„Kambarys, virtuvė, vonios kambarys, 40 kv. m., skubiai, tik vokiečiams“. Maždaug taip skambėjo skelbimo tekstas dėl buto nuomos Bavarijos mieste Augsburge. Šis pasiūlymas sudomino išeivį iš Burkino Faso (Vakarų Afrikos valstybė).
Neilgai galvodamas, jis surinko nuomotojo telefono numerį. Pokalbis neįvyko: šeimininkas metė ragelį, tik išgirdęs galimo nuomininko vardą ir pavardę. Pasirodo, išeivis neatidžiai perskaitė skelbimą ir nepastebėjo pastabos – „tik vokiečiams“.
Panašūs įvykiai Vokietijoje iš tikrųjų jau senai tapo įprastu reiškiniu. Tokią išvadą padarė ir kovos prieš diskriminaciją federalinės žinybos užsakymu atlikto tyrimo autoriai.
Remiantis apklausos rezultatais, kas trečias migranto šaknų – 35 proc. – turintis Vokietijos gyventojas susidūrė su diskriminacija, ieškodamas būsto.
„Neretai pakanka neįprasto vokiečiams vardo, kad šis asmuo nebūtų pakviestas apžiūrėti buto ar pokalbiui“, – aiškina kovos prieš diskriminaciją federalinės žinybos vadovas Bernhardas Franke.
Toli gražu ne visi nuomotojai aiškiai nurodo skelbimuose, kad butą pasirengę išnuomoti tik vokiečiams. 53 proc. apklaustųjų nurodė, jog su diskriminacija susidūrė vėliau. Apie ketvirtadalis pareiškė, kad jiems siūlė išsinuomoti ar nusipirkti butą už žymiai aukštesnę kainą nei etniniams vokiečiams.
Toks nuomotojų elgesys pažeidžia vienodo požiūrio įstatymą. Šis gina Vokietijos gyventojus nuo diskriminacijos pagal tokius požymius, kaip antai etninė kilmė, religija, pasaulėžiūra, lytis, seksualinė tapatybė, amžius ir sveikatos būklė. Bet problema ta, kad kone pusė respondentų niekada negirdėjo apie tokį įstatymą. Skaičius tų, kurie tikrai skundžiasi dėl diskriminacijos, dar mažesnis.
„Daugelis jaučiasi bejėgiai prieš nuomotojus“, – teigia visuomeninės organizacijos „Vokietijos paritetinė labdaros sąjunga“ vadovas Ulrichas Schneideris.
Be to, diskriminacijai kelią atveria ir pernelyg didelė gyvenamojo būsto Vokietijoje paklausa.
„Jei Vokietijoje visiems užtektų butų, tai klausimas dėl diskriminacijos nekiltų“, – sako U.Schneideris.
Minėtas tyrimas atskleidė įdomių aspektų. Didžioji dauguma apklaustųjų – 83 proc. pripažįsta, kad Vokietijos būsto nuomos rinkoje užsieniečiai ar atskirų etninių grupių atstovai patiria diskriminaciją.
41 proc. respondentų mintis apie galimybę išnuomoti būstą migrantui kelia abejonių ar nuogąstavimų.
Beje, išeivis iš Burkino Faso, kuriam nuomotojas atsakė, sėkmingai apgynė savo teises. Praėjusių metų gruodį Augsburgo teismas buto savininkui skyrė 1000 eurų baudą.
