Svarstoma, ar dėl trūkstamų medžiagų sulėtėjusios arba įšaldytos statybos Lietuvoje ir nežinomybė dėl ateities vers didesnes ir mažesnes statybų bendroves persvarstyti darbų įkainius, o atleisti darbuotojai papildys bedarbių gretas, ar galbūt jie aktyviai imsis individualaus darbo, tik jau gerokai mažesnėmis kainomis.
Auksarankiai neskuba grįžti į Lietuvą, neapsimoka
Jau dabar matyti, jog po truputį stoja arba lėtėja statybų įmonių veikla. Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas Dalius Gedvilas komentavo, jog Lietuvos statybų įmonės vis dar stengiasi neprarasti optimizmo, tačiau jau ruošiasi blogiausiam scenarijui.
Statybų sektorius nuo karantino paskelbimo pradžios susiduria su iššūkiais statybinių medžiagų tiekimo grandinėje, jaučia grėsmę dėl pasirašytų sutarčių įgyvendinimo ir laukiančios tarpusavio atsiskaitymo krizės.
„Kol kas į Lietuvą grįžo tie statybininkai, kurie Lietuvos bendrovių buvo komandiruoti į užsienį, ar pavieniai asmenys, kiti liko dirbti Vakarų Europos rinkose ir į Lietuvą grįžti, palikę darbą svetur, neskuba.
Kadangi kitų šalių Vyriausybės taiko veiksmingas pagalbos priemones darbo rinkai, prastova būnant užsienyje naudingesnė – tai ir stabdo žmones grįžiti į tėvynę. Pas mus tik ketinama subsidijuoti darbdavius ir mokėti už prastovas, o Vakarų valstybėse atlygis mokamas kas savaitę, tad dalis darbuotojų jau gavo pagalbos išmokas. Taigi mažai tikėtina, kad jie su dideliu užsidegimu norės grįžti į Lietuvą“, – kalbėjo D.Gedvilas.
Pavyzdžiui, Norvegijos valdžia nusprendė padengti išeitines išmokas atleidžiamiems darbuotojams ir didinti nedarbo pašalpas. Nyderlandų vyriausybė ketina išmokėti 90 proc. atlyginimo tiems, kurių įmonių pajamos sumažės bent 20 proc.
Danija mokės 90 proc. atlyginimo pandemijos paveiktų įmonių darbuotojams su sąlyga, kad karantino metu jie bus įdarbinti.
Panašų kelią renkasi ir Prancūzija – čia bus mokama įmonėms, kad jos neatleistų darbuotojų.
Štai Airija padidino nedarbo pašalpas nuo 203 iki 350 eurų per savaitę visiems asmenims, netekusiems darbo dėl pandemijos sukeltų apribojimų.
„Deja, Lietuvos verslas valdžios siūloma paramos forma nenorės naudotis, nes tai stumia į visiškai neprotingus nuostolius, drastiškai neribotam laikui sumažėjus pajamoms ir apyvartai. Kitos valstybės netaiko sąlygų, kai verslas verčiamas įsipareigoti išlaikyti darbuotojus ir po karantino. Tad ar mūsų pasirinkti instrumentai tikrai efektyvūs ir pakankami?“ – svarstė LSA prezidentas D.Gedvilas.
Dalis projektų plėtotojų, su kuriais statybų bendrovės jau yra pasirašiusios sutartis, darbų pradžią atideda 2–6 mėnesiams arba stabdo projektus. Tai reiškia, kad šiuo laikotarpiu tūkstančiai statybininkų gali likti be darbo.
Daugėja skundų dėl vėluojančių statybinių medžiagų
„Dėl neapibrėžtumo ir valstybės pagalbos trūkumo bendrovės stengiasi nebeprisiimti naujų įsipareigojimų ir nesamdyti naujų žmonių. Jaučiamas didelis nerimas“, – apgailestavo pašnekovas.
Nuo karantino pradžios girdimi skundai dėl vėluojančio statybinių medžiagų ir įrenginių tiekimo iš Lenkijos, Italijos ar Ukrainos. Pavyzdžiui, Lietuvoje neturime plieno, jis įsivežamas iš Lenkijos ir Ukrainos, o Italija apskritai yra viena pagrindinių apdailos medžiagų tiekėjų. Šalies statybininkai turi tik vietinių žaliavų, bet visas kitas medžiagas ir komponentus turi įsivežti.
Pandemijos situacijai nesikeičiant arba tik blogėjant statybinių medžiagų ir įrenginių tiekimas gali labai stipriai strigti arba visiškai sustoti, o tuomet statybos gali būti paralyžiuotos.
