Naujamiesčiui piešiamas solidus ateities scenarijus – šis daugelio žmonių tik pravažiuojamas rajonas siūlys ne tik naują prikeltų pastatų kokybę, bet ir žmonėms pritaikytas gatves bei viešąsias erdves.
Vieni nekilnojamojo turto plėtotojai, išgirdę miesto diskusijas apie gatvių humanizavimą, architektų biuro „Do Architects“ komandai patikėjo suprojektuoti šiuo metu kaip tik Naujamiestyje, Naugarduko ir Švitrigailos gatvių sankirtoje, statomo biurų pastato „Uptown Park“ prieigas.
Pokyčių – vis daugiau
„Gavome galimybę parodyti, kaip galėtų atrodyti maksimaliai žmonių poreikiams pritaikytos gatvės ir šaligatviai, kaip būtent vienoje intensyviausių sankryžų galima kurti malonias erdves.
Jau pavasarį bus matomi pirmieji pokyčiai: atsivers pirmo aukšto terasos, praeiviams bus įrengtos klombos su medžiais bei krūmais, įrengtais suoliukais – kad gatvėje norėtųsi būti, ne tik paskubomis ją pereiti“, – kalbėjo viena architektų biuro „Do Architects“ įkūrėjų architektė Sabina Daugėlienė.
Naujamiesčio pokyčiams svarbus ir šiuo metu vykstantis „Vilnius Connect“ projektas, apimsiantis geležinkelio ir autobusų stoties teritoriją.
Neabejojama, kad šios teritorijos pertvarkymas turės daug įtakos: jis galėtų sukurti bendrą tarpmiestinės autobusų stoties, susisiekimo viešuoju transportu bei traukiniais identitetą ne kaip sudėtingą transporto mazgą, bet kaip miestietišką žaliąją erdvę – stoties parką.
Svarstoma ir kaip pagerinti Naujamiesčio bei Senamiesčio jungtis.
Tam numatyta pertvarkyti Šv.Stepono gatvę. Pastaroji, kirsdama Kauno ir V.Šopeno gatves, tęsiasi iki Punsko gatvės, ten nutrūksta, toliau eina už autobusų stoties teritorijos.
Šiuo metu Vilniaus miesto savivaldybė ėmėsi rengti projektinius pasiūlymus nutrūkusiai Šv.Stepono gatvei pratęsti ir sklandžiai sujungti su Geležinkelio gatve.
Šios gatvės pratęsimas susijęs ir su Šv.Stepono bažnyčios prieigų sutvarkymo projektu.
Šalia šių maldos namų planuojamas skveras – to tikrai trūksta Naujamiesčiui, o bažnyčią preliminariai ketinama pritaikyti visuomenės poreikiams. Tvarkomos ir kitos žaliosios erdvės: rengiamas ir Amatų skvero rangos darbų konkursas, projektuojamas Mortos skveras.
Pramonės – tik likučiai
Naujamiestis miestiečiams vis vis dar asocijuojasi su pramone. Pirmiausia dėl prieš keliasdešimt metų čia veikusių gamyklų skaičiaus: „Lelijos“, „Spartos“, „Elfos“, Vilniaus grąžtų gamyklos, „Pašto dėžutės 555“ – tai tik dalis jų, veikusių šiuo metu gaivinamoje Naujamiesčio teritorijoje.
„Industrinėje „Spartos“ teritorijoje ateityje įsikurs biurai, komercijos objektai. Naujamiestyje jau išplėtota nemažai gyvenamosios paskirties objektų.
Itin svarbu stebėti, kad Aukštamiestis nebūtų monofunkcis, vien tik gyvenamasis rajonas, biurų jame taip pat reikia, taip atsiranda galimybė dirbti ir gyventi tame pačiame rajone“, – kalbėjo architektė.
NT plėtotojai pritartų – čia projektai sudėtingesni dėl buvusios taršos, skylėtos teisinės bazės, tačiau buvusių pramonės teritorijų pertvarka – reali galimybė išvengti miesto išskydimo į pakraščius.
