Individualiems namams ištikimesni kauniečiai
Skaičiuojama, jog per metus Vilniuje parduodama apie 400 ne senesnių nei dveji metai namų, panašiai tiek pat – ir senos statybos namų. Pastaruosius 12 metų Vilniaus mieste per metus nekilnojamojo turto registre įregistruojama apie 1000 naujos statybos individualių gyvenamųjų namų, 2019-aisiais jų įregistruota dar daugiau – apie 1500.
Šiemet iki metų vidurio buvo baigti statyti ir įregistruoti 580 namų. „Vilniuje individualūs namai patrauklumu santykinai nusileidžia šiam segmentui Kaune ar Klaipėdoje. Tą lemia daugelis priežasčių, tarp kurių vienos svarbiausių – žemės kaina bei butų pasiūla.
Aukštesnė sklypų su išvystyta infrastruktūra kaina gerokai padidina sumines išlaidas gyvenamojo namo statybai ar įsigijimui, o platus butų pasirinkimas sudaro galimybę įsigyti būstą ypač plačiame kainų segmente. Individualių namų rinka pasižymi dar viena išskirtine savybe – tik mažiau nei pusė namų yra statomi pardavimui“, – komentavo „Inreal“ grupės investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas.
Individualių namų pardavimų apimtys Vilniaus mieste, anot NT eksperto, pasižymi bangavimu. Daugiausia sandorių įregistruojama maždaug metų viduryje, tačiau pastaruosius kelerius metus pastebimas padidėjęs aktyvumas ir metų pabaigoje, manoma, kad galbūt tai susiję su šiltėjančiais orais.
Šiemet aktyviausias mėnuo buvo rugpjūtis – parduota 117 individualių namų. Liepos aktyvumas buvo panašus – 116 sandorių, rugsėjį parduoda kiek mažiau – 108 namai. Netgi žvelgiant į praėjusių metų mėnesius, panašūs pardavimai buvo tik 2005 metų gegužę (108 registruoti sandoriai), 2011 metų birželį (94 registruoti sandoriai), 2015 metų birželio bei liepos mėnesiais (atitinkamai 104 ir 111 sandorių). Skirstant individualius namus pagal amžių, matoma, kad prie rinkos aktyvumo augimo daugiausia prisidėjo naujos statybos namai. Senos statybos namų rinkos aktyvumas auga daug lėčiau.
„Ar individualių namų sandorių skaičiaus šuolį lėmė būtent pandemija, atsakyti užtikrintai negalime, nes augimas fiksuojamas ne vienerius metus, tačiau karantinas tikrai galėjo lemti didesnį susidomėjimą namais.
Galbūt didesnę įtaką galėjo turėti tai, kad gerokai sumažėjo vidutinis naujos statybos namų plotas. Dar 2000 metais naujos statybos namų plotas svyravo tarp 150–350 kv. m, o dabar daugiausia statomi 70–200 kv. m ploto namai. Palyginti su 1990-ųjų „mada“, kuomet dygo 300 kv. m ploto ar net didesnės pilaitės, sąlyginis būsto įperkamumas padidėjo jau vien dėl mažesnio namų ploto“, – komentavo T. S. Kvainickas.
Namas kiekvienam – pagal kišenę
Individualių namų kainos Vilniaus mieste labai skirtingos ir svyruoja nuo 100 iki 500 tūkst. eurų. Už 100–150 tūkst. eurų galima rasti individualų namą tolesniuose mikrorajonuose ar gyvenvietėse, pavyzdžiui, Naujojoje Vilnioje, Salininkuose, Grigiškėse. Kvadratinio metro kaina čia svyruoja apie 500–1200 eurų.
Daugumoje sostinės individualių namų kvartalų – Bajoruose, Balsiuose, Kalnėnuose, Pavilnyje, Pilaitėje ar Zujūnuose – individualių namų kainos vidurkis yra apie 200 tūkst. eurų, o kvadratinio metro kaina – 800–1800 eurų.
