Praėjusių metų pabaigoje Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) pardavė kelis jam priklausiusius pastatus, tarp kurių yra ir vertingi tarpukariu statyti „Pažangos“ rūmai. 2018 metais 5 savo statinius pardavė ir Kauno technologijos universitetas (KTU). Už gautas lėšas planuojama gerinti ir remontuoti jau esamą universitetų nekilnojamąjį turtą.
Kokiuose statiniuose dabar yra įsikūrusios šios aukštosios mokyklos? Kurie pastatai, kuriuose šeimininkauja akademinė bendruomenė, įspūdingiausi? Ar savo patalpų neketina parduoti ir kitų Kaune veikiančių universitetų atstovai?
Pasirodo, vieni nereikalingą turtą norėtų net atiduoti, kiti pardavinėti patalpų ne tik nesiruošia, bet planuoja plėstis.
Anksčiau parduoti kai kurie vertingi universitetų pastatai sparčiai atnaujinami ir bus naudojami kitoms reikmėms.
Vaizdas vertas milijono
VDU praėjusių metų pabaigoje aukcione pardavė Mituvos gatvėje buvusią laboratoriją su ūkiniu pastatu, taip pat sovietmečiu statytą 5 aukštų bendrabutį Taikos prospekte.
Parduoti ir buvę „Pažangos“ rūmai, esantys Laisvė alėjoje, bei bendrabutis, pastatytas Aleksote, A.Gustaičio gatvėje.
Pastarąjį pastatą greičiausiai yra matę nedaug kauniečių, nes jis yra gana atokioje, bet įspūdingoje miesto vietoje. Tai buvę Kauno žemės ūkio technikumo rūmai, iškilę 1953 metais. Aukcione 4,5 tūkst. kvadratinių metrų ploto administracinės paskirties pastatas buvo parduotas už 1,83 mln. eurų.
Gana įspūdingas trijų aukštų mūrinis namas su sovietmetį primenančiais ornamentais stovi ant Aleksoto kalno šlaito. Praretinus ant jo želiančią neprižiūrimą augaliją atsivertų vaizdas už milijoną į Kauno senamiestį, Nemuno ir Neries santaką ir kitus miesto rajonus.
Pastaruoju metu čia buvo A.Stulginskio universiteto bendrabučiai, bet kadangi dabar šis universitetas sujungtas su VDU, turtą jo atstovai ir pardavė.
Laukia naujų kaimynų
Greta buvusio bendrabučio beveik 50 metų gyvenantis kaunietis Jonas Masiulis pasakojo, kad sovietmečiu trijų aukštų pastate, sudarytame iš trijų korpusų, buvo Žemės ūkio technikumo auditorijos ir bendrabutis.
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę dalis pastato buvo parduota ir jame veikė restoranas „Margiris“. Vėliau statinys virto žemės ūkį studijavusių studentų bendrabučiu.
„Jau keleri metai jis stovi tuščias. Kelis kartus pastate buvo kilęs gaisras. Dabar jis susandarintas geriau. Vis dėlto pastatas stovi atokiai, todėl kol jame niekas negyvena, į jį maga įlįsti benamiams ar jaunimui ir ką nors sugadinti. Labai džiaugiamės, kad pastatą pagaliau kažkas nupirko. Nesvarbu, kas jame bus, svarbu, kad čia atsirastų žmonės, kurie namu rūpinsis“, – kalbėjo kaunietis.
Nustatė vertingąsias savybes
Vertingiausias turtas, kurio atsisakė VDU, yra Laisvės alėjoje tarpukariu pastatyti „Pažangos“ rūmai. Aukcione 3 tūkstančių kvadratinių metrų pastatas parduotas už 2,08 mln. eurų.
Architekto Felikso Vizbaro suprojektuoti ir 1934 metais pastatyti „Pažangos“ bendrovės rūmai – vienas reprezentatyviausių tarpukario laikotarpio objektų, skirtų biurams. Tarpukariu jame įsikūrė „Pažangos“ bendrovė bei įvairios redakcijos ir partijų būstinės.