Šis procesas – neretai lengvesnis nei miesto tankinimas, kuriam paprastai priešinasi gyventojai.
Antra vertus, Naujamiestyje nemažai mokyklų, darželių, puikiai išplėtotas gatvių tinklas, čia tereikia įrengti dviračių takus.
Atveda ir smalsuolių
Ekskursijų po sostinę organizatorius, projekto „Gatvės gyvos“ įkūrėjas, gidas Albertas Kazlauskas, organizuojantis ir ekskursijas po sostinės Naujamiestį, sakė, kad šis Vilniaus rajonas šiandien – vienas madingiausių.
Pramonės ženklų jame likę itin mažai, tik išsibarsčiusios pavienės smulkios įmonės, todėl, anot pašnekovo, vargu ar kas nors šią sostinės dalį vis dar pristato kaip pramoninę.
Vis dėlto dalis jo organizuojamų ekskursijų susijusios būtent su pramonės tema, nes ji – neatsiejama šio rajono dalis.
Juolab kad dalies gamyklų pastatai vis dar stovi, tik gamyba juose nebevyksta. Į ekskursijas ateinantys jauni žmonės, A.Kazlausko žodžiais, labiausiai domisi pramonės tema, mat jiems tekę mažai girdėti apie pramonės mastą šiame sostinės rajone.
Vyresni žmonės daugiau susipažinę su Naujamiestyje veikusiomis gamyklomis, jiems įdomesnė dar senesnė Naujamiesčio istorija.
Akis bado keisti sprendimai
Vis dėlto daug labiau nei konkrečios vietos vilniečiams rūpi apžiūrėti ir paliesti Naujamiestyje veikusiose gamyklose gamintus daiktus – jie pristatomi stabtelėjus prie kiekvieno pastato.
Kalbėdamas apie labiausiai dominuojančius Naujamiesčio objektus pašnekovas minėjo „Elfos“ gamyklą, kurioje įkurti loftai ir kitos įstaigos, slaptą Sovietų Sąjungos aviacijos pramonės ministerijos Radiotechnikos gamyklą, vadintą „Pašto dėžute 555“, vilniečių pakrikštytą trumpiau – „penketukais“, galiausiai Vilniaus grąžtų gamyklą.
Jei gamybinis kompleksas paverčiamas butais, biurų pastatu, labai svarbi darna su aplinka.
„Kartais atrodo, jog buvo vienas kompleksas, jį plėtoti ėmėsi skirtingi verslininkai ir vaizdelis tapo panašus į turgų. Įėjus į „penketukų“ kiemą kartais sunku suprasti, kas ten įvyko.
Automobilių stovėjimo vietų stinga, fasadai apdailinti skirtingomis spalvomis. Kita vertus, yra vietų, kurios pasikeitė į gerąją pusę“, – komentavo pašnekovas.
Norintiems patyrinėti sostinės Naujamiestį A.Kazlauskas siūlė stabtelėti Švitrigailos ir Kauno g. sankryžoje.
Būtent čia atsiveria Naujamiesčiui būdingas taisyklingas gatvių tinklas, iš čia matyti buvusi „Elfos“ ir netrukus pasikeisianti „Spartos“ gamykla.
Ypač domina jaunas šeimas
Bendrovė „Hanner“ Naujamiestyje baigė plėtoti daugiabučių kvartalą „B23“, neseniai jame buvo parduoti paskutiniai butai.
Planų šiame rajone bendrovė turi ir daugiau – per kelerius metus ketina įgyvendinti bent du projektus.
Naujamiestis itin pasikeitė per pastarąjį dešimtmetį. Seni fabrikai, didžiuliai apleisti pastatai, mažai žalumos, dideli automobilių srautai – tokias asociacijas ilgą laiką kėlė Naujamiestis. Dabar jis – vienas populiariausių Vilniaus rajonų.
