Kuo lietuvių namai išsiskiria iš kitų Baltijos šalių gyventojų? Individualių namų geografija – lietuvių namai beveik dvigubai dažniau nei latvių ar estų yra įsikūrę miestų ribose, rodo „Luminor“ užsakymu tyrimo centro SKDS atlikta vartotojų apklausa.
„Eurostat“ duomenys ilgus metus rodo lietuvių prieraišumą nekilnojamam turtui – 90 proc. gyvena nuosavame būste. O apklausa atskleidžia, kad lietuvių NT portfelyje yra ir daugiau turto.
Tyrimo duomenimis, po 29 proc. lietuvių ir latvių bei 30 proc. estų turi du nekilnojamojo turto vienetus, pavyzdžiui – du butus, butą ir sodo namą. Po tris NT objektus suskaičiuoja turintys 8 proc. lietuvių ir vos mažiau – 7 proc. latvių ir 6 proc. estų. Latviai lyderiauja pagal visuomenės dalį, kuriems priklauso 4 NT vienetai – kaimyninėje šalyje tokių gyventojų yra 8 proc., o Lietuvoje ir Estijoje – po 4 proc.
„Lietuva rikiuojasi Europos šalių priekyje pagal gyventojų dalį, kuri gyvena nuosavame būste. Gerai tai ar blogai nesiimu vertinti, nes tai lemia istorinės aplinkybės ir įpročiai.
Prieraišumas nuosavam būstui išlieka ir šiandien, o sąlygos tam palankios – būsto įperkamumas auga, nuomos rinka išlieka nebrandi, todėl penkerių ar dešimties metų nuomos terminas yra retenybė. Būsto pirkimą skatina ir tikėjimas, kad NT yra gera investicija, nors taip yra ne visada“, – sako Regina Ungulaitienė, kompanijos privačių klientų finansavimo grupės vadovė.
Lietuviai Baltijos šalyse išsiskiria pomėgiu ir galimybėmis turėti namus miesto ribose – 20 proc. lietuvių su paskutine būsto paskola įsigijo individualų namą miesto ribose, palyginti su 11 proc. namą mieste įsigijusių latvių ir estų.
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius aiškina, kad tokia situacija galėjo susiklostyti dėl kultūrinių dalykų – Kauno ir Klaipėdos gyventojai dažnai teikia pirmenybę namui. Vilniečiai į namus žvalgosi vis labiau, nes naujuose projektuose didelių butų statoma mažiau.
„Metų pradžioje LNTPA ir „Ober-Haus“ atliekamas Lūkesčių indeksas parodė, kad kas penktas būstas pirminėje rinkoje bus nuperkamas investicijai, jeigu ekonominė situacija smarkiai nesikeis, turėtų augti skaičius lietuvių, turinčių po kelis būstus. Tačiau dabartinis netikrumas akcijų rinkose, gamybos tiekimo grandinės galimi sutrikimai gali atsiliepti ir būsto pirkėjų trumpalaikiam optimizmui, tačiau šiandien poveikio mastelį prognozuoti dar sunku“, – sakė M. Statulevičius.
Pasak R.Ungulaitienės, apklausa sufleruoja, kad lietuvių NT portfelis turi polinkį plėstis ir toliau – 25 proc. respondentų planuoja per artimiausius penkerius metus įsigyti būstą arba sklypą namo statybai. Panašus procentas planuojančių NT įsigijimus yra Estijoje (23 proc.), o latvių kiek mažiau (21 proc.): „Lietuvoje mes matome didžiausią potencialą NT finansavimui augti. Planuojame paskolų NT reikmėms šiemet suteikti papildomai apie 90 mln. Eur, arba 50 proc. daugiau nei praėjusiais metais“.