Po 1940 metų rūmuose buvo įvairių įstaigų, kiemo korpusuose – butai. VDU atstovai čia buvo įsikūrę nuo 1989 metų, bet 2014 metais patalpas paliko, nes išlaikyti pastatą buvo per brangu.
Prieš parduodant „Pažangos“ rūmus paveldosaugininkai spėjo nustatyti vertingąsias jų savybes, kurias nauji šeimininkai turės išsaugoti. Reikės išlaikyti rūmų tūrį, aukštį, fasado detales, langus ir jų mechanizmus, medinį eglutės raštu klotą parketą, mozaikinio betono grindis.
Pastatą sugebėjo pritaikyti
Menotyrininkė Jolita Butkevičienė pažymėjo, kad dabar vienas įdomiausių VDU pastatų yra Muitinės g. 7. Statinių komplekse su uždaru kiemu yra Menų fakultetas ir galerija „101“, kurie, beje, atsikraustė iš „Pažangos“ rūmų.
„Vienas fakulteto korpusas buvo pastatytas 1860, kitas – 1908 metais. Pastatuose buvo mėsinės. Sovietmečiu ten įrengti butai. Kai senamiestis buvo atnaujinamas, gyventojai iš būstų buvo iškraustyti ir patalpos stovėjo tuščios“, – pasakojo J.Butkevičienė.
1994 metais statinių kompleksas buvo atiduotas VDU.
„Pastatai buvo pritaikyti svečių namams, nes tuo metu į Kauną dėstyti atvykdavo daug lektorių iš užsienio. 2014 metais statiniai vėl remontuoti ir pritaikyti Menų fakultetui. Šis pastatų kompleksas yra pavyzdys, kaip keičiantis laikui gali keistis statinių paskirtis, bet jie išlieka ir yra pritaikomi vis naujiems poreikiams“, – sakė J.Butkevičienė.
Saugo niekieno neraginami
Menotyrininkė sakė, kad VDU gali didžiuotis ir centriniu savo pastatu S.Daukanto g. 28. Tai buvę Politinio švietimo namai, pastatyti 1974 metais. Nors tai sovietmečio palikimas, statinio architektūra gana vertinga ir šiandien. Universitetas šį pastatą neseniai taip pat atnaujino.
Dar vieni saviti VDU rūmai yra Muzikos akademijos pastatas, esantis Aleksote, V.Čepinskio g. 5. Po Pirmojo pasaulinio karo Kauno priemiestis Aleksotas buvo prijungtas prie Kauno miesto, o 1919 metais Aleksote buvo įkurta pirmoji mokykla, kuriai ir buvo sumūrytas gana didelis dviejų aukštų pastatas.
VDU Muzikos akademijos dekanas Saulius Gerulis pasakojo, kad 1989 metais pastatas tapo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Kauno padaliniu, o 2011 metais – VDU Muzikos akademija.
„Pastatas nėra saugomas paveldo, bet 2012 metais buvo atnaujintas, šį turtą branginame“, – sakė dekanas.
Norėjo, kad nesikauptų dulkės
Pirmieji savo turtą 2018 metais pradėjo pardavinėti KTU atstovai. Tada buvo parduoti 5 pastatai. Nors teigta, kad studijas norima koncentruoti Studentų miestelyje, universiteto žmonės iš kai kurių istorinių pastatų miesto centre taip pat neišsikėlė.
Centriniai KTU rūmai veikia K.Donelaičio g. 73. Tai tarpukariu pastatytas Žemės bankas. 1935 metais pastatą suprojektavo Karolis Reisonas. Dalyje jo iki Antrojo pasaulinio karo buvo įsikūrusi Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija.
Architektūrologas Vaidas Petrulis pasakojo, jog šiam pastatui buvo keliami praktiški reikalavimai: kad darbo patalpos būtų šviesios, kad jose būtų pakankamai oro ir šilumos.