„Į statybų sektorių krizė ateina su uždelstu veikimu. Statybininkai atlyginimą už darbą gauna mėnesio pabaigoje arba dar vėliau. Tik negavus šio mokėjimo statybos verslas ir darbuotojai pajunta tikrąjį krizės poveikį“, – komentavo D.Gedvilas.
Manoma, jog lemiamu veiksniu taps įmonių tarpusavio atsiskaitymai už prekes ar paslaugas. „Su nerimu laukiame balandžio ir gegužės mėnesiais neišvengiamai atriedančios tarpusavio atsiskaitymo krizės. Jau dabar matome signalų – nuo karantino paskelbimo pradžios medžiagų tiekėjai pradėjo keisti sąlygas ir prekes sutinka tiekti tik po išankstinio apmokėjimo“, – sakė D.Gedvilas.
Lietuvos statybų sektoriuje dirba daugiau nei 100 tūkst. žmonių, o per kiekvieną krizę daugiausia netekusiųjų darbo buvo būtent statybose.
2008–2010 m. dėl ekonominės krizės statybų sektoriuje darbo neteko daugiau kaip 40 proc. žmonių, o po krizės daugiausia emigravusiųjų buvo būtent statybininkai.
Darbuotojams ir darbdaviamas – šokas, nežino, ką planuoti
Bendrovės „Eikos statyba“ direktorius Almantas Čebanauskas patvirtino – šiuo metu planuoti darbus labai sudėtinga, todėl įmonė pristabdė darbuotojų paieškas. Juolab kad net ir pasirašytos sutartys nebeužtikrina, jog projektai bus įgyvendinami. Darbus pirmiausia stabdo privatūs užsakovai – jie stebi situaciją, todėl prašo palaukti bent kelis mėnesius.
Daug ieškančiųjų darbo bendrovės vadovas teigia bent kol kas nesulaukiantis. Jis spėja, kad nemaža dalis statybininkų dar atostogauja ar jiems yra prastovos.
„Darbuotojams ir darbdaviams šokas, dauguma nežino, ką planuoti. Dabartinė situacija – galvos skausmas visiems. Mes šiuo metu labiausiai nerimaujame, kad nesusirgtų mūsų darbuotojai, nes jei bent vienas iš keliasdešimties objekte susirgtų, tektų stabdyti visus darbus statybų aikštelėje“, – kalbėjo pašnekovas.
Jei statybų planų nebūtų pakoregavusi pandemija, statybininkų, anot A. Čebanausko, stygius būtų juntamas, nors pirmiausia stengiamasi darbu aprūpinti jau dirbančius žmones. Statybų sektoriuje įprasta, jog žiemą darbuotojų bet kuriuo atveju reikia mažiau, balandį–birželį, susidėliojus planus, priimama papildomų darbuotojų.
„Viskas priklauso nuo bendros situacijos. Pernai tokiu metu visos statybų bendrovės turėjo darbų visiems metams, šių metų pradžioje, dar iki paskelbiant karantiną, užsakymų krepšelis jau buvo mažesnis, taigi įdarbinti daug žmonių nebuvo planuojama. Didžiausias statybininkų trūkumas buvo juntamas praėjusių metų vasarą ir rudens pradžioje“, – komentavo „Eikos statybos“ vadovas.
Jo žodžiais, bent kol kas prielaidų mažinti rangos darbų kainų nėra, juolab kad rangovų pelnas mokant rinkos atlygį, už medžiagas nėra didelis.
„Jei dėl krizės mažėtų medžiagų kainos, atlyginimai, darbų kaina galėtų mažėti. Jau dabar rinkoje girdžiu, kad pradedama spausti rangovus kainas mažinti 10–15 proc. arba atidėti mokėjimus, esą turi mažėti atlyginimai.
Ateinančius kelis mėnesius mažinti atlyginimų neplanuojame, nors mūsų išlaidos objektuose tik didėja – perkame kaukes, dezinfekuojame vagonėlius, o darbuotojai dirba ekstremaliomis sąlygomis.
Jei ekonomika sulėtės, bendras atlyginimų lygis kris, tikėtina, kris ir darbų kaina, kol kas to nėra. Rinkoje yra dempinguojančiųjų kainas, bet tai nėra tvaraus verslo pavyzdys“, – replikavo pašnekovas.
