Kaip pačiam suprasti, koks būstas padarys tave laimingesnį? Kodėl daugeliui žmonių toks sunkus persikraustymas?
Kodėl būsto pirkimas ar keitimas toks sudėtingas, daug jėgų reikalaujantis procesas, „Žinių radijo“ laidoje „Apie tave“ diskutavo psichologai Genovaitė Petronienė ir Andrius Jančiauskas.
„Būsto pirkimas arba keitimas – milžiniškas stresas. Jei iš klientų išgirstu, jog jie keitė ar pirko būstą, kruopščiai paklausinėju, ar jiems nereikia antidepresantų. Ar jie normaliai miega, ar gali dirbti“, – patirtimi dalijosi psichologė G.Petronienė. Apie tuos, kurie statosi namus net nekalbėkime.
Būstą įsigyjančių žmonių patiriamą stresą ji lygino su doktorantų, kurie ruošiasi ginti arba tik ką apsigynė disertaciją, arba moterų, ką tik susilaukusių kūdikio.
Pirkdamas būstą, anot psichologės, dažnai susiduri su žmonėmis, kurių įprastai nesutiktum nei draugų, nei bendradarbių rate. Tarp jų – yra ir suktesnių, ir grubesnių. Neretai būsto ieškantis žmogus priverstas dirbti detektyvu – viskuo domėtis ir nusimanyti NT rinkoje. Jei esi psichologas, gydytojas ar mokslininkas – paprastai nesi NT ar remonto specialistas. Visgi turi vadovauti visam procesui, jį suprasti, žinoti, kur investuoji savo pinigus.
A.Jančiauskas pritarė, jog pirmasis būsto pardavimas ar įsigijimas – kone didžiausi ir itin gąsdinantys gyvenimo sandoriai.
„Vienas dalykų, kuris labai skaudus, jog šeima kuria savo butą, savo šventovę, renka baldus, įrangą, interjero detales ir pan., prisiriša prie savo sukurtų namų, tačiau, pagausėjus šeimai, apsisprendę įsigyti didesnį būstą, esamo kainą nustatę 20 proc. didesnę nei rinkos, savininkai stebisi, kodėl jo niekas neperka“, – kalbėjo psichologas.
G.Petronienė antrino, jog nutinka ir taip, jog būsto tam tikroje vietoje ieško keliolika žmonių, tačiau, įvertinę per didelę kainą, skelbimo pakartotinai net nebežiūri, nors kaina porą mėnesių nesulaukus pirkėjo gali būti nuleidžiama.
„Pirmieji svetimų žmonių apsilankymai bute, kur iki tol buvau tik aš, žmona, artimiausi draugai, labai sunkūs, nes pašaliniai žmonės po butą dairosi nuvertinančiu žvilgsniu, mato tik trūkumus, kurių šeimininkai nebepastebėdavo. Mano namai – mano šventovė, su kuria susitapatinau. Atrodo, jog nuvertindami mano namus, nuvertina ir mane“, – būstą parduodančių žmonių būsenas komentavo psichologas.
G.Petronienė antrino, jog dažnai parduodančiam savo būstą atrodo, kad jo niekada nenupirks. Kodėl kažkas norėtų šio buto, šioje vietoje. O mes juk negalime daryti įtakos svetimiems žmonėms ir keisti proceso.
Kartais kankina dar kita dilema – buto apžiūrėti ateina žmonių, kurie tau labai patinka, bet jų finansinė situacija sudėtinga, ateina ir tokių, kurie antipatiški, bet turi ir gali sumokėti daugiau. Kyla vidinis konfliktas – kam geriau jį parduoti.
G.Petronienė pasakojo, jog jai sunkiausias procesas – būsto pirkimas. Parduoti butą paprastai padeda NT brokeris ar konsultatas, nors, žinoma, ir įsigyti būstą gali padedamas jo.
Pati nesyk keitusi būstą, psichologė pasakojo, jog jai daugiausia baimės įvarė, kiek daug įvairių trūkumų galima pražiopsoti, taip pat tėvų gąsdinimai, kaip apgaudinėjami žmonės. „Prisipumpuoji neigiamos informacijos, imi bijoti ir svarstyti, kada atims visas santaupas ir paliks be nieko“, – nuogąstavo psichologė.
Baisiausia jos girdėta istorija, kuomet mergina įsigijo išsvajotą butą senamiestyje, tačiau netrukus paaiškėjo, jog jame beprotiškai drėgna – kaip rūsyje. Ji bandė tvarkyti butą, investavo pinigus, tačiau, nepagerėjus situacijai, butą pardavė pusvelčiui.
Sudėtinga įsigijus būstą ir tuomet, jei tik apsigyvenęs jame pasijunti apgautas, nes nežinojai, kad, tarkime, girdisi automobilių triukšmas garaže ar kad kaimynai itin garsiai aiškinasi santykius. Taigi, pritaria psichologai, didžiausia baimė – būti apgautam, juk įprastai trūkumai slepiami, išryškinami tik privalumai. Trūkumus, deja, turi surasti pats.
Kaip tą padaryti nesant ekspertu, kuris nuolet gilinasi, klausinėja kaimynų? Būsto pirkimo procese, anot psichologų, neretai susiduriama su žmonėmis, kurie sukčiauja, juolab jei ieškoma pigaus buto gerame rajone. Toks susidūrimas gali lemti nusivylimą visais žmonėmis.
A.Jančiauskas mano, jog daugiausia streso patiria tie, kurie nori išskirtinio varianto už patrauklią kainą. Jis pataria nepadaryti klaidos – duoti sau laiko.
Svarbiau, psichologo žodžiais, ne sutaupyti, bet išsiaiškinti, kas teikia laimę. Ar tu nori gyventi prie miško, ar senamiestyje, gyventi aukštai ir gėrėtis vaizdu pro langą, o gal nuošaliai ir turėti ramybės. Galbūt bendruomenėje, kad vaikai turėtų su kuo žaisti. O gal tau namai – tik pernakvoti, taigi, patraukliausia būtų gyventi šalia darbo.