„Brangių įrenginių, visokių gipso pagražinimų ir ornamentų, nors ir puošiančių vidų, tačiau visuomet padedančių dulkėms laikytis, naujai pastatytuose Žemės banko namuose nėra“, – tarpukario spaudos atsiliepimus apie banką citavo V.Petrulis.
Pokario metais pastatas perduotas Kauno universitetui, nuo 1951 metų – KTU. 1991 metais statinys tapo KTU Centriniais rūmais. Universiteto atstovai išsaugojo visą per sovietmetį išlikusį pastato palikimą, kuris žavi ir dabar.
K.Donelaičio ir A.Mickevičiaus gatvių kampe žvilgsnį patraukia dar vienas stambus dviejų ir pusės aukšto KTU pastatas. Šiuose rūmuose 1922 metų vasario 16 dieną buvo įkurtas Lietuvos universitetas. Dabar tai KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultetas.
Restauravo vertingas detales
V.Petrulis sakė, kad tai vienas iš nedaugelio autentišką modernizuoto neoklasicizmo eksterjerą ir interjerą tebeturinčių XX amžiaus pradžios pastatų. Istorinis statinys 2015 metais buvo atnaujintas, restauruotos detalės.
Ir dabar vestibiulyje, laiptinėse, pirmojo aukšto auditorijose matyti neužmaskuotos gelžbetonio sijos, prie paveldo objektų priskiriami sienų apvadai, metlacho plytelės, ranktūriai ir turėklai, gelžbetoniniai laiptai.
Pastato langai išgražinti lietuviško vitražo mokyklos pradininko Stasio Ušinsko kūryba.
Atgimsta vertingi rūmai
KTU Studentų miestelyje, esančiame Radvilėnų ir Studentų gatvėse, neabejotinai įdomiausia ir vertingiausia yra buvusi Lietuvos kariuomenės Ginklavimo valdybos Tyrimų laboratorija. Dabar čia yra Cheminės technologijos fakulteto A korpusas.
Radvilėnų plente iškilęs trijų aukštų tarpukario modernizmo stiliaus pastatas su linijiniais langais ir ant stogo iškilusiais keistais žalvariniais kaminais – ypatingas.
Architektūrologas Paulius Tautvydas Laurinaitis sakė, kad 1935 metais pastatytas architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio suprojektuotas statinys ne veltui tituluojamas ryškiausiu Lietuvos XX amžiaus pirmosios pusės modernizmo pavyzdžiu.
„Pastatui unikalų veidą suteikia juostiniai ir kampiniai langai, plokščias stogas, nedekoruotas fasadas, gelžbetonio karkaso panaudojimas, balta fasado spalva. Visa tai byloja apie išskirtinį modernumą ir funkcionalumą“, – aiškino mokslininkas.
Įdomiausia pasidairyti po pačias laboratorijas. Jose taip pat galima išvysti visą tarpukario laikų įrangą – išvedžiotus vamzdynus, varinius čiaupus, lavos stalviršius.
Laboratorijose prie pat durų įrengti dušai, kurie veikia iki šiol, nors jais dabar jau niekas nebesinaudoja. Įspūdingos yra ir traukos spintos. Daugelyje laboratorijų jos medinės. Vienoje, esančioje viršutiniame aukšte, – varinė.
Tyrimų laboratorija veikė neilgai. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 metais ji perduota Kauno universitetui, vėliau KTU. Pastatas nuo pat pastatymo laikų nebuvo kapitališkai remontuotas.
Situacija pradėjo keistis pernai. KTU atstovas Mantas Lapinskas sakė, kad atnaujinti autentiški pastato langai ir durys. Šiais metais vyks fasado ir stogo atnaujinimo darbai, suspindės kol kas žaliai apsinešę įdomieji kaminėliai ant rūmų stogo. Visus statinio atnaujinimo darbus planuojama baigti iki 2021 metų.
