidiegti šias priemones.
Saulės energija – pirmaujantis šaltinis
Tyrimo rezultatai parodė, kad tarp respondentų žinomiausias alternatyvusis energijos šaltinis yra saulės energija: beveik trys ketvirtadaliai (71 proc.) respondentų, paklausti, kokius alternatyvius energijos išteklius žinote, nurodė saulės kolektorius. Šį šaltinį dažniausiai įvardijo 26–35 m. respondentai, turintys aukštojo mokslo diplomą, gaunantys didesnes pajamas ir didmiesčių gyventojai.
Antroje vietoje pagal žinomumą – vėjo jėgainės. Jas įvardijo 41 proc. respondentų. Kitas atsinaujinančiosios energijos šaltinis – geoterminis šildymas arba žemės šiluma – jį nurodė 15 proc.
Daugiau nei pusė (60 proc.) apklaustųjų pažymėjo, kad diegiant inovatyvias energijos generavimo priemones rinktųsi pagal jas jau įdiegusių namų gyventojų atsiliepimus.
Svarbu ekonomiškumas ir ekologiškumas
51 proc. įvardijo, kad galimybė sutaupyti, gauti mažesnes sąskaitas už sunaudotą energiją yra pagrindinė priežastis, skatinanti diegti inovatyvias namo energijos taupymo priemones. Tyrimas taip pat parodė, kad žaliųjų energijos šaltinių ekonominis aspektas svarbiausias 36–55 m. respondentams, turintiems aukštąjį išsilavinimą, vidutinių pajamų grupės atstovams ir miestų gyventojams.
Ketvirtadalį (25 proc.) apklaustųjų diegti atsinaujinančiosios energijos šaltinius skatina noras puoselėti aplinką – gyventi daugiabutyje, kuris nekenkia aplinkai. Šį aspektą dažniausiai paminėjo moterys, 18–35 m. apklaustieji, aukštąjį išsilavinimą turintys ir didmiesčių gyventojai.
O pagrindine atsisakymo diegti inovatyvias energijos taupymo priemones priežastimi respondentai (40 proc.) įvardijo dideles pradines investicijas ir išlaikymo sąnaudas.
Beveik pusė (48 proc.) šalies gyventojų girdėjo apie ES planus, kad ateityje visi gyvenamieji namai apsirūpintų energija neteršiant ir nešildant aplinkos. Dažniausiai manoma, kad tokius planus Lietuvoje pavyktų įgyvendinti per 20–30 metų (21 proc.). Absoliuti dauguma (83 proc.) respondentų mano, kad valstybei šie tikslai yra būtini. Net 75 proc. Europos Sąjungos šalių pastatų yra energetiškai neefektyvūs ir sunaudoja 40 proc. visos energijos. Negana to, jie į atmosferą išmeta net 36 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų.
