Tikrina gautą informaciją
Nacionalinės žemės tarnybos specialistai portalą lrytas.lt informavo, jog atskiros statistikos, kiek per metus skundų juos pasiekia dėl kaimynų veiksmų, nerenka, tačiau, gavę skundą, pavyzdžiui, dėl pakeisto sklypo reljefo, atlieka neplaninį patikrinimą – vyksta nurodytu adresu ir vietoje tikrina nurodytą žemės sklypą. Tik štai darbo tempai stebina.
Į portalą kreipėsi vilnietė, kuri konfliktą su kaimynu bandė spręsti kreipdamasi į NŽT. Rugpjūčio pabaigoje išsiuntusi prašymą įvertinti situaciją ir išsiaiškinti su kaimynu, atsakymo sulaukė po daugiau nei mėnesio. Tik šis šokiravo – specialistai jos ir kaimyniniame sklype apsilankys kitų metų gegužę.
2019 metais NŽT specialistai atliko kone 13 tūkst. patikrinimų, daugiausia – Vilniuje, Klaipėdos, Vilniaus, Panevėžio, Šiaulių, Rokiškio, Ignalinos ir Visagino rajonuose.
NŽT Vilniaus miesto skyrius per 2019 m. atliko 790 neplaninių patikrinimų. Viso buvo nustatyti 3976 žemės naudojimo tvarkos pažeidimai, už kuriuos numatyta teisinė atsakomybė.
Daugiausia nustatyta žemės naudojimo apleidimo atvejų – 2125 atvejai, valstybinės ir privačios žemės užėmimo – 1538 atvejai, žemės naudojimo ne pagal nustatytą paskirtį ir naudojimo būdą – 271 atvejis, riboženklių sunaikinimo arba sugadinimo – 39 atvejai, derlingojo dirvožemio sluoksnio išsaugojimo atliekant žemės kasimo darbus taisyklių pažeidimo – 2 atvejai, dirvožemio apsaugos priemonių nevykdymas – 1 atvejis.
Praėjusiais metais surašytas 891 administracinių nusižengimų protokolas, iš kurių – 705 protokolai su įrašytu pasiūlymu asmeniui savo noru sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos. Pažeidėjams nurodyta sumokėti daugiau nei 87 tūkst. eurų baudų.
Šiais, 2020 metais, NŽT specialistai visoje Lietuvoje planuoja atlikti daugiau kaip 12 tūkst. žemės naudojimo patikrinimų.
Pataria neskubėti teistis
Advokatas Evaldas Klimas komentavo, jog kiekviena kaimynų ginčo situacija individuali, taigi, net mažiausi niuansai gali lemti skirtingus pažeistų teisių gynimo būdus. Advokatas išskyrė kelis pagrindinius pažeistų teisių gynimo būdus ginčuose tarp kaimynų.
Pirmiausia – kreiptis į VTPSI dėl statybų, kuriomis pažeisti viešosios teisės reikalavimai. Pavyzdžiui, pažeista insoliacija, nesilaikyta minimalaus atstumo nuo sklypo ribos ir pan. Būtina sąlyga, kad tai būtų statybos darbų rezultatas, o pažeidimai nebūtų mažareikšmiai.
Vienas pagrindų kreiptis į teismą – ginčyti administracinius aktus administraciniuose teismuose, jei jie priimti pažeidžaint viešosios teisės reikalavimus, tačiau tai nėra susiję su statybos darbais.
Pavyzdžiui, leidimas įrengti sandėliavimo aikšteles ir pan., nors buvo pažeisti poveikio aplinkai vertinimo reikalavimai. Pagrindas kreiptis į teismą – reikalaujant pašalinti pažeidimus, kurie daro neigiamą įtaką valdomam sklypui. Pavyzdžiui, pastatomas įrenginys, kuris teršia sklypą.
Kilus ginčui dėl sklypo ribos, galima kreiptis į teismą dėl sklypo ribos nustatymo – tokiems atvejams skirtas atskiras Civilinio kodekso straipsnis.
Anot E. Klimo, žmonės į teisininkus įprastai kreipiasi, kai jau neberanda sutarimo su kaimynu. Nors nėra statistikos, kiek teisininko įsikišimas padeda užkirsti kelią kilti teisminiam ginčui, tačiau, advokato žodžiais, kiekvienam asmeniui patartina įsiklausyti į teisininko patarimą.
„Asmuo gali būti įsitikinęs savo teisumu, tačiau galutinis teismo sprendimas gali būti visiškai kitoks nei tikėtasi. Todėl visais atvejais rekomenduojama pabandyti išspręsti ginčą taikiai dar iki kreipimosi į teismą, ar, jau pradėjus teisminį ginčą – teisminės mediacijos būdu“, – apibendrino pašnekovas.