Svarsto galimybę plėstis
Vilniaus universiteto Kauno fakultetas (VU KnF) įsikūręs vienoje seniausių Kauno vietų – dviejuose kvartaluose Muitinės gatvėje. Ši per šimtmečius mažai pasikeitusi Kauno senamiesčio dalis yra glaudžiai susijusi su liuteronų bendruomenės gyvavimo istorija mieste.
Mūriniai gyvenamieji pastatai, iš kurių vėliau susiformavo kompleksas, pastatyti XVI a. ir XVII a. pradžioje. Čia kūrėsi vokiečių tautybės pirkliai. Siekdami įsikurti vienoje miesto dalyje jie pamažu supirko šiame kvartale esančius sklypus ir pastatus.
Dabartinis VU KnF čia įsikūrė 1984 metais, po to, kai restauratoriai atnaujino visą statinių kompleksą. VU KnF prodekanas infrastruktūrai ir plėtrai Saulius Masteika sakė, kad universitetas ne tik neketina pardavinėti savo patalpų, bet jas nuolat atnaujina ir pritaiko studentų bei dėstytojų poreikiams.
„Turime planų plėstis. Universitetui priklauso vienas Muitinės gatvėje esantis gerokai apleistas ir užkonservuotas pastatas. Jame planuojame įrengti 40 vietų studentų bendrabutį, nes pas mus studijuoja nemažai jaunuolių iš užsienio šalių, kurie pageidauja gyventi šalia fakulteto Kauno senamiestyje ir yra pasirengę mokėti už jiems teikiamas paslaugas“, – sakė S.Masteika.
Turtą norėtų atiduoti
Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultetas (VDA KF) įsikūręs greta VU KnF. Pastatas Muitinės g. 4, kuriuo dabar naudojasi menininkai, pastatytas sovietmečiu, jame buvo butai. 1979 metais statinys perduotas akademijai.
VDA KF dekanas Jonas Audėjaitis sakė, kad dabar visos pastangos ir pajėgos skirtos greta esančiam pastatui, kuris buvo pastatytas XV a. ir jame galbūt rezidavo Lietuvos didieji kunigaikščiai ir Lenkijos karaliai, restauruoti.
Sovietmečiu ten veikė psichiatrijos ligoninė ir statinys buvo labai apleistas. Jo atnaujinimo darbai turėtų būti baigti 2021 metais.
Kauno menininkai taip pat norėtų atsikratyti jiems nereikalingo turto.
„Gimnazijos gatvėje yra sinagoga, kurią žydų bendruomenei norime grąžinti nuo 2009 metų, bet to padaryti nepavyksta. Taip pat vis siekiame Turto fondui perduoti Antano Galdiko namą, kuris yra Savanorių prospekte. Tai mums nereikalingas turtas, jis kitados buvo primestas, išlaikyti jo nepajėgiame“, – sakė J.Audėjaitis.
Kai kurie pastatai jau remontuojami
2018 metais KTU pardavė bendrabutį A.Mickevičiaus g. 39, Humanitarinių mokslų fakulteto pastatą Gedimino g. 43, Ekonomikos ir verslo fakulteto pastatą Laisvės al. 55.
Taip pat Ekonomikos ir verslo fakulteto patalpas Kęstučio g. 8, Mechanikos, inžinerijos ir dizaino fakulteto pastatą Kęstučio g. 27.
Kai kurie pastatai dabar jau sparčiai atnaujinami. Nekilnojamojo turto plėtros ir statybos grupės „Eika“ bendrovė su partneriais remontuoja pastatą Kęstučio g. 27. Buvusiame KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakultete bus įrengta komercinių patalpų, kabinetų biurams ir apartamentų bei studijų, kurias paketais bus pasiūlyta įsigyti investuojantiems į nekilnojamąjį turtą nuomai.
Atgimsta ir buvęs Humanitarinių mokslų fakulteto pastatas Gedimino g. 43. Jį atnaujina Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai.
