Mato tik privalumus – sulaukia mažiau skeptikų
Biurų pastato Sėlių gatvėje projektinius pasiūlymus architektų biuro „Eventus Pro“ architektai pristatė kitaip nei įprasta – nuotoliniu būdu. Architektas Vytenis Gerliakas pasakojo, jog projektinių pasiūlymų pristatymas sulaukė maždaug 20 dalyvių.
Pašnekovo žodžiais, nuotoliniu būdu projektiniai pasiūlymai galėtų būti viešinami ir pasibaigus karantinui – tokiais planais neseniai pasidalijo ir Aplinkos ministerija.
Anot architekto, pagrindinis tokio pristatymo privalumas – jame dalyvauja tik tie, kam iš tiesų rūpi būsimos statybos, priešingai nei pristatymus organizuojant savivaldybės patalpose. V.Gerliakas juokavo, kad tie, kurie ateina tiesiog patriukšmauti, matyt, tiesiog neprisijungia prie nuotolinio bendravimo platformos.
„Eventus Pro“ projektinių pasiūlymų pristatymų patys neorganizuoja, tą patikėjo specialistams. Patiems tenka tik pasiruošti tekstą, o transliacijų kokybe, įrašu ir dalyvių sąrašais pasirūpina pasamdyta įmonė. Tokia paslauga kainuoja maždaug 500 eurų. Nors ir nepigu, tačiau architektas tikino tokiu atveju esantis garantuotas, kad neteks aiškintis savivaldybėje dėl neatsakytų klausimų ar kitų nesklandumų.
„Jeigu pristatymo metu prisijuntų 20 gyventojų ir vienas per kitą uždavinėtų klausimus, į kuriuos tektų atsakyti kiekvienam asmeniškai, neaišku, ar diskusija neužsitęstų pusdienį. Tokiu atveju paprastesnis atrodytų viešinimas savivaldybėje, nesikartotų klausimai, žmonės girdėtų vienas kitą. Jei susidomėjimas vidutinis, o tai jaučiasi iš anksto, nuotolinis būdas labai geras.
Visgi jei objektas būtų labai svarbus, statybos suplanuotos po gyventojų langais, susirinktų 40 ar daugiau statyboms besipriešinančių žmonių, tokioje platformoje pristatyti projektinius pasiūlymus būtų iššūkis“, – kalbėjo architektas. Tokiu atveju jis neatmestų galimybės kviestis ir teisininką.
Pašnekovas minėjo atvejį sostinės Latvių g. – objektą gyventojai kritikavo ir projektinių pasiūlymų metu, skundžia ir prasidėjus statyboms.
„Žmonės nesupranta, kad techniniai projektai rengiami remiantis detaliuoju planu, kuris būna patvirtintas anksčiau. Detalusis planas taip pat viešinamas, tačiau gyventojai statybos galimybę kvestionuoja jau po to. Didžiausia bėda, kurią dažnai pasakau Žvėryno, Antakalnio bendruomenėms – jiems atrodo, kad jie išskirtiniai. Kuo blogesnės Šnipiškės, kur dygsta nauji pastatai. Žvėrynas niekuo neišskirtinis, tačiau vietiniams atrodo, kad turi būti statoma bet kur, tik ne Žvėryne. Bendruomenės nekonstruktyviai kaišioja pagalius. Ir nors paprastai jie nesustabdo statybų, ilgam sutrikdo procesus.
Antakalnyje prieš kurį laiką buvo pastatytas Bendrojo pagalbos centro pastatas, kuriam bendruomenė ilgą laiką priešinosi, tačiau vėliau pasirodė, kad jis niekam netrukdo. Šiuo metu, mano akimis, labiausiai trūksta žmonių, kurie priešinasi bet kokioms statyboms ir dėl kurių verslas patiria nuostolių, atsakomybės“, – kalbėjo architektas.