„Mūsų vertinimu, Naujamiestis yra vienas didžiausią potencialą turinčių Vilniaus gyvenamųjų rajonų: galimybė centrą pasiekti pėsčiomis, geras susisiekimas su kitomis miesto dalimis, palyginti netoli esanti traukinių stotis ir oro uostas.
Ši vieta taip pat yra jaunimo traukos centras, jame – populiariausi klubai, barai, kavinės, kiti kultūros objektai. Šiuo metu plėtojami verslo centrų ir butų projektai taip pat kuria modernesnį ir gyventojams ar kitiems miestiečiams dar patrauklesnį Naujamiesčio vaizdą“, – sakė „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis.
Butus šiame rajone įsigyja įvairūs pirkėjai, tačiau nemaža jų dalis – jauni žmonės, jaunos šeimos, vidutines ar šiek tiek aukštesnes pajamas gaunantys gyventojai.
Šie pirkėjai vertina galimybę gyventi arti miesto centro, mėgautis išplėtota socialine infrastruktūra, įsigyti butą gerokai palankesnėmis sąlygomis nei miesto centre ar Senamiestyje.
Dalį butų taip pat įsigyja investuotojai, tiek matydami nuomos potencialą, tiek prognozuodami ateityje didėsiančią turto šiame gyvenamajame rajone vertę.
Niekada neabejojo ateitimi
Vyriausiasis miesto architektas Mindaugas Pakalnis dar 1998 metais rengė Naujamiesčio raidos programą, kuria remiantis vėliau parengti kiti teritorijų planavimo dokumentai.
„Pramonės teritorijų pritaikymu kitoms reikmėms neabejojo Vakarų Europos šalys, tokios teritorijos pamažu tapo gyvenamos, gamyklas pakeitė šiuolaikiški verslai, atsirado daugiau paslaugų, toks teritorijų atgaivinimas buvo aktualus ir Naujamiesčiui.
Nors 1998-aisiais tokie pokyčiai daug kam atrodė neįmanomi, lėtai, bet užtikrintai Naujamiestis pradėjo keistis. Pokyčiams įtakos turėjo ir krizė, kai statytojai suvokė, jog statybos užmiestyje brangiai kainuoja, o infrastruktūros plėtra netikslinga“, – komentavo M.Pakalnis.
Naujamiestyje infrastruktūra jau buvo sukurta, tik ją reikėjo atnaujinti, pertvarkyti, pamažu šį sostinės rajoną atrado jauni žmonės.
Vyriausiasis miesto architektas sutinka: esama infrastruktūra – gatvių plotis, automobilių stovėjimo vietos, dviračių takai, šaligatviai – buvo pritaikyta pramonės rajonui, todėl turi keistis, prisitaikyti prie gyvenamojo rajono reikalavimų.
Ateityje Naujamiestyje daugės dviračių takų, želdynų, mažės asfalto.
Jau pasikeitė Naugarduko gatvė, pokyčiai planuojami Mortos gatvėje, projektuojami Mortos, Amatų skverai – visi šie pokyčiai žymi naują Naujamiesčio virsmą.
„Penketukų” gamyklos istorija
1934 m. Vilniaus žydai verslininkai Samuelis ir Hiršas Chvolesai bei Nachmanas Levinas tuometinėje generolo Šeptickio gatvėje (dabar T.Ševčenkos g.) įkūrė modernią radiotechnikos gamyklą „Elektrit“, kuri lenkų okupacijos metais buvo didžiausia gamykla ne tik Vilniuje, bet ir Vilniaus krašte.
Sparčiai augant gamybai „Elektrit“ tapo tuometinės Lenkijos radijo imtuvų gamybos lydere – joje dirbo apie 1100 žmonių, per metus pagamindavo 54 tūkst. radijo imtuvų (nuotr.).
1936 m. gamykla išsiplėtė, buvo pastatyti dar trys dideli pastatai.
„Elektrit“ produkcija buvo ne kartą apdovanota aukso medaliais tarptautinėse parodose.
