11,5 tūkst. kvadratinių metrų ploto teritorijoje jau riaumoja statybininkų technika. Pasak ekspertų, statybos galėtų trukti nuo 18 iki 24 mėnesių.
Tai reiškia, jog Nacionalinis mokslo ir inovacijų muziejus lankytojams gali būti atvertas 2022 metais.
„Tai geriausia investicija mokslo populiarinimui, tai bus vieta, kur žmogus tobulėja“, – simbolinės kapsulės įkasimo ceremonijoje kalbėjo Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.
Kauno meras Visvaldas Matijošaitis tikino, kad iki statybų pradžios reikėjo įveikti nemažai kliūčių. Jis net prisipažino buvo pradėjęs abejoti sėkme, tačiau milžinišką darbą atliko vienas aktyviausio šios idėjos propaguotojų, architektas profesorius Jonas Audėjaitis.
Trys geriausi „Mokslo sala“ pavadinto mokslo centro Nemuno saloje projektai buvo paskelbti 2016-ųjų spalį. Juos pateikė architektai iš Australijos ir Ispanijos, Jungtinės Karalystės bei Kinijos.
Geriausiu projektu sutartinai pripažintas Ispanijos ir Australijos architektų bendrovės „SMAR Architecture Studio“ darbas. Su jo autoriais ir vyko derybos, kurios baigėsi techninio projektavimo sutarties pasirašymu šių metų pradžioje.
Australams talkinęs architektas Gintautas Natkevičius neslėpė, kad „Mokslo salos“ statybas bus sudėtingas procesas.
„Neturime tokių objektų statybos patirties, o šis centras dar pasižymi išskirtine architektūra“, – kalbėjo G.Natkevičius.
Nugalėtojų projekte numatyta dalį mokslo centro įkurdinti po žeme. Giliausia vieta sieks 4 metrus. Virš žemės turėtų iškilti tik veidrodinis simbolis, kuris primintų mėnulio atspindį.
Mokslo populiarinimo centras bus statomas Europos Sąjungos, šalies biudžeto ir Kauno savivaldybės lėšomis. Projekto sąmata sieks 32 mln. eurų. Kauno savivaldybė kaip projekto partnerį pasitelkė mokslo centrą CERN iš Šveicarijos.
Baigiamajame statybų etape bus pradėta muziejaus erdves užpildysiančios ekspozicijos gamyba. Jos koncepciją sukūrė didelę patirtį šioje srityje turinti Lenkijos bendrovė „Multimedia Art & Education“.
Centre bus 150 eksponatų, veiks laikinos ekspozicijos.
Neabejojama, kad mokslo muziejus pritrauks ne tik lietuvius, bet ir svečius iš kaimyninių šalių. Tikimasi daugiau kaip 300 tūkst. lankytojų per metus.
Interaktyviame mokslo ir technologijų centre lankytojai galės susipažinti su mokslo ir technologijų naujovėmis. Visame pasaulyje populiarūs mokslo muziejai vaikus ir suaugusiuosius skatina domėtis mokslu ir suprasti mūsų gyvenimą keičiančius atradimus.
Arčiausiai Lietuvos tokie muziejai veikia Lenkijoje ir Estijoje.
Prieš kelias savaites Nemuno saloje, greta „Žalgirio“ arenos prasidėjo vandens sporto centro statyba. „Mokslo sala“ turėtų tapti paskutiniu didesniu statiniu Nemuno saloje.