Geras laikas statytis namus tiems, kurie turi grynųjų pinigų
Dešimtmetį Lietuvoje karkasinius namų statanti „Karkasos“ komanda neslepia, kad dabar jai yra blogai, kaip ir visiems statytojams. Tiesa, kol kas dar turi darbo – stato penkis namus, bet ateityje daug užsakymų nenumatoma.
Pirmiausia įstrigo tie klientai, kurie planavo parduoti esamą namą ir statytis kitą, nes pardavimas neįvyko, ir naujo namo statybos buvo atidėtos. „Kita klientų kategorija yra tie, kurie statosi namus padedami banko. Bankai, kaip jiems ir būdinga, sudėtingomis aplinkybėmis finansavimą pristabdė ir vietoj pastangų gaivinti rinką gauname atvirkštinę situaciją“, – svarstė bendrovės atstovas.
Tokių, kurie statosi be paskolų iš asmeninių sukauptų pinigų, yra nedaug, bet yra. Jiems labiausiai pasisekė, nes šiuo metu statybos kaina krinta ir jiems bendrovė pradėjo taikyti dideles nuolaidas norėdama bent jau duoti darbo žmonėms.
Šių statytojų prognozės nelinksmos, bet ir ne tragiškos. Kadangi beveik visus užsakymus gauna tik Lietuvoje, svarsto, kad šiais metais statys apie du kartus mažiau nei įprastai. Toliau darys tai, ką darė, tik lėtesniu režimu.
Savo įmonę „Medžio idėjos“ turintis ir daugiausia karkasinius namus bei terasas statantis Eugenijus Peščinskis šiuo metu stato du namus ir dar vieną planuoja. Jei karantinas dar nesibaigs, jis svarsto, jog po kokių trijų mėnesių darbai gali sustoti. Ir daugiausia tam įtakos turės bankai, kurie pasunkins paskolų davimą, taip pat sudėtingesnis statybinių medžiagų pirkimas internetu.
Ar jau sumažino savo darbų kainas? Dabar užsakovas moka 10 proc. mažiau už kiekvieną kvadratinį metrą. Apie tai, kad kaina galėtų dar kristi, pasak E.Peščinskio, nėra net kalbos. Tada geriau išvis nedirbti ir laukti karantino pabaigos. Blogiausiu atveju – išvažiuoti padirbėti į Norvegiją, ten kainų niekas nekirs, o ir patirties darbo užsienyje vyras turi.
Tačiau jis labai tikisi, kad to neprireiks ir situacija statybų sektoriuje, jei karantinas baigsis po dviejų savaičių, atsigaus po poros mėnesių. „Ekonomika kaip traukinys, juk jis staigiai nesustoja, tačiau ir įsivažiuoja ne iškart, po truputį pagauna greitį“, – svarstė statybininkas.
Užsakovai pokalbį pradeda nuo kainų – prašo jas mažinti
„Sulaukiau skambučių, žmonės klausia, ar sumažinsime darbų kainas per karantiną“, – neslėpė individualius namus Šiaulių apskrityje statančios bendrovės „Gyvenk name“ vadovas Robertas Joniškis. Skambinantieji tarsi prašo garantijų, jei jiems darbdaviai sumažintų atlyginimus, o jie pradėtų savo namo statybas, kad statybininkai į tai atsižvelgtų.
Greičiausiai, bet kol kas savo kainų „Gyvenk name“ keisti neketina, nes darbai vyksta visu tempu. Tik vieni užsakovai įšaldė savo namo statybas, mat abu sutuoktiniai dirba Jungtinėje Karalystėje.
Penkių žmonių įmonė per karantiną netgi pardavė du savo pastatytus namus, dabar pradeda statyti ir septynių namų kvartalą Šiauliuose.
„Man atrodo, kad šis sunkus laikas išgrynins statybos bendroves. Kurios dirba kokybiškai, turi apyvartinių pinigų, tos išsilaikys ir visada turės užsakymų. Tos, kurios buvo kainas išsikėlusios, arba žlugs, arba teks jas mažinti.
Mums skambina žmonės ir įkalbinėja statyti jiems namus Vilniuje ar Kaune, vadinasi, įsivertina paslaugų kainas, kalbama, kad jos skiriasi net pusantro karto, nors statybose jos nėra didžioji pyrago dalis. Daugiausia biudžeto suryja medžiagos, kurios, beje, nepinga“, – portalui lrytas.lt sakė R.Joniškis.
