Svarbiausi kriterijai renkantis namus yra vieta ir kaina. Tiesa, lietuviai yra mažiausiai išrankūs – vos 25 proc. jų svarbu, kad būstas iš karto būtų tinkamas gyventi, tuo metu Latvijoje taip teigia 45 proc., Estijoje – 46 proc. jaunimo.
Neskuba palikti tėvų namų
Kaip rodo apklausos rezultatai, trečdalis respondentų gyvena nuomojamame bute, dar tiek pat nuosavame būste ir pas tėvus. Pas tėvus gyvena 20 proc. moterų ir daugiau kaip 30 proc. šios amžiaus grupės vyrų. Kuo aukštesnis išsilavinimas, tuo jaunuoliai savarankiškesni ir noriai keliasi į savo būstą. Kuo aukštesnės pajamos, tuo jauni žmonės taip pat rečiau renkasi gyventi pas tėvus. Taigi, didmiesčiuose jaunimo, gyvenančio pas tėvus, mažiau, regionuose, gyvenančių po vienu stogu su tėvais, ir 50 proc.
Prielaidos tokios, kad mažesniuose miestuose tėvai turi erdvius namus, nėra trinties. Tai pakankamai komfortiška. Dismiesčiuose, butuose, jaunas žmogus pradeda nebetilpti su tėvais, jam norisi laisvės.
Kita vertus, didmiesčiuose daug jaunų žmonių iš regionų, tas atskiria jaunimą nuo tėvų.
Daugumai apklaustųjų NT yra investicija, jie tikisi, kad kaina kils, o tai, ką sumoka bankui, tam tikra prasme deda į taupyklę. Nepaisant to, kad praėjo 2008-ųjų krizė, kada NT kainos krito, kainų augimas pastaraisiais metais, karantinas, lūkestis išlieka tas pats – NT – investicija ir garantas ateityje. Taip mano net 79 proc. 20–30 amžiaus žmonių, Latvijoje taip galvoja 75 proc., Estijoje – 82 proc.
Taip pat didžioji dauguma Baltijos šalių jaunuolių – per 70 proc. sutinka, kad geriau mokėti paskolą negu nuomą. Nuomos kainos Lietuvoje nėra žemos, dažnai didesnės nei paskolos įmoka, be to, anot jų, pinigai už nuomą išmetami į balą. Šiuo požiūriu lietuviai skiriasi nuo Vakarų šalių, kur nuoma įprasta iki gana solidaus amžiaus.
Užsienyje įprasta būstą rinktis netoli darbo vietos, lietuviai, net ir jauni žmonės, nori būsto, kuris būtų patogus, kur jaustųsi saugiai, nesvarbu, kiek truks kelionė iki darbo.
Atsakymai, anot A. Kvakšio, patvirtina ir kitą tendenciją, kad būstas – namai, o ne vieta, kur grįžtama tik pernakvoti. Tik 4 proc. respondentų pasakė, kad geriau nuomojamas būstas, nes arti darbas ir miesto centras. Dalis žada laukti, kol būsto kainos kris, tuomet pirkti, tačiau toks požiūris neatitinka bendrų tendencijų.
„Nėra gero ir blogo laiko įsigyti būstą, jį reikia įsigyti tada, kai jauti, kad tau reikia būsto, o ne tada, kada visi draugai taip daro, kaina ar palūkanos mažos“, – pabrėžė specialistas.
Ilgai delsti nežada
Per penkerius metus daugiau nei pusė apklaustų jaunų žmonių planuoja įsigyti nuosavą būstą. Kita vertus, 30 proc. repondentų atsakė, kad neturi planų arba nėra apsisprendę, kas rodo, jog jaunimas pakankamai mobilus, keliaus į užsienį, tiesiog neturi planų ar ieško savęs.
Lietuviai iš kitų šalių jaunimo išsiskiria dar ir tuo, kad net 12 proc. teigia būstą planuojantys įsigyti kitąmet. „Tai nuteikia viltingai. Būsto įsigijimas – investicija, turi turėti pinigų, pradinį įnašą, pakankamai pajamų paskolai mokėti. Panašu, kad Lietuvos jaunimas pakankamai stirpriai įsiliejęs į darbo rinką, užsitikrinti pajamas“, – komentavo banko atstovas.
Kaip NT renkasi jauni žmonės? „Mes norime gyventi name su pieva, dviem obelim ir kriauše bei vaikų sūpynėmis. Matome, kad nemaža dalis jaunų žmonių, įsigijusių butą, per kelerius metus jį parduoda ir kraustosi į užmiestį, kad galėtų auginti vaikus. Namas – dominuojanti tema, tik ne Vilniaus mieste, nes čia kainos kandžiojasi, – reziumavo specialistas. – 30 proc. 20 metų jaunimo sako, kad jiems priimtinas būstas kitame Lietuvos mieste, ne Vilniuje.
„Sakoma, kad yra kelios Lietuvos, Vilnius ir visa kita, bet dar nesame tiek susikoncentravę į Vilnių kaip latvai į Rygą. Jaunimas renkasi vietą, kur gera, ne vien Vilnių, kuri galimybių daugiau, bet kuris kartu tiesiog madingas gyventi. Tendencijos keičiasi, jaunimas laisvesnis ir mobilesnis, bet bendra tendencija – būstas lieka svarbus.“
Neskuba įsipareigoti
Diskusijoje dalyvavęs ilgametę darbo su jaunąja karta patirtį sukaupęs žinomas psichiatras Linas Slušnys sako atvirkščiai, kad šiuolaikinis jaunimas skeptiškas sėslaus gyvenimo atžvilgiu ir iki 30 metų paprastai galvoja tik apie keliones ir naujas patirtis, o ne paskolas ir namus.
„Šiandienos jaunimas atsakys, kad visas pasaulis yra atviras, jie gali dirbti, kur nori, ir karantinas tai tik patvirtino. Todėl jauni žmonės nėra linkę imti paskolas ir vargti. Taip, mąstymas keičiasi, galbūt po 25–28 metų, kuomet prasideda šeimos kūrimo etapas, tačiau ir šiuolaikinėms poroms neretai tinka gyvenimas ant ratų.
Jaunas žmogus nėra prisirišęs prie vienos mašinos, vieno daikto, vieno darbo, vieno buto. Šiandien nebereikia galvoti – bus pavalgyti ar ne, taip ir su namais, nes stogas virš galvos šiaip ar taip bus. Tampame civilizuota valstybe, jaučiamės saugūs, todėl nėra poreikio tenkinti bazinius instinktus – pirkti namus ir kaupti atsargas“, – teigia L. Slušnys. Visgi, jaunimas, priešingai nei jų tėvai nebijo įsipareigoti bankams.
