Palygino lietuvių ir europiečių požiūrį į būstą – kai kas itin nustebino

Lietuvos istorijoje iki šiol nėra vertintas viso namų ūkių turto pasiskirstymas. Dalinę informaciją apie turtą Lietuvoje pateikia visuomenėje populiarūs turtingiausių Lietuvos piliečių sąrašai, dalį informacijos apie gyventojų finansines santaupas turi komerciniai bankai, tam tikrus nekilnojamojo turto sąrašus ir vertes kaupia Registrų centras, tačiau visapusės reprezentatyvios informacijos apie bendrą Lietuvos gyventojų turtą (tiek finansinį, tiek nefinansinį) iki šiol nebuvo.

Tyrimas atskleidė, kad 93 proc. lietuvių gyvena nuosavuose namuose.<br>D.Umbraso nuotr.
Tyrimas atskleidė, kad 93 proc. lietuvių gyvena nuosavuose namuose.<br>D.Umbraso nuotr.
Tyrimas atskleidė, kad 93 proc. lietuvių gyvena nuosavuose namuose.<br>kiti
Tyrimas atskleidė, kad 93 proc. lietuvių gyvena nuosavuose namuose.<br>kiti
Tyrimas atskleidė, kad 93 proc. lietuvių gyvena nuosavuose namuose.<br>D.Umbraso nuotr.
Tyrimas atskleidė, kad 93 proc. lietuvių gyvena nuosavuose namuose.<br>D.Umbraso nuotr.
Tyrimas atskleidė, kad 93 proc. lietuvių gyvena nuosavuose namuose.<br>D.Umbraso nuotr.
Tyrimas atskleidė, kad 93 proc. lietuvių gyvena nuosavuose namuose.<br>D.Umbraso nuotr.
Tyrimas atskleidė, kad 93 proc. lietuvių gyvena nuosavuose namuose.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Tyrimas atskleidė, kad 93 proc. lietuvių gyvena nuosavuose namuose.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Tyrimas atskleidė, kad 93 proc. lietuvių gyvena nuosavuose namuose.<br>V.Skaraičio nuotr.
Tyrimas atskleidė, kad 93 proc. lietuvių gyvena nuosavuose namuose.<br>V.Skaraičio nuotr.
Tyrimas atskleidė, kad 93 proc. lietuvių gyvena nuosavuose namuose.<br>V.Skaraičio nuotr.
Tyrimas atskleidė, kad 93 proc. lietuvių gyvena nuosavuose namuose.<br>V.Skaraičio nuotr.
Tyrimas atskleidė, kad 93 proc. lietuvių gyvena nuosavuose namuose.<br>V.Skaraičio nuotr.
Tyrimas atskleidė, kad 93 proc. lietuvių gyvena nuosavuose namuose.<br>V.Skaraičio nuotr.
Tyrimas atskleidė, kad 93 proc. lietuvių gyvena nuosavuose namuose.<br>V.Skaraičio nuotr.
Tyrimas atskleidė, kad 93 proc. lietuvių gyvena nuosavuose namuose.<br>V.Skaraičio nuotr.
Tyrimas atskleidė, kad 93 proc. lietuvių gyvena nuosavuose namuose.<br>M.Patašiaus nuotr.
Tyrimas atskleidė, kad 93 proc. lietuvių gyvena nuosavuose namuose.<br>M.Patašiaus nuotr.
Tyrimas atskleidė, kad 93 proc. lietuvių gyvena nuosavuose namuose.<br>M.Patašiaus nuotr.
Tyrimas atskleidė, kad 93 proc. lietuvių gyvena nuosavuose namuose.<br>M.Patašiaus nuotr.
Tyrimas atskleidė, kad 93 proc. lietuvių gyvena nuosavuose namuose.<br>A.Vaitkevičiaus nuotr.
Tyrimas atskleidė, kad 93 proc. lietuvių gyvena nuosavuose namuose.<br>A.Vaitkevičiaus nuotr.
Tyrimas atskleidė, kad 93 proc. lietuvių gyvena nuosavuose namuose.<br>M.Patašiaus nuotr.
Tyrimas atskleidė, kad 93 proc. lietuvių gyvena nuosavuose namuose.<br>M.Patašiaus nuotr.
Tyrimas atskleidė, kad 93 proc. lietuvių gyvena nuosavuose namuose.<br>M.Patašiaus nuotr.
Tyrimas atskleidė, kad 93 proc. lietuvių gyvena nuosavuose namuose.<br>M.Patašiaus nuotr.
Tyrimas atskleidė, kad 93 proc. lietuvių gyvena nuosavuose namuose.<br>M.Patašiaus nuotr.
Tyrimas atskleidė, kad 93 proc. lietuvių gyvena nuosavuose namuose.<br>M.Patašiaus nuotr.
Tyrimas atskleidė, kad 93 proc. lietuvių gyvena nuosavuose namuose.<br>M.Patašiaus nuotr.
Tyrimas atskleidė, kad 93 proc. lietuvių gyvena nuosavuose namuose.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (16)

Lrytas.lt

Aug 24, 2020, 3:17 PM

Lietuvos bankas pirmą kartą dalyvavo europiniame Namų ūkių finansų ir vartojimo tyrime (Household Finance and Consumption Survey) ir apklausos būdu surinko detalius duomenis bei įvertino tiek Lietuvos namų ūkių valdomą turtą, tiek jo pasiskirstymą.