Arčiau centro esančiuose Visoriuose ar Santariškėse suminė kaina artimesnė 300 tūkst. eurų, o kvadratinio metro kainos vidurkis – apie 1100–2000 eurų. Prestižiniais mikrorajonais laikomuose Valakampiuose ar Žvėryne individualų namą siūloma įsigyti už 400–500 tūkst. eurų. Kvadratinio metro kaina čia svyruoja nuo 1500 iki 3000 eurų.
Pavyzdžiui, Antakalnyje gausu ir pigių, ir brangių namų, nes seniūnijos ribos plačios, o įvardinti savo namo vietą „Antakalniu“ skamba kur kas patraukliau nei pavadinti „Dvarčionimis“ ar „Antaviliais“.
„Individualių namų kainų Vilniuje rėžiai, išties, platūs. Rėžių apačioje – senos statybos, kartais blogesnės būklės ar ypač didelio ploto individualūs gyvenamieji namai. Rėžių viršuje – nauji, geriau įrengti ar vaizdingesnėse mikrorajono vietose pastatyti namai.
Žemesnė kvadratinio metro kaina taip yra viena priežasčių, kodėl pirkėjus domina senesni namai. Jei reikalingas didesnis nei dabar įprasta plotas, tai įsigyti seną namą ir jį atnaujinti gali kainuoti kur kas mažiau nei įsigyti naują. Kita vertus, papildomos išlaidos remontui gali tapti rimta finansine našta“, – kalbėjo NT ekspertas.
Pajėgus įsigyti ne bet kas
NT bendrovės „Bonava Lietuva“ generalinis direktorius Remigijus Pleteras komentavo, jog aiški tendencija yra ta, kad dažniausiai namus perka asmenys arba šeimos, kurių pajamos aukštesnės, o leisti sau įsigyti butą gali ir didesnė dalis šalies gyventojų, kurių pajamos atitinka šalies vidutinio užmokesčio vidurkį.
Šiemet tokia skirtis dar labiau sustiprėjo dėl kainų augimo – Statistikos departamento duomenimis, šių metų antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, naujų namų kainos augo net 15,1 proc. punktų, kai šeimininko dar neturėję butai brango vos 2,4 proc. punkto.
Naujų butų kainų augimas yra kur kas mažesnis nei senos statybos – šios didėjo net 8,9 proc. punkto. Taigi, vis dažniau jaunos šeimos ar mažesnes pajamas gaunantys asmenys žvalgėsi būtent į naujus butus, kurių dalis, bent jau Vilniaus NT rinkoje, vis didėja ir šiemet sudarė net 45 proc. nuo visų įregistruotų butų pardavimo sandorių.
Būtent didelė naujos statybos butų pasiūla lemia tai, kad naujas būstas brango lėčiau nei šeimininkus jau turėjęs. Lygiai taip pat ir dėl namų ir butų kainų augimo skirtumo – paprasčiausiai didelė naujų butų pasiūla lemia didesnę konkurenciją rinkoje.
Naujos statybos butai itin populiarūs vakarinėje Vilniaus dalyje, pavyzdžiui, Pašilaičiuose, kur kainos yra išties konkurencingos, taip pat yra būtų pasiūla su visa apdaila.
Išskyrė populiariausius rajonus
NT bendrovės „Ober-Haus“ specialistai neseniai dalijosi Vilniaus ir jo apylinkių namų plėtros intensyvumo žemėlapiu. Vilniaus būsto rinkoje pastaraisiais metais, anot „Ober-Haus“ ekspertų, pastebimas tikras namų rinkos atgimimas.
2019 metais pardavimui skirtų individualių ir sublokuotų namų gyvenviečių plėtra pasiekė visų laikų rekordą – pernai plėtotojai Vilniaus mieste ir jo apylinkėse iš viso pastatė beveik 820 naujų namų, arba 4 proc. daugiau nei jų buvo pastatyta 2018 metais ir net 39 proc. daugiau nei 2017 metais. „Ober-Haus“ skaičiavimais, per 2015–2019 metus sostinės namų rinką iš viso papildė daugiau nei 300 tūkst. kv. m namų ploto.
Didžiausia pardavimui skirtų namų statybų koncentracija 2015–2019 metas fiksuojama Pilaitėje ir jos apylinkėse bei pietrytinėje miesto dalyje – Kalnėnuose, Guriuose, Aukštajame Pavilnyje.
