Lietuva yra įsipareigojusi Europos Sąjungai kasmet atnaujinti tam tikrą centrinės valdžios viešųjų pastatų plotą ir pagerinti jų energinį efektyvumą. Tai – muziejai, bibliotekos, universitetai, ligoninės, teatrai, valstybinės įstaigos ir t.t.
Viena bėda – biudžetinės įstaigos pagal įstatymus negali pačios imti paskolos ir renovuoti pastato. Tačiau jos gali pretenduoti gauti finansavimą pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 4 prioriteto „Energijos efektyvumo ir atsinaujinančių išteklių energijos gamybos ir naudojimo skatinimas“ 04.3.1-VIPA-T-113 priemonę „Valstybei nuosavybės teise priklausančių pastatų atnaujinimas (II)“.
Tereikia užsakyti energinį auditą, parodyti, kiek pastatas nusidėvėjęs, pagrįsti, kokius darbus norima atlikti, ir teikti paraišką Viešųjų investicijų plėtros agentūrai (VIPA).
ŠMC remontuos iš esmės
ŠMC direktorius Kęstutis Kuizinas apskaičiavo, kad paskutinė paroda pas juos bus surengta kitų metų gegužę, o jai pasibaigus rugpjūčio 1 dieną centras mažiausiai pusantrų metų užvers duris lankytojams – prasidės modernizacija.
ŠMC jau senokai planavo iš pagrindų rekonstruoti pastatą, tačiau Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) skirtų lėšų nepakako, kad pastatas būtų deramai sutvarkytas.
„Vienu metu net atrodė, kad nebėra prasmės pradėti darbų, nes jų iki galo neatlikus vėliau viską gali tekti perdaryti. Juolab mes atlikome inžinerinius pastato konstrukcijų tyrimus ir paaiškėjo, kad jos yra blogos būklės. Net laiptai antrame centro aukšte jau įlinkę.
Tai jeigu lėšų užtenka tik pastate pakeisti šildymo, vėdinimo sistemas, elektros instaliaciją, neliečiant esminių pastato konstrukcijų, vadinasi, ateityje vėl reikės viską ardyti ir darbus atlikti iš naujo. Ir štai tada mums buvo pasiūlyta kreiptis į VIPA, kuri, galima sakyti, mus ir išgelbėjo.
Ši organizacija užtikrino pinigų sumą energiniams projektams ir paaiškėjo, kad turimų lėšų visiškai užteks kapitaliniam pastato remontui atlikti“, – sakė K.Kuizinas.
Architektūra nesikeis
VIPA dalis sudaro 1,6 mln. eurų, CPVA – apie 2,4 mln. eurų.
Už šiuos pinigus ne tik bus sutvirtintos pagrindinės ŠMC konstrukcijos, bet ir atnaujintos pastato šildymo, vėdinimo sistemos, pakeisti langai, durys, apšiltintos sienos, stogas, perdangos, suremontuotos parodų erdvės, užteks lėšų net įrangai, kuri reikalinga parodoms rengti.
Po kapitalinio remonto ŠMC iš išorės atrodys taip pat kaip ir dabar – architektūra nesikeis. Šis pastatas yra saugomas valstybės, įrašytas į Kultūros paveldo departamento registrą.
„Kita vertus, mes ir nesiekėme keisti išorės, nes 1967 metais architekto Vytauto Čekanausko suprojektuotas pastatas yra vienas geresnių to laikotarpio modernizmo pavyzdžių“, – kalbėjo K.Kuizinas.
Per 50 metų šis pastatas buvo smarkiai nugyventas, nors kadaise buvo pastatytas kokybiškai, pagal tuometinius standartus. Dabar pro langus ir sienas švilpia vėjai, per stoglangius laša vanduo. Šaltesniuoju metų laiku vien pastato šildymas, elektra, vanduo per mėnesį kainuoja apie 10 tūkst. eurų.
„1992 metais, kai pradėjome veiklą kaip Šiuolaikinio meno centras, per daug nekreipėme dėmesio į varvantį stogą arba žiemą sunkiai sušylančias patalpas – buvome vedami entuziazmo.
Bet dabar jau yra visai kiti techniniai standartai. Tai parodė ir MO muziejus, ir šiuolaikiškai suremontuota Nacionalinė dailės galerija. Mano nuomone, valstybės išlaikomas ŠMC taip pat turėtų pasiekti tokį pat lygį“, – sakė centro direktorius.
Pasirašyta 12 sutarčių
ES priemonės „Valstybei nuosavybės teise priklausančių pastatų atnaujinimas (II)“ finansuojamo pastatų modernizavimo tikslas – galutines energijos sąnaudas atnaujinamame pastate sumažinti ne mažiau kaip 30 procentų ir pasiekti mažiausiai C energinio naudingumo klasę. Finansavimas teikiamas grąžinamosios subsidijos forma.
Paraiškas dėl finansavimo gavimo nacionalinės plėtros įstaigos VIPA priėmė iki šių metų liepos 1 dienos. Kvietimu susidomėjo įvairūs pareiškėjai: Turto bankas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, Policijos departamentas, vyriausieji policijos komisariatai, ligoninės, universitetai, profesinio rengimo centrai, institutai, teatrai, muziejai, bibliotekos ir t.t.