Įvairūs duomenų pjūviai atskleidžia įdomius ir kiek netikėtus pirminius rezultatus.

Tyrimas atskleidė, kad Lietuvos namų ūkiai turi sukaupę vidutiniškai 84,3 tūkst. eurų vertės turto. Tai maždaug dviem trečdaliais mažiau už Europos vidurkį (229,2 tūkst. eurų). 

Tokie rezultatai neatrodo stebinantys, nes praėjusio amžiaus antrojoje pusėje gyventojai senosiose Europos Sąjungos šalyse turtą kaupė rinkos ekonomikos, o Lietuvoje ir kitose posovietinėse šalyse – planinės ekonomikos sąlygomis.

Surinktų duomenų detalumas leidžia ne tik susidaryti gana tikslų namų ūkių finansų bei turto visumos vaizdą, bet ir įvertinti turto nelygybę šalyje. Gauti rezultatai rodo, kad Lietuva yra tarp mažiausią turto nelygybės rodiklį turinčių Europos šalių.

Vienas populiariausių nelygybės matavimo vienetų, Gini koeficientas, nustatytas Lietuvos duomenų pagrindu, siekia 0,589. Euro zonos šalių turto Gini koeficientas sudaro 0,695, o didesnis rodiklis parodo didesnę nelygybę.

Detalūs tyrimo duomenys atskleidžia ir daugiau netikėtų rezultatų.

Turto pasiskirstymas rodo, kad 40 proc. neturtingiausių namų ūkių Lietuvoje turi sukaupę daugiau turto nei 40 proc. neturtingiausių namų ūkių daugelyje kitų Europos šalių.

Antai vidutinis Lietuvos namų ūkis, patenkantis tarp 20 proc. neturtingiausiųjų, yra sukaupęs 8,5 tūkst. eurų grynojo turto, o vidutinio euro zonos šalių namų ūkio, patenkančio irgi į 20 proc. neturtingiausiųjų, grynojo turto balansas yra neigiamas (t. y. tokio namų ūkio įsiskolinimai yra didesni nei turimo turto vertė) ir sudaro –4,5 tūkst. eurų.

Dar vienas faktas, kuris išskiria Lietuvą iš kitų Europos šalių, – nedidelė dalis (10,4 proc.) namų ūkių, kurie yra įsigiję būstą su paskola. Tačiau didelė yra dalis namų ūkių (82,8 proc.), kurie turi be paskolos įsigytą nuosavą būstą. Kiti 6,8 proc. neturi nuosavo būsto. Tai reiškia, kad net 4 iš 5 namų ūkių Lietuvoje didesnę savo pajamų dalį gali skirti išlaidoms arba taupymui, nes jiems nereikia mokėti nuomos ar paskolos ir jos mokesčių.

Euro zonoje vidutiniškai tik 39,8 proc. namų ūkių turi nuosavą būstą, įsigytą be paskolos, o 20,5 proc. jį yra įsigiję su paskola.

Grynojo turto sudėtis ir įtaka turto nelygybei šalyje Vertinant Europos šalių duomenis matyti, kad didesnė dalis turto sukaupiama nekilnojamojo turto forma. Ši tendencija itin atsiskleidžia ir Lietuvoje – joje net 93,2 proc. gyventojų gyvena nuosavame būste, ir tai yra didžiausias rodiklis tarp euro zonos šalių.

Vienas mažiausių yra Vokietijos rodiklis – joje tik 43,9 proc. šeimų gyvena nuosavame būste. Bendras euro zonos rodiklis sudaro 60,2 proc.

Nefinansinio turto svarbą rodo faktas, kad 81,7 proc. viso gyventojų turto Lietuvoje sukaupta nekilnojamojo turto forma, o finansinis turtas tesudaro 4,3 proc. viso turto (kitas turtas – verslas ar automobiliai). Euro zonoje vidutiniškai 67,6 proc. gyventojų turto yra nekilnojamasis turtas, o finansinis turtas sudaro 19,1 proc. Taigi, nefinansinio turto dominavimas ir santykinai tolygesnis jo pasiskirstymas yra pagrindinės prielaidos, kad Lietuvos turto nelygybės rodiklis yra vienas mažiausių Europoje.

Komentaro autorius – Lietuvos banko Taikomųjų makroekonominių tyrimų skyriaus vyresnysis ekonomistas Karolis Bielskis.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.