Lietuviai neskuba kelti sparnų iš tėvų namų. Kodėl ir ar tai gerai?

Maždaug 30 proc. 25–34 amžiaus lietuvių vis dar gyvena su tėvais. Europos Sąjungos vidurkis kiek mažesnis – 31 proc. Mūsų šalyje su tėvais gyvena 36 proc. vaikinų ir 23 proc. merginų – tokius duomenis pateikia ES statistikos tarnyba „Eurostat“. Ar užsibūti po vienu stogu su tėvais lietuvius verčia sunkiai įkandamos nekilnojamojo turto kainos, ypač šalies sostinėje?

30 proc. 25–34 amžiaus lietuvių vis dar gyvena su tėvais. <br>J.Stacevičiaus nuotr.
30 proc. 25–34 amžiaus lietuvių vis dar gyvena su tėvais. <br>J.Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Sep 26, 2020, 4:57 PM, atnaujinta Sep 28, 2020, 12:25 PM

Bendrovės „Inreal“ grupės investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas sutinka – būstas – vienas brangiausių, o gal ir pats brangiausias pirkinys žmogaus gyvenime.

„Tarkime, vidutinė buto kaina – 100 tūkst. eurų. Tokiu atveju reikalingas pradinis įnašas – ne mažesnis kaip 15 tūkst. eurų. Vidutinis atlyginimas Vilniuje – apie 900 eurų į rankas. Vadinasi, vienam asmeniui reikia beveik dvejus metus visą atlyginimą atidėti vien tik pradiniam įnašui, o 900 eurų pajamų pakanka gauti vos 60 tūkst. paskolą.

Baigus studijas, dirbti pradedama sulaukus 23–24 metų, tad teoriškai apie būsto pirkimą vienišas asmuo, gaunantis vidutinį atlyginimą, galėtų pradėti galvoti ties 30-mečiu. Susituokus ar apsigyvenus drauge galimybės padidėja. Šiandien Lietuvoje tuokiasi maždaug trisdešimtmečiai ir tada pradeda ieškoti būsto, atitinkančio šeimos pajamas“, – svarstė NT ekspertas.

Skirstymas pagal tai gyvena ar negyvena su tėvais, anot eksperto, neatskleidžia viso vaizdo, vertinant galimybes įsigyti būstą. Viena vertus, 70 proc. aptariamo amžiaus asmenų gyvena atkirai nuo tėvų, tačiau tik dalis jų – nuosavame būste. Vidutinis atlyginimas taip pat parodo tik vidurkį, o ir tėvų pagalba kiekvienu atveju skiriasi.

Jaunesnio amžiaus žmonių prioritetas, anot pašnekovo, paprastai būna naujesnės statybos objektai centrinėje miesto dalyje arba naujai plėtojamuose periferiniuose mikrorajonuose visų pirma dėl noro patekti į savo amžiaus grupės ir interesų socialinę aplinką.

„Ober-Haus“ Būsto departamento vadovas Antanas Kišūnas taip pat įvardijo keletą priežasčių, kodėl dalis jaunų žmonių neskuba palikti tėvų namų.

Pirma, jei jauni žmonės nuomojasi būstą, jų deklaruota gyvenamoji vieta lieka tėvų namuose. Antra,  jauni žmonės užsibūna pas tėvus, kol įsigyja savo būstą arba susitaupo pradiniam įnašui. Pastebima dar viena tendencija – tuokiasi vis vyresni žmonės, tai natūralu, kad ir pirmą būstą perka vėliau.

Dažniausiai mažesnius, 1 k. butus, mieste perka 18–31 metų vieniši vyrai ir moterys, t. y. dar nesukūrę šeimos, neturintys vaikų.

Kita kategorija – susituokusios arba kartu gyvenančios poros iki 39 metų. Jų perkamas nekilnojamasis turtas dažniausiai yra 1,5–3 kambarių butai mieste arba 3–4 kambarių kotedžai miestų pakraščiuose ar už mieto ribų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.