Anot Ž.Maurico, Lietuva puikiai susitvarkė su koronaviruso krize, tad tolesnis ekonomikos ir gyventojų pajamų augimas skatins ieškoti erdvesnio būsto. Kadangi naujai statomų butų plotas Lietuvoje tolygiai mažėja ir 2020 m. pirmąjį pusmetį tesiekė 56 kvadratinius metrus (ES vidurkis – 90 kvadratinių metrų), norėdami erdvesnio būsto, gyventojai kelsis gyventi į namus ar kotedžus, t. y. dar labiau išryškės nuo 2009 metų krizės tebesitęsianti tendencija, kuomet kasmet Lietuvoje pastatoma daugiau namų nei butų.
Karantino patirtis skatins gyventojus rinktis būstą, kuriame būtų galimybė išeiti į lauką be kaukės, t. y. su kiemeliu, terasa ar būstą miškų / parkų apsuptyje.
Ekonomistas prognozuoja, jog koronaviruso krizės metu išpopuliarėjęs darbas iš namų sumažins būsto, esančio arčiau darbo vietų miesto centre, populiarumą (daugiausia – butų), bei didins erdvesnio būsto, kuriame būtų galimybė įsirengti darbo vietą – daugiausia individualių namų – paklausą.
Prognozuojama ir tai, jog koronaviruso krizės metu išpopuliarėjęs pirkimas internetu sumažins būsto, esančio arčiau prekybos vietų miesto centre, populiarumą (daugiausia – butų).
Išaugęs grįžtančių emigrantų į Lietuvą skaičius taip pat turėtų mažinti butų paklausą, nes gausiausiai migrantų gyvenamose šalyse butai apskritai nėra populiarūs.
Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje, Airijoje vos keli procentai būsto yra daugiau nei 10 butų turinčiuose daugiabučiuose, o būstų struktūroje dominuoja namai ir kotedžai.
„Kažkiek šiame kontekste išsiskiria tik Švedija ir Ispanija: pirmoji dėl 1965–1974 metais vykdytos „milijono butų“ programos, antroji – dėl šalies skurdumo (1939–1975 metais Ispanija buvo valdoma Franko diktatūros). Norvegija, išvengusi socialistinių idėjų invazijos, išvengė ir masinės daugiabučių statybos.
Išvada: miestų planuotojams (ypač Vilniaus, Kauno, Klapėdos ir Šiaulių) reikėtų į tai atkreipti dėmesį ir atitinkamai planuoti infrastruktūrą, kad šių miestų priemiesčiai nepavirstų „laukiniais vakarais“, kuriuose nėra nei viešosios infrastruktūros, nei elementarios tvarkos (kas kur nori, tas ten ir stato namus). Nes džino į butelį atgal nesukiši, t. y. gyventojų kraustymosi į priemiesčius nesustabdysi“, – įsitikinęs ekonomistas.
