Gyvendama Lietuvoje ji pripažįsta nė nesidomėjusi NT rinka, tačiau užsienyje baigusi NT studijas ir pati sėkmingai investavusi į šią rinką, dabar savo patirtimi gali pasidalyti su visais norinčiais.
Investavimo galimybių šalis
Indrė pasakojo, jog Jungtinėje Karalystėje, dėl koronaviruso pandemijos kol kas tik nuotolinius seminarus, rengia ten gyvenantiems lietuviams, planuojantiems investuoti į NT.
Visgi į ją kreipiasi ir gyvenantieji Lietuvoje, tačiau svarstantys įsigyti būstą lietuvių pamėgtoje šalyje. Dalis emigrantų konsultuojasi planuodami įsigyti būstą gyvenimui, dalis – kaip suremontuoti įsigytą būstą ir jį parduoti brangiau. Maždaug 10 proc. jos klientų domisi, kaip elgtis tik ką atvykus į šalį. Indrė yra Jungtinėje Karalystėje ilgiausiai veikiančios NT organizacijos „Asset Academy“ atstovė.
Pirmuosius keturius seminarus ekspertė surengė lietuvių kalba, nes norėjo patikrinti, ar tikrai tautiečiai domisi investavimu ir NT pirkimu šalyje. Tolesni Indrės planai – seminarus vesti anglų kalba ir pasidalyti žiniomis su visais europiečiais, gyvenančiais Jungtinėje Karalystėje.
Indrės žodžiais, Lietuvos NT rinka labai skiriasi nuo Jungtinės Karalystės. Ten kur kas didesnė paklausa, daug emigrantų. Daugiau kaip milijonas žmonių laukia socialinio būsto.
Būsto kainos šioje šalyje auga 7–10 kartų sparčiau nei Lietuvoje, taigi, ji – viena palankiausių Europos šalių investuoti į NT, juolab kad mokesčių sistema dėkinga užsieniečiams.
Lietuviai, kurie išmano verslo subtilybes, anot pašnekovės, žino, kad daugiausia galima užsidirbti įsigijus seną namą, jį sutvarkius ir pakėlus jo rinkos vertę. Naujos statybos namai dažnai pervertinti, jų plotas mažesnis, taigi, iš tokių projektų sunku užsidirbti, nebent investavimo grąžos tikimasi po 10–20 metų.
Indrė moko, kaip iš nuomos užsidirbti per 2–5 metus ir iš to netgi pragyventi ar tapti finansiškai nepriklausomais.
Svarbiausia, anot pašnekovės, norint investuoti į NT – užtikrintas finansavimas ir objektų suradimas. Indrė savo seminaruose moko, kaip rasti finansavimą NT projektams ir kaip dirbti su investuotojais, NT finansavimo įmonėmis, skolintojais, o ne tik kaip gauti paskolą iš banko.
Indrė teigė, kad jos pačios požiūris į skolinimąsi prieš pradedant investuoti į nekilnojamąjį turtą buvo visiškai kitoks, nes tėvai ją visada mokė niekada nesiskolinti ir taupyti.
„Po NT studijų supratau, jog jei nori sėkmingai užsidirbti per trumpesnį laikotarpį ir didinti investicijas, būtina išmanyti įvairius finansavimo metodus. Svarbiausia rasti pelningus projektus, kurie padengia reikiamą finansavimą po nekilnojamojo turto pervertimo ar pardavimo. Dirbant su skolintojais arba investuotojais iš skolinimo palūkanų įmanoma uždirbti iki 10 proc., kai esamos palūkos Jungtinės Karalystės bankuose yra 0,1–0,2 proc.“, – pasakojo mergina.
Investuojant nuosavas lėšas jos paprastai baigiasi dar tik pirmame projekte.
Šioje šalyje turtą pakartotinai įvertinti galima jau po 6 mėn. Taigi, ji pataria rasti tinkamą objektą, nusiderėti kainą 25 proc., po 6 mėn susiekti su teisininkais ir brokeriais, kurie dirba būtent šitoje srityje, pateikti reikiamus dokumentus, kad įsigytas NT būtų įvertintas pakartotinai. Indrė pabrėžė, kad turtą pakartotinai vertinti naudinga tuomet, jei derybose su pardavėju sumažinote namo pirkimo kainą.
Bankai gana liberalūs
Jei NT vertė – 100 tūkst. svarų, bankas įprastai finansuoja 60–75 tūkst., perkant namą nuomai, priklausomai nuo namo vietos, nuomos ir pan.
„Galima susigrąžinti pinigus, kuriuos imvestuojate į renovaciją, ir pradinį įnašą, tik reikia atitikti tam tikras sąlygas ir suprasti nekilnojamojo turto subtilybes. Svarbiausia – būstą įsigyti žemesne nei rinkos kaina. Jei nupirksite brangiai, kainos dar pakils, turto pakartotinai neįvertinsite“, – pabrėžė ekspertė.
Šiuo metu bankai, suteikdami būsto paskolas, daugiausia dėmesio skiria per pandemiją netekusiems darbo – prašo pateikti 3 metų pajamas. Šios turi siekti bent 20–24 tūkst. svarų per metus. Pajamos turėtų būti pastovios. Kiekvienas bankas vertina 10–14 kriterijų. Jei būstas skirtas gyventi, pradinis įnašas sudaro 5 proc., jei perkama investicijai – 25 proc.
Jei būstas įsigyjamas investicijai savo vardu, mokesčiai sudaro 25 proc. nuo nuomos sumos. Jei perkamas įmonės vardu – mokesčių sistema labai palanki. Iki 13 tūkst. svarų mokesčių mokėti apskritai nereikia.
Londone, anot Indrės, būstas pats brangiausias. Už namą galima prašyti vidutiniškai 400 tūkst. svarų, už 300 tūkst. gali įsigyti mažesnio ploto būstą. Šalies Vakaruose būsto kainos mažesnės, ten lengviau būstą įsigyti nuomai, nes parduodamų objektų daugiau, o nuomos kainos ganėtinai aukštos.
Pavyzdžiui, galima nusipirkti namą už 70 tūkst. svarų, jo nuoma – 600–700 svarų. Palūkanų normos mažos, maždaug 2 proc., paskola atsieitų apie 200 svarų, sumokėjus mokesčius, liktų papildomų pajamų.
Lietuviai tik atvykę paprastai nuomojasi kambarį, prieš 10 metų kambarį už 350 svarų nuomojosi ir pati Indrė. Yra lietuvių, kurie perka sklypus ir stato namus, kai kurie įsigyja butus ar namus.
Vietovių kainos iš esmės priklauso nuo rajonų, darbo galimybių, susisiekimo ir geresnių mokyklų ir universitetų.
Šiuo metu itin daug investuotojų dėmesio sulaukia socialinio būsto strategija. Valstybė skiria 3–5 tūkst. svarų tiems, kas įsigys tuščią, apleistą namą ir jį suremontuos – skirti pinigai keliauja būtent būsto remontui.
Savivaldybės su būsto savininku, įsileidusiu valstybės remiamus gyventojus, pasirašo sutartį 5–7 metams, moka sutartą nuomą, kartais netgi sumoka papildomai, rūpinasi būsto eksploatacija.
Ši strategija labai aktuali užsienio investuotojams. Apie investavimo galimybes Indrė praėjusiais metais pasakojo Norvegijoje, Šveicarijoje, Švedijoje, Pracūzijoje ir kitose Europos šalyse. Šių šalių investuotojai paprastai renkasi investicijas į socialinį būstą arba trumpalaikę nuomą.