Iš viso sulaukta 128 paraiškų, prašoma paramos suma – daugiau nei 92 mln. eurų. Paraiškų vertinimą planuojama užbaigti iki lapkričio 30 dienos.
Organizacijos, kurios nepajėgė įrodyti, kad po modernizacijos energijos sąnaudas atnaujinamame pastate sumažins ne mažiau kaip 30 procentų, finansavimo negavo.
„Gaila, bet tų valstybinių įstaigų darbuotojams dar kurį laiką teks sėdėti neremontuotose ir galbūt šaltose patalpose“, – sakė VIPA Paramos programų skyriaus vadovė Vaida Lauruševičienė.
Galimybė atnaujinti valstybei priklausančius pastatus sudaryta nuo 2015-ųjų, kai potencialiems pareiškėjams buvo siūlomi įvairūs finansavimo modeliai, kol galiausiai tinkamiausia schema buvo parengta šių metų kovo mėnesį, kai Energetikos ministerija pakeitė finansavimo sąlygas.
Biudžetinės įstaigos pastato atnaujinimo darbams iš ES programos jau galėjo gauti iki 100 proc. grąžinamąją subsidiją, o viešosios įstaigos, kurių savininkė yra valstybė, ir centralizuotai valdomo turto valdytojas – iki 70 proc. grąžinamosios subsidijos bei iki 30 proc. lengvatinės paskolos su sąlyga, kad energijos sąnaudas atnaujinamame pastate sumažins ne mažiau kaip 30 proc. ir bus pasiekta mažiausiai C energinio naudingumo klasė.
Pastatų būklė – apverktina
V.Lauruševičienės teigimu, dabartinė valstybei priklausančių pastatų būklė tikrai yra bloga. Šiais laikais, kai namai statomi A arba A+ energinės klasės, biudžetinių įstaigų darbuotojai dirba pastatuose, priskiriamuose vos F arba E energinei klasei ir tik retas pastatas atitinka D klasę.
Net ir palyginti neseniai, prieš 30 metų, pastatytame pastate reikia keisti langus, duris, šiltinti stogą. Nes per tą laiką technologijos statybų sektoriuje gerokai pasikeitė, šiuo metu atsirado visai kitų techninių galimybių.
„Tiesa, nėra taip, kad valstybei nuosavybes teise priklausantys pastatai nuo jų pastatymo niekada nebuvo tvarkyti. Dalis jų būdavo kartais paremontuojami, bet tai nebuvo tokia darbų apimtis, kad pastatas būtų atnaujintas iš esmės nuo pamatų iki stogo“, – sakė V.Lauruševičienė.
Sąmatos labai įvairios
Energetikos ministerijos kanclerio Ramūno Dilbos teigimu, Lietuva Europos Sąjungai yra įsipareigojusi per 2014–2020 metus atnaujinti ne mažiau kaip 470 tūkst. kvadratinių metrų valstybei priklausančių pastatų ploto.
R.Dilba pripažino, kad tai sudėtingas procesas, nes valstybei priklausančių pastatų savininkų gebėjimai ir motyvacija labai skiriasi. Todėl standartizuotas finansinės priemonės taikymas nesulaukė didelio populiarumo, teko persvarstyti finansinio skatinimo schemą.
„Tačiau dabar Turto bankas atlieka administracinės paskirties valstybei priklausančių pastatų valdymo perėmimą. Kai tokio tipo pastatai turi vieną šeimininką, ne tik efektyviau valdomas turtas, bet ir bus taikomas vienodas požiūris į energinio efektyvumo priemones, – sakė R.Dilba. – Taip pat labai džiugu, kad nuo kovo mėnesio sulaukėme tokio didelio paraiškų skaičiaus ir pageidavimo renovuoti apie 220 tūkst. kvadratinių metrų.“
Pasirašyti pirmąsias sutartis su darbų rangovais numatoma kitų metų antrąjį ketvirtį.
„Projektai yra labai įvairūs, ne visų sąmatos milijoninės. Pavyzdžiui, Valstybės sienos apsaugos tarnybos projektai yra mažesni – vienas pastatas bus atnaujinamas už 76 tūkst., kitas – už 129 tūkst. eurų. Tokiems darbams atlikti net nereikės labai didelių rangovų įmonių, bus galima verstis su mažesnėmis vietinių statybininkų pajėgomis“, – sakė V.Lauruševičienė.
Valstybei priklausančių pastatų renovacijos sutarčių pasirašymas su šiais metais nesibaigs. Su ES deramasi ir dėl naujos 2021–2027 metų finansinės perspektyvos.
Lietuvos energetikos sektoriui yra numatytos lėšos bei įpareigojimai per šiuos metus atnaujinti 510 tūkst. kvadratinių metrų valstybei priklausančiuose pastatuose.
Iš viso sulaukta 128 paraiškų, prašoma paramos suma – daugiau nei 92 mln. eurų. Paraiškų vertinimą planuojama užbaigti iki lapkričio 30 dienos.
