Anot ekspertų, butų arba namų pirkėjai dažniausiai daro tas pačias klaidas, viena pagrindinių – vadovaujasi emocijomis, bet ne racionaliais argumentais. L.Vosyliaus žodžiais, būsto paieškas derėtų pradėti nuo racionalių kriterijų nusistatymo, visų pirma, įsivertinti galimybes ir atsakyti į klausimus, ko man, atsižvelgiant į galimybes reikia, ir ką galimybės leidžia, kokio ploto, kelių kambarių ir kokioje vietoje būstą galiu įpirkti.
Kaip apsispręsti, kokio dydžio būsto reikia? P.Sipavičiaus nuomone, jauni žmonės, įsigydami pirmąjį būstą, neretai remiasi tėvų pavyzdžiu – nori didelio ploto būsto. Tad gana dažnai jaunos poros, dar neturinčios vaikų, ieško individualiojo namo arba kotedžo. NT brokerio manymu, jaunai porai užtektų dviejų kambarių buto. Daug svarbiau nei plotas tokiu atveju – patogus susisiekimas su darboviete.
Būstą, anot ekspertų, pasikeitus šeimos situacijai, pakeisti nesudėtinga.
L.Vosyliaus teigimu, nors ir retai, bet vis dar pasitaiko atvejų, kuomet būstą žmonės renkasi per didelį ir ne pagal galimybes. Visgi dauguma vis realiau įsivertina šiandienius poreikius, turto likvidumo galimybes, atsižvelgia, ar jis yra patogus ir atitinkantis poreikius.
Kaip įvertinti, ar perkamas būstas likvidus? Likvidumas, ekspertų žodžiais, priklauso nuo būsto statybos metų, lokacijos ir įsigijimo tikslo. Jei būstas perkamas investicijai, tokiu atveju, likvidus turtas – naujos statybos, mažesnio ploto butas. Jei miegamajame rajone, labai svarbus jo plotas ir kambarių skaičius.
Prieš keliolika metų buvo parduodami 1 kambario 40 kv. m ploto butai, dabar tokiame plote įrengiami mažiausiai du kambariai. Kitas kraštutinumas – 100 kv. m ploto 3 kambarių butas. „Tokiu atveju sumoki už kv. m, bet negauni funkcionalumo“, – aiškino NT ekspertai.
Taigi, perkant butą miegamajame rajone svarbu įsivertinti, kiek butas funkcionalus, ekonomiškas, kokiame aukšte, vaizdą pro langą, langų orientaciją. NT brokeriai pabrėžia – buto aukštas likvidumui svarbus, ypač kalbant apie senos statybos būstą.
Populiariausias senos statybos namuose antras arba trečias aukštai. Pirmas aukštas populiaresnis tarp vyresnių žmonių. Buto viršutiniame senos statybos daugiabučio aukšte mažiausia.
Kalbant apie naują statybą, dažnas pirmo aukšto privalumas – terasa, o paskutinio – atsiveriantis vaizdas. Naujos statybos būstuose, priešingai nei senos, sulig kiekvienu aukštu kaina didėja.
Anot L.Vosyliaus, svarbu, ar butas perkamas sau, ar investicijai. Investuojant į NT su paskola, reikėtų pasverti, ar pavyks išlaikyti būstą, jei kurį laiką nebus nuomininkų. Jei perkama sau, įmoka negali viršyti 40 proc. gaunamų pajamų.
P.Sipavičius antrino, kad dažnai žmonės dairosi būsto dar neįsivertinę finansinių galimybių. Jo patarimas – pirmiausia pasikonsultuoti su bankų specialistais, apsvarstyti jų pasiūlymus, tuomet ieškoti NT.
Nemaža dalis pirkėjų būstą įsigyja su daline apdaila, tik tuomet skaičiuoja, kiek gi kainuos buto įrengimas. Pagrindinė klaida, NT ekspertų žodžiais, žmonės nusimato minimalų biudžetą, vėliau susiduria su skaičiais, kurių nesitikėjo. Išsirinkus būstą su daline apdaila, NT ekspertų teigimu, reikėtų pasitarti su įmone ar keliomis, atliekančiomis apdailos darbus, paprašyti jų sąmatų.
Daugelis mėgsta pasivaikščioti po prekybos centrus, pasiskaičiuoti plytelių, laminato, dažų kainą, bet to toli gražu nepakanka. O ir butai su daline apdaila gerokai skiriasi. Vienur išvedžiota elektros instaliacija, kitur ne. Kai kurie vystytojai, nors ir rašo skelbimuose, jog parduoda butus su daline apdaila, realybė kitokia. Įprastai butuose su daline apdaila turėtų būti įrengtos komunikacijos, išbetonuotos grindys, įrengtos sienų pertvaros, nutinkuotos sienos, išvedžiota elektros instaliacija.
Tačiau pasitaiko atvejų, kuomet komunikacijos atvestos iki namo, vietoje grindų – smėlis, nėra pertvarų, netinkuotos sienos, o juk visi šie darbai labai brangūs. Tokiam būstui įsirengti gali prireikti papildomų 10 tūkst. eurų. Perkant namą svarbu nepamiršti ir aplinkos sutvarkymo, kas irgi kainuoja nemažai.
Įsigyjant būstą neapsieinama be notarų. Mokesčiai už jų paslaugas sudaro apie 0,5 proc. nuo sandorio sumos. Jei būstas kainuoja 100 tūkst. eurų, turto vertinimas butui kainuotų apie 150–170 eurų. Jei butas su žemės sklypo dalimi arba automobilių stovėjimo vieta, teks atseikėti daugiau. Bankui gali tekti susimokėti nuo 200 eurų, notaro išlaidos apie 600 eurų.
Jeigu žmogus būstą su daline apdaila perka iš vystytojo, notaro išlaidas įprastai apmoka pirkėjas, antrinėje rinkoje jos dažnai dalijamos pusiau.
Renkantis būstą, anot L.Vosyliaus, svarbu jį įdėmiai apžiūrėti, geriausia apsilankyti du ar tris kartus. Pirma apžiūra įprastai būna emocinė, antros ir trečios apžiūros metu įvertinami visi kampai, kiemas, laiptinė, fasadas. Patariama bute apsilankyti skirtingu dienos metu.
P.Sipavičius antrino, kad senos statybos bute reikėtų apsižiūrėti, ar atsidaro visi langai, ar nėra sugadintas laminatas ir pan., nuo kiekvienos, atrodytų smulkmenos, priklausys kaina. Kartais būna, kad buto baigtumo procentas ne 100 proc., o, pavyzdžiui, 80. Tokiu atveju reikėtų užsakyti kadastrinę bylą, kreiptis į Registrų centrą. 100 proc. baigtumas – vienas bankų reikalavimų.
Įsigyjant individualųjį namą, finansuojama ir neužbaigta statyba.
Prieš pasirašant preliminarią sutartį reikėtų atidžiai ją perskaityti, įsitikinti, ar ji pasirašoma su turto savininku, patikrinti plotą, paskirtį, kainą, paliekami baldai ar ne, kas padengs išlaidas notarui. Visada reikėtų pasiteirauti, ar yra galimybė, jog dėl nenumatytų aplinkybių negavus kredito, avansas būtų kompensuotas.
