Erdves gyvenimui, verslui ir poilsiui kuriančios bendrovės „Darnu Group“ analitikas Mantas Mikalauskas sako, kad suvaržymų laikotarpiu įvykęs ženklus būsto pirkėjų-investuotojų atsitraukimas rinkoje lemia sumažėjusią nedidelių, iki 40 kv. m. ploto butų paklausą. Didelė dalis jų buvo perkama ilgalaikei ar trumpalaikei nuomai, o pastaroji smarkiai sumenko įvedus užsieniečių patekimo į Lietuvą apribojimus.
M. Mikalausko teigimu, artimiausiu metu ši tendencija išliks, nes pasaulyje vis dar tvyro didelė nežinia dėl atskirų valstybių sėkmės tvarkantis su virusu, todėl įvairūs keliavimo apribojimai ir toliau neleis atsigauti tarptautiniams turizmo srautams į Lietuvą.
„Karantino metu ir po jo įvedus apribojimus turizmui trumpalaikės nuomos rinka ženkliai susitraukė. Dalis jai skirtų būstų buvo išnuomoti ilgalaikei nuomai, tačiau dauguma tokių butų potencialių pirkėjų buvo priversti persvarstyti savo planus.
Vis dėlto toks pirkėjų elgesys neturėtų virsti ilgalaike tendencija – jeigu situacija nepatirs naujo atkritimo, o kelionių suvaržymai ir toliau palaipsniui švelnės, rudenį viskas turėtų vėl grįžti į savo vėžes“, – sako „Darnu Group“ ekspertas.
Jo teigimu, įvairios ekonomikos skatinimo priemonės ir valstybių įliejami pinigų srautai ilgalaikiu laikotarpiu skatins infliacijos didėjimą, o tuo pačiu ir gyventojų norą sugrįžti prie nekilnojamojo turto, kaip saugios investicijos. M. Mikalauskas sako, kad atsargumo jausmas vers pirkėjus kartu ieškoti ir patikimumo.
„Infliacija visais laikais skatino pirkėjus investuoti į perspektyvų, aukštą vertę išsaugantį nekilnojamąjį turtą. Dabartinė situacija pasižymi tuo, kad ryškėja pirkėjų prioritetas baigiamiems statyti projektams iš patikimų plėtotojų rankų“, – teigia analitikas.
Formuojasi didesnių butų poreikis
Specialistas pastebi, kad kartu su išplitusiu darbu bei mokymusi iš namų ėmė ryškėti ir didesnis gyventojų poreikis erdvesniems namams, todėl formuosis didesnio būsto poreikis, o kartu ir reikalavimai efektyvesniam būsto erdvių išplanavimui.
„Ilgą laiką matėme tendenciją, kad žmonės perka kambarius ar funkciją, o ne kvadratinius metrus: prioritetas buvo skiriamas 42 kv. m dviejų kambarių butui, o ne 50 kv. m, vien dėl to, kad jis kainuoja pigiau, o funkciją iš esmės atlieka tą pačią. Dabar žmonės pamatė, kad erdvė ir atskiras kambarys gali būti būtinybė, nes dirbti ant lyginimo lentų nėra pats patogiausias būdas“, – teigia M. Mikalauskas.
Anot specialisto, nemažai kompanijų dalį laiko siūlo dirbti ir iš namų ir į tai žiūri kur kas lanksčiau nei anksčiau. Toks elgesys tapo vienu iš stiprių veiksnių pasižvalgyti didesnio būsto.
„Turim net pavyzdį, kai pora užsirezervavusi 2 kambarių butą dabar pradėjo ieškoti didesnio būsto, vien dėl to, kad karantino metu persiorientavo į darbą iš namų“, – atskleidžia analitikas.
Keičiasi poreikiai interjerui
Architektas Aidas Barzda taip pat pastebi, kad po karantino keičiasi visa industrija, o su ja – ir architektūra bei interjeras. Jo teigimu, keisis net kūryba, medžiagos ir erdvių sprendimai.
„Dauguma dabartinių interjero ir architektūros detalių, kurios mums atrodo visiškai normalios, taip pat atsirado dėl užkrečiamų ligų, higienos poreikio – mes tiesiog pripratome ir priėmėme tai kaip visiškai normalų standartą.
Baltos plytelės atsirado tam, kad būtų lengva pastebėti purvinus paviršius ir juos nedelsiant išvalyti, o dideli langai ir balkonai – tam, kad į namus patektų kuo daugiau gryno oro ir šviesos, kurie gerina žmonių savijautą. Tokių pavyzdžių yra labai daug, bet nė vienas šiuo metu mūsų jau nebestebina“, – sako architektas.
A. Barzdos teigimu, iki karantino, dizainas ir estetika dažnai nugalėdavo praktiškumą, tačiau dabar pastebima atvirkštinė tendencija.
Praktiškumas ir atskirų erdvių poreikis tampa svarbiais būsto aspektais. Dominuoja lengvai valomos ir prižiūrimos medžiagos, o pagrindinės namų planavimo erdvės pasikeitė iš esmės.
„Anksčiau užtekdavo patogios sofos su elektros kištuku greta, skirtu pasinaudoti kompiuteriu nedideliems darbams.
Dabar ši kompozicija peraugo į atskirą, darbui dedikuotą erdvę, kuri turi ir pilnavertišką namų biuro struktūrą, ir jausmą, kad visgi išjudi iš namų darbui ar mokslams“, – pažymi architektas.
Pasak jo, atskiros erdvės įgavo didesnę svarbą, pirmenybė teikiama privatumui, atsiribojimui ir susikaupimui. Žmonės ėmė labiau prižiūrėti savo aplinką, namai tapo tvarkingesni, organizuoti ir labiau mylimi tam, kad juose būtų galima jautis komfortiškai net ir netikėtose situacijose.