Architektūros, interjero dizaino ir konstrukcijų studija „Kubinis metras“, kurios centre – gyvenamoji architektūra, dirba išsijuosusi. Nė vienas plėtotojas nesustabdė pradėtų darbų, bet tai suprantama – statinio projektavimas yra ilgalaikis procesas, tad įpusėjus jį apsimoka ir pabaigti, gal lėčiau, bet iki galo.
O dar ir netikėtai juos užsakymais apdalijo komercinių patalpų savininkai. Kadangi dabar daugelio jų veikla sustojusi ar smarkiai apribota, verslininkai sumaniai naudojasi laiku – imasi atnaujinti savo erdves.
„Dabar projektuojame ir 10–15 individualių namų ir tikrai juos pabaigsime. Tiesa, užsakovai gal neskubės jų statyti, bet projektams nieko neatsitiks, bus laiko ramiai gauti statybų leidimus“, – sakė „Kubinio metro“ atstovas Vitalijus Avreicevičius.
Sąlygos norint gauti paskolą būstui nesikeičia
Ar išties bankai keičia paskolų suteikimo tvarką, kaip kalba dauguma statytojų ir tai, anot jų, labai stabdo darbus ypač individualių namų darbo sektoriuje?
Banko „Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius portalą lrytas.lt patikino, jog būsto paskolų suteikimo sąlygos banke nėra peržiūrimos, procesas toks pat, kaip ir anksčiau – tai galioja ir palūkanoms. Laikantis Atsakingojo skolinimo nuostatų, pradinis įnašas asmeninėmis lėšomis turi sudaryti ne mažiau nei 15 proc. perkamo būsto vertės, bendra visų finansinių įsipareigojimų suma negali viršyti 40 proc. visų asmens ar šeimos mėnesio pajamų.
„Gavę gyventojų paraiškas dėl būsto paskolų suteikimo, kiekvieną jų vertiname individualiai. Nuo pandemijos pradžios iš gyventojų esame gavę apie 2200 paraiškų atidėti būsto paskolų, vartojimo paskolų ir lizingo mokėjimus. Naujų paraiškų dėl būsto paskolų suteikimo srautas yra sumenkęs, bet tikrai nenutrūkęs“, – aiškino banko atstovas.
Vytauto Didžiojo kredito unijos vadovas Marius Griesius antrino, jog sąlygos norint gauti paskolą būstui jo vadovaujamoje kredito unijoje nesikeitė, tačiau per pastarąsias savaites besikreipiančiųjų skaičius sumažėjo.
„Suprantame esamą situaciją, todėl kiekvieno kliento, tiek besikreipiančio dėl paskolos, tiek gavusio ją, situaciją vertiname individualiai“, – apibendrino pašnekovas.
SEB Baltijos šalių mažmeninės bankininkystės vadovė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė komentavo, jog pasaulis per pastarąsias savaites labai pasikeitė, atsirado labai daug neapibrėžtumo, o pinigų skolinimas – visada susijęs su rizika, todėl natūralu, kad keičiasi ir rizikos vertinimas bankuose.
„Teikdami paskolas būstui, atidžiai analizuojame kiekvieno kliento individualią situaciją, atsižvelgiame, kiek sektorius, kuriame dirba klientas yra paveiktas karantino sąlygų ir vykdo veiklą, vertiname kliento pajamų tvarumą, ar jis galės tinkamai ir laiku vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus, prastėjant šalies ekonomikos situacijai, atsižvelgiame į galimą pajamų sumažėjimo riziką.
Taip pat atkreipiame klientų dėmesį į būsto kainų prognozes ir lūkesčius dėl jų kitimo. Palūkanų norma ir kitos kredito suteikimo sąlygos nustatoma atsižvelgiant į kredito sumą, terminą, kliento finansinių galimybių įvertinimą, individualią kredito riziką, taip pat į situaciją paskolų rinkoje, pagal tuo metu finansų rinkose esamas sąlygas ir bankų finansavimosi sąnaudas tarptautinėje kapitalo rinkoje.
Pastarosiomis dienomis užklausų dėl naujų būsto paskolų sulaukiame mažiau nei įprastai.
Pastebime, kad kai kurie klientai, kurie jau turi patvirtintą teigiamą banko sprendimą dėl paskolos suteikimo, atideda sutarties pasirašymą ir laukia, kol situacija rinkoje bus aiškesnė, kiti neteikia paraiškų, nes nori luktelėti ir pažiūrėti, kaip klostysis situacija. Panašu, kad šiuo metu yra užbaigiami sandoriai, kurie buvo sudaryti dar iki karantino“, – apibendrino S.Gutauskaitė-Bubnelienė.
