Lietuvos bankas bent kol kas apsisprendė skaičiuoti tik butų pasikartojančių sandorių būsto kainų indeksą.
Jį pristatė Lietuvos banko valdybos narys Tomas Garbaravičius.
„Ankstesnių krizių patirtis parodė, kad NT rinkos perkaitimas ir galiausiai sprogę kainų burbulai gali turėti itin skaudžių pasekmių vartotojams, su NT susijusiam verslui, o per juos ir šiuos verslus kreditavusioms finansų įstaigoms bei visai finansų sistemai. Todėl savo turimų stebėsenos priemonių arsenalą norime papildyti dar vienu rodikliu – nauju būstų kainų indeksu, kuris padės geriau ir greičiau pamatuoti NT temperatūrą“, – kalbėjo T. Garbaravičius.
Pasikartojančių sandorių indeksas itin populiarus JAV. Į šį indeksą patenka būstai, kurie jau buvo parduoti anksčiau, į indeksą nepatenka pirmą kartą parduodami būstai, taigi, ir naujos statybos būstai.
Skaičiuojant pasikartojančių sandorių būsto kainų indeksą, ataskaitinio laikotarpio būsto sandorio kaina yra lyginama su to paties būsto anksčiau įvykusio sandorio kaina.
Kadangi lyginamas tas pats būstas, automatiškai atsižvelgiama į specifines būsto charakteristikas, tokias kaip būsto vieta, aukštas, vaizdas pro langą, kambarių išdėstymas ir kt. Tai leidžia išvengti kitų šiuo metu skelbiamų būsto kainų indeksų trūkumų, kai lyginami ne tų pačių, o panašių savo savybėmis būstų sandoriai.
Taigi, kaip paaiškino T. Garbaravičius, skaičiuojant indeksą apsisprendžiama, kokie sandoriai bus vertinami (butų, namų), tikrinama, ar nepasikeitė buto būklė, baigtumas, kambarių skaičius ar plotas, kad nebūtų lyginami panašių parametrų butai. Per mėnesį Lietuvoje suskaičiuojama maždaug tūkstantis tinkamų sandorių. Vilniuje 2018 metais vidutinis atrinktų sandorių skaičius buvo daugiau kaip 100.
Galiausiai, atmetami tie sandoriai, jei jie įvyko per labai trumpą laiką (planuojama, jog tarp sandorių turėtų būti praėję bent 6 mėn., tačiau dar planuojama atsiklausti rinkos dalyvių nuomonės). Neįtraukiami ir tie sandoriai, kuomet būsto kaina padidėja, pavyzdžiui, 1000 proc. Arba tie, kur sandorio vertė mažesnė nei 1000 eurų.
Vertinami sandoriai, kuomet parduodamas vienas butas, su ne daugiau nei keturiais priklausiniais. Ateityje, galbūt, nebus vertinami butai mažesni nei 18 kv. m ploto, mat pagal naują statybų techninį reglamentą, tokių statyti negalima.
Lietuvos bankas pristatė ir viešą konsultaciją, kuria siekiama sužinoti finansų ir nekilnojamojo turto rinkos dalyvių bei suinteresuotųjų asmenų nuomonę dėl šio indekso skaičiavimo variantų.
Tokios konsultacijos tikslas – atsiklausti rinkos dalyvių, kuris pasikartojančių sandorių būsto kainų indekso skaičiavimo variantas jiems priimtiniausias.
Būsto kainų indeksų Lietuvoje ne vienas: juos skaičiuoja Registrų centras, Lietuvos statistikos departamentas, privatūs NT rinkos dalyviai, skiriasi tik jų skaičiavimo metodai, taigi, ir rezultatai.
Lietuvos statistiko departamento indeksas skelbiamas kas ketvirtį, kas, anot Lietuvos banko specialisto, gana pavėluota. Registrų centro indeksas greitas, bet ganėtinai paprastas.
Lietuvos banko siūlomą indeksą, anot jo atstovo, nesunku apskaičiuoti, tam tereikia sandorio datos, kainos, unikalaus objekto numerio, jis leidžia tiksliai įvertinti NT rinkos pokyčius, prireikus imtis konkrečių priemonių, norint laiku suvaldyti galimą rinkos perkaitimą.
Lietuvos banko indeksą planuojama skelbti kartą per mėnesį.
Palyginus kelis skirtingų institucijų skaičiuojamus indeksus, buvo pastebėta, jog šiuo metu, atrodo, indeksas artėja prie 2008 metų. Lietuvos banko atstovas nuramino, jog situacija šiuo metu kiek kitokia, NT rinkos temperatūra šilta, bet sveikai.
