Pilaitėje, Mozūriškių gatvės 17-ojo namo pirmame aukšte, gyvenanti Danuta Burlingienė jau keli mėnesiai neįgaliojo vežimėlį, kuriame sėdi jos vyras Jonas, išstumia per balkoną.
Taip nutiko po to, kai bendrovė KIV sausio pabaigoje užbarikadavo įėjimą į daugiabutį. Tik po skundų policijai įmonės darbininkai vagonėlį kiek atitraukė nuo durų, tačiau pastoliai ir šiukšlės prie jų taip ir liko.
Įsitraukusi į teismų maratoną bendrovė KIV kovoja su įmone „Infostendas“ ir tokiomis priemonėmis, dėl kurių kenčia gyventojai.
Tuo metu pareigūnai, į kuriuos kreipiasi butus neseniai pastatytame daugiabutyje nusipirkę vilniečiai, tik skėsčioja rankomis.
Užstoja vaizdą pro langus
D.Burlingienė guodėsi bent tuo, kad naujos statybos namo balkonas dar neįstiklintas, tad dabar tik per jį galinti išstumti neįgaliojo vežimėlį.
„Vis dėlto tai ne išeitis į namus vaikščioti per balkoną. Bet kol kas niekas nesikeičia, nors mums turėtų nerūpėti, kad kažkas pešasi dėl butų ar sklypo. Esame įpainioti į istoriją, kuri dar nežinia kiek truks. Kenčiame mes, sąžiningai įsigiję butus“, – atsiduso moteris.
D.Burlingienė pasakojo, kad užtvertas ne tik įėjimas į namą. O vagonėlis pastatytas taip, kad užstoja jos buto pirmame aukšte langus.
Policija nusiplovė rankas
Nors daugiausia nepatogumų patiria pirmame aukšte gyvenanti Burlingių šeima, kurioje yra neįgalusis, policiją apie vagonėlį prie pat įėjimo informavo kiti du gyventojai.
Sausio 30-ąją jie apie tai pasiskundė pareigūnams, tačiau pagalbos iš jų nesulaukė.
Vilniaus 6-ojo policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkė Kristina Kazėnaitė-Naruševičienė pranešė, kad dėl vilniečių pareiškimo buvo priimtas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną.
To paties skyriaus vyresniajai tyrėjai Ivonai Strumilei užteko bendrovės KIV paaiškinimo ir pateikto vaizdo įrašo, kuriame matyti, kad šios įmonės darbuotojai, atvykę savo žemės sklype atlikti tam tikrų darbų, su sunkiasvoriu kranu perstatė statybinį vagonėlį į kitą vietą.
„Sklypas priklauso bendrovei KIV ir toks veiksmas nepažeidžia įstatymo“, – tvirtinama viename policijos dokumente.
Negana to, vagonėlis buvo pastatytas prieš langus buto, kuriame gyvena Burlingių šeima, bet I.Strumilei labiausiai kliuvo tai, kad ji bute nedeklaruota, nuomos sutarties nėra.
Anot I.Strumilės, akivaizdu, kad vagonėlis aklinai neužtvėrė įėjimo, nes Jono Burlingio duktė įėjo į butą ir išvežė iš jo savo tėvą neįgaliojo vežimėlyje.
Pareigūnės nuomone, įmonės KIV atstovai net pademonstravo geranoriškumą, nes kai atvyko pareigūnai ir paprašė patraukti vagonėlį toliau nuo namo, tai ir buvo iš karto padaryta.
Rūpėjo tik kiti klausimai
Dėl užtverto įėjimo besiskundusiam kitam namo gyventojui Arvydui pareigūnė aiškino, kad į savo butą jis galėtų patekti per rūsį, o gal net per langą.
„Tai absurdas. Nors yra įėjimas į daugiabutį, turiu ieškoti aplinkinio kelio, rūsio rakto.
Iš policijos nesulaukėme jokios pagalbos“, – piktinosi Arvydas.
Ir apskritai I.Strumilei kyla klausimas, kodėl Burlingiai gyvena Mozūriškių gatvės daugiabutyje. Pareigūnė įsitikinusi, kad namo statyba nebaigta, jis neatiduotas eksploatuoti, todėl nėra duomenų, įrodančių, kad galima jame gyventi, o tuo labiau asmeniui, turinčiam neįgalumą.
Tad daug dėmesio skyrusi Burlingių gyvenimo klausimams I.Strumilė padarė išvadą, jog bendrovės KIV vadovo Kristijono Balčiūno veiksmuose nėra savavaldžiavimo požymių, todėl teiseną tikslinga nutraukti. Tai patvirtino ir I.Strumilės viršininkė K.Kazėnaitė-Naruševi- čienė.