Radijo imtuvai išsiskyrė poetiškais pavadinimais – „Presto“, „Largo“, „Opera“, „Victoria“, „Gloria“, „Excelsior“.
Gamykloje veikė darbininkų sporto klubas „Elektrit“, kuriame buvo keletas sekcijų – futbolo, bokso, plaukimo bei baidarių.
Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui Vilnių užgrobę sovietai viską išvogė, o modernias „Elektrit“ stakles, įrenginius bei jau pagamintą produkciją kartu su dalimi gamyklos darbuotojų išvežė į Minską, kur iš vienos vietinės lentpjūvės skubiai įrengė V.Molotovo radijo gamyklą.
Sovietiniais laikais gamykla buvo išplėsta ir įkurta slapta Sovietų Sąjungos aviacijos pramonės ministerijos Radiotechnikos gamykla, vėliau – irgi įslaptinta Radiotechninių matavimo prietaisų gamykla, vadinta „Pašto dėžute 555“, o žmonių vadinama tiesiog „penketukais“.
Į gamyklą slapta atvykdavo kosmonautai iš Maskvos, todėl spėjama, jog čia buvo montuojama ir išbandoma naujausia kosminė technika, sparnuotųjų raketų valdymo sistemos.
Vien šios gamyklos tyrimo ir projektavimo institute dirbo apie 10 tūkst. žmonių, antra tiek gamyboje. 1988-1991 m. gamykloje veikė aršiai Lietuvos nepriklausomybei besipriešinanti „Jedinstvo“ organizacija.
Svarbiausia – patogios jungtys
Sabina Daugėlienė
Viena architektų biuro „Do Architects“ įkūrėjų
„Mes kartu su kolegomis rengėme Naujamiesčio rajono analizę su rekomendacijomis ateičiai.
Pirmiausia Naujamiestis – teritorija, kuri yra labai arti Senamiesčio, paties miesto centro, taip pat pasižymi geru susisiekimu, išplėtota infrastruktūra, antra – tai ir vartai į miestą, važiuojant į jį nuo oro uosto.
„Do Architects“ architektai ir urbanistai teritoriją vertino daugeliu aspektų, aiškinosi, kiek visuomeninės paskirties objektų (kavinių, muziejų, restoranų, darželių, mokyklų) čia esama, kokia demografinė rajono padėtis, kokius maršrutus renkasi bėgikai, dviratininkai, kokios yra vyraujančios nekilnojamojo turto kainos, kiek yra esamų ir numatomų žaliųjų erdvių.
Gautus skaičius lyginome su kitais augančiais sostinės rajonais, pavyzdžiui, Pilaite, kuri, pasirodo, visuomeninių objektų skaičiumi bei demografine įvairove gerokai nusileidžia Naujamiesčiui. Čia sukūrus patogias pėsčiųjų ir dviratininkų jungtis bei kelias esmines viešąsias erdves, paaiškėtų, jog ir Paneriai bei Naujininkai yra labai arti centro.
Vilnius turi daug viešųjų žaliųjų erdvių, tačiau stinga jungčių tarp jų – patogaus judėjimo nuo vieno skvero ar parko prie kito. Jungtimis nebūtinai turi būti parko takas, ja galėtų tapti saugi ir žalia gatvė, kurioje dviračių takus atskirtų medžiai, krūmai, želdynų juostos, kuria patogu ir saugu judėti pėsčiomis ar važiuoti dviračiu.
Svarbus ir „įdarbintas“ pirmasis daugiabučių ar visuomeninių pastatų aukštas.
Iš principo miesto gyvenimas verda pirmuosiuose aukštuose. Pastatų aukštingumas, nors ir svarbus, pėsčiajam neturi tokios didelės reikšmės kaip gatvės ir pirmieji aukštai.
Miestą patiriame akių lygyje: pastebime, jaučiame dangą, želdynus, mažąją architektūrą, komercines erdves, kavines ir jų terasas pirmuosiuose aukštuose. Gatvės tampa viešosiomis erdvėmis.“