Nepasitiki vystytojų geranoriškumu
ICOMOS narė, Žvėryno bendruomenės atstovė Jūratė Markevičienė mano, kad nuotolinis projektinių pasiūlymų pristatymas – grubus asmens duomenų ir Orhuso konvencijos pažeidimas. „Jei projektinių pasiūlymų viešinimą vykdytų valdžios institucija, kaip numatyta Orhuso konvencijoje, neprieštaraučiau. Projektuotojas ar vystytojas – suinteresuotas asmuo kaip ir visuomenė. Kodėl vienas suinteresuotas asmuo turi teisę priimti kito siūlymus ir nuomonę bei teikti valdžios institucijai – tai teisinis absurdas. Procese turėtų dalyvauti trys šalys.
Išklausyti abi puses, gauti siūlymus iš projektuotojų, visuomenės nuomonę, viską pasverti ir priimti sprendimą. O dabar valdžios institucija gauna vienos pusės dokumentus, o visuomenės atstovų dokumentų nė nepriima.
Pašnekovė svarstė, kad galbūt bendruomenės galėtų įkelti siūlymus į „Infostatybą“, gauti iš savivaldybės prašomus atsakymus, bet ši atsakyti nė nesiteikia: „Kiek teikiame siūlymų, adresuojame savivaldybei, į juos atsako verslininkų advokatai. Iš savivaldybės negauname nieko. Verslas paprastai samdosi advokatą, kyla klausimas, kodėl bendruomenės negauna teisinės pagalbos – savivaldybė neskiria advokato ir joms.“
Kadangi projektinių pasiūlymų viešinimą organizuoja projektavimo įmonės, jos taiko įvairias bendravimo platformas, kur kiekvienas norintis prisijungti ir dalyvauti viešinant projektinius pasiūlymus privalo identifikuotis.
„Jei ateini į viešą susirinkimą, nori pasisakyti, gauti atsakymą, prisistatai. Bet jei nori tiesiog paklausyti, gali tą daryti anonimiškai“, – replikavo pašnekovė.
Dar vienas, jos akimis, absurdiškas reikalavimas – sutikti su privatumo politika, kuri panaši į internetinių parduotuvių.
„Aš nesu projektavimo įmonės klientė, tačiau esu verčiama ja tapti. Projektavimo įmonės turėtų man taip pat įsipareigoti tinkamai tvarkyti mano duomenis, o jiems nutekėjus atlyginti žalą. Kol kas mane verčia sutikti jiems atiduoti asmens duomenis, nes kitaip negalėsiu dalyvauti viešinant projektinius pasiūlymus. Mano akimis, statytojai galėtų tiesiog palaukti, kam verstis per galvą, – komentavo J.Markevičienė. – Dabar, kas ką nori, tas tą daro. Visuomenė turėtų procedūras apskųsti ir pareikalauti, kad vykusių svarstymų išvados būtų panaikintos.“
Džiaugiasi nesustojusiais projektais
Anot laikinojo Lietuvos architektų rūmų vadovo Luko Rekevičiaus, LAR tikrai palaiko sprendimą projektinius pasiūlymus viešinti nuotoliniu būdu. „Sunkiu metu palaikome visas priemones, kurios padeda projektams nesustoti, o architektams turėti darbo. Neigiamybių nepastebėjau, viešojo intereso užtikrinimas išklausant visų pusių argumentus lyg pavyksta“, – komentavo architektas.
Vyriausiasis miesto architektas Mindaugas Pakalnis patikino, jog Vilniaus miesto savivaldybė sulaukė vos vieno gyventojo skundo dėl projektinių pasiūlymų viešinimo nuotoliniu būdu, kuris galiausiai nepasitvirtino. Svarstymai ekstremalios situacijos metu įteisinti teisės aktuose, kuriuos Aplinkos ministerija skubiai papildė.
Anot M. Pakalnio, nuotoliniai projektinių pasiūlymų pristatymai sulaukia didesnės besidominčiųjų auditorijos nei įprastiniai. „Gyventojų nuomonių ir pasiūlymų įvairovė žymiai didesnė: išgirstame daugiau konstruktyvaus dialogo ir pasiūlymų. Manau, kad tokią praktiką būtų tęstina ir pasibaigus karantinui“, – reziumavo pašnekovas.