Bylinėjosi dėl sprendimo
Nutardami nesikišti į namo statytojų ir gyventojų santykius pareigūnai neatkreipė dėmesio į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį.
Balandžio 1-ąją priimtoje neskundžiamoje nutartyje bendrovės KIV apeliacinis skundas buvo atmestas. Ji daugybę metų žemesnės pakopos teismuose bylinėjosi dėl vieno Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos sprendimo.
O trumpai istorija tokia. 2017 metų sausio 13-ąją įmonė KIV, naudodamasi informacine sistema „Infostatyba“, kreipėsi į inspekciją dėl pažymos apie statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių išdavimo. Tą pačią dieną KIV pažymą gavo. Tačiau po keturių dienų toje pačioje „Infostatyboje“ inspekcija pažymą paskelbė negaliojančia dėl to, kad nebuvo pateikti žemės sklypo bendraturčių sutikimai.
Nesunku įsitikinti, kad istorijoje dėl žemės sklypo, ant kurio pastatytas Mozūriškių gatvės namas, velnias galvą nusilaužtų. Palikime ją ramybėje.
Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 metų balandžio 27-ąją panaikino Registrų centro Vilniaus filialo sprendimą, kuriuo Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas Mozūriškių gatvės daugiabutis.
Apkaltino sukčiavimu
„Tą namą iš mūsų pavogė. Tyčia vagystei sukūrė įmonę „Infostendas“, kurios vardu pavyko įregistruoti mums priklausančius butus“, – tikino K.Balčiūnas, kuriam buvo palankus Vilniaus miesto apylinkės teismo kovo 30 dienos nuosprendis.
Šiuo nuosprendžiu teismas „Infostendo“ direktorių Sigitą Aleknavičių pripažino kaltu dėl sukčiavimo ir paskyrė lygtinę 2 metų laisvės atėmimo bausmę.
Taip pat teismas bendrovę „Infostendas“ įpareigojo per vienus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nutraukti visą ūkinę, komercinę, finansinę ar profesinę veiklą.
Teismas konstatavo: S.Aleknavičius pateikė prašymą Registrų centrui bendrovės KIV žemės sklype pastatyto namo butus registruoti „Infostendo“ vardu.
Nuosprendyje rašoma, kad, suklaidinęs Registrų centro darbuotojus, „Infostendas“ įgijo KIV priklausantį turtą, kurio vertė – beveik 1,9 mln. eurų.
Nukelti biotualetus įpareigojo teismas
Gali būti, kad bausti barikadomis bendrovė KIV išmoko iš savivaldybės.
Ji 2018 metų lapkritį Islandijos gatvėje prie įėjimo į bendrovės „Dėdė Semas“ užeigą „Uncle Sam’s Pub“ išrikiavo eilę penkių biotualetų, kurie smardino ir gąsdino lankytojus beveik pusę metų.
„Dėdės Semo“ ir savivaldybės ginčas kilo dėl lauko kavinės.
Vilniaus apygardos administracinis teismas patenkino „Dėdės Semo“ skundą ir nurodė savivaldybei nukelti biotualetus, kad jie neužstotų kavinės ir jos terasos.
Teisme savivaldybė teigė, kad biotualetus pastatė atsižvelgusi į gyventojų skundus dėl barų šioje Senamiesčio dalyje lankytojų šlapinimosi jų kiemuose.
Teisėjų kolegija konstatavo, kad viešosios tvarkos užtikrinimo būdas, kai biotualetai pastatomi keli metrai iki maitinimo įstaigos, kenkia ne tik maitinimo įstaigai, bet ir bendram miesto atitinkamos dalies įvaizdžiui, estetiniam vaizdui ir akivaizdžiai nėra suderinamas su teisingu bei protingu viešuoju valdymu.
Teisėjų teigimu, kadangi nėra priimto teisės akto, reglamentuojančio, kokiu atstumu biotualetai turėtų būti pastatyti iki viešųjų maitinimo įstaigų, teismas, vadovaudamasis protingumo principu, daro išvadą, kad nei 120, 204, nei 305, 320 centimetrų nėra tinkamas atstumas nuo kavinės iki biotualetų.
Taip pat savivaldybė nepateikė teismui duomenų, dėl kokių priežasčių penkis biotualetus nutarta statyti kelių metrų atstumu, o ne keliais arba keliolika metrų toliau nuo maitinimo įstaigos, kitoje gatvės pusėje.
