Pirmoji pandemijos banga būsto kainų nepaveikė, jos ir toliau auga panašiu tempu, kaip ir pajamos, netgi šiek tiek lėčiau nei pajamos, kas iš esmės ir didina būsto įperkamumą. Lietuva, anot Lietuvos banko atstovo, nėra niekuo išskirtinė. Panaši situacija ir kitose Vakarų Europos šalyse, ir Šiaurės Baltijos regione.
Latvijoje ir Estijoje kainų korekcijų buvo, o Norvegijoje ir Švedijoje netgi centriniai bankai stebisi, kaip pastaraisiais mėnesiais suaktyvėjo būsto pirkimas. Tokio aktyvumo priežastys – mažos palūkanos, demografiniai veiksniai. Nepaisant stiprios rinkos, toliau kylančių būsto kainų, T.Garbaravičiaus žodžiais, nėra pagrindo manyti, kad jos Lietuvoje nepagrįstai aukštos.
Pandemijos poveikį vertinti per anksti
Spalio mėnesio duomenys rodo, jog gyventojų skolinimosi bankuose apimtys rekordinės, žmonės įsidrąsinę. Pirmosios antrojo karantino savaitės parodė, kad bankai nepakeitė kreditavimo politikos.
Visgi situacija kiek kitokia nei metų pradžioje, nes į būsto kreditavimo rinką grįžo konkurencija. Jei rinkoje veikė du stipriausi ir kiti mažesni bankai, pastaruoju metu mažesni rinkos žaidėjai tampa vis aktyvesni, grįžo ir trečiasis svarbus žaidėjas.
LB atstovo teigimu, kol kas dar sudėtinga atsakyti, koks bus antrosios pandemijos bangos poveikis NT rinkai. Šiuo metu matyti tiek, jog būsto rinka aktyvi, sandorių skaičius didelis, bet jos inercija mažesnė. Visgi tai nereiškia, kad poveikis gali būti didesnis nei pirmosios pandemijos bangos.
Tiesiog rinka atsargesnė, labiau pasiruošusi greitam sustojimui. Kai kurie plėtotojai pradėjo naujus projektus arba tebetrybčioja, tačiau nebėra to netikėtumo efekto. Tad jei rinka sustotų, tas sustojimas būtų daug greitesnis. Kitaip sakant – rinkos savieiga mažesnė, visi spaudžia gazą, bet labai dairosi į šalis.
Mažos palūkanos, demografinė padėtis, ypač sostinėje, nuotolinis darbas lėmė žmonių susidomėjimą individualiais namais ir didesnio ploto butais. Psichologiškai žmonės labiau pasiruošę, labiau tiki, kad esama situacija baigsis palankiai.
„Makroekonominė aplinka šiek tiek kelia rūpestį, nes bankrotai prasideda po tam tikro laiko, bankai atidėję nemažai mokėjimų. Kai kurie verslai galbūt nuspręs, kad jie nebetęs veiklos, kas taip pat turės įtakos žmonių lūkesčiams.
Bankų kreditavimo tikrojo poveikio taip pat dar nematome, nes dalis atidėtų paskolų ateityje taps neveiksniomis. Ne mažiau svarbu, koks bus antrosios bangos poveikis kitoms šalims. Jei ekonominis nuosmukis bus didelis, tas atsilieps būsto kainoms“, – komentavo T.Garbaravičius.
Vilnius NT rinkoje nepralenkiamas
Vilnius NT rinkoje – išskirtinis miestas. Kaip juokavo Lietuvos banko atstovas, anekdotinių situacijų jame yra, karščio yra, bet kol kas gerausias simptomas – būsto kainos. Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ypatingų pastebėjimų nėra. Daug kalbama apie ypatingą susidomėjimą būstu Palangoje. Juokaujama, jog vasarą netgi sklandė legendos apie pinigus už būstą kurorte, atnešamus lagaminuose.
Skaičiuojama, jog be paskolų nuperkama apie 60 proc. būstų, tik svarbu tai, jog ne Vilniuje būstas nėra toks brangus. „Kalbant apie vertę eurais, suteiktų paskolų ir NT sandorių vertės santykis apie 70–80 proc. Jeigu visa rinkos sandorių vertė 100 eurų, 80 eurų buvo sumokėta pasiskolinus lėšų, 20 proc. – iš lagamino. Jei imtume 100 parduotų objektų, 40 iš jų būtų pirkta su paskola.
Skolintomis lėšomis paprastai perkamas brangesnis NT sostinėje. Radviliškyje ar Akmenėje butai nebrangūs, įprastai perkami be paskolų. Vilniuje ar Kaune be paskolos išsiversti sudėtinga“, – vaizdžiai pasakojo T.Garbaravičius.
20 proc. įsigyjamo būsto priklauso savininkams, jau turintiems NT. Prieš pirmąją pandemijos bangą plėtotojai teigė, jog naujuose projektuose maždaug 20–30 proc. butų įsigydavo investuotojai.
„Lietuviai santaupas investuoja į NT, jiems tai atrodo patikima priemonė įdarbinti laisvas lėšas. Jei žmonės apsisprendžia įsigyti antrą būstą Palangoje, jį įprastai nusiperka už santaupas, be banko paskolos. Brokeriai stebisi – iš kur pas žmones tiek lėšų. Net lapkritį rinkos aktyvumas išliko didelis“, – reziumavo specialistas.
„Inreal“ grupės vadovas Gediminas Pruskus pabrėžė, jog bankų elgesys ir politika sudėtingu laikotarpiu teigiamai paveikė rinką, nesukėlė bereikalingos panikos, kuri buvo kilusi prieš daugiau nei dešimtmetį.
„Suprantame, kad šiuo metu nėra aišku, kokį poveikį turės pandemija. Kiek ilgai bankai elgsis draugiškai. Kol kas bankai finansuoja gyventojus, gyvenamojo būsto rinka nenukenčia, ypač Vilniuje. Skaičiuojama, jog visi butai galėtų būti išparduoti per 13 mėnesių, anksčiau šis laikotarpis buvo ir dveji metai.
Kai kurie nauji projektai pristabdyti, juos pradėti iš naujo reikėtų bent 4–6 mėn. Tokiais atvejais tsiranda natūralus rinkos susibalansavimas. Kol kas būsto rinka pakankamai gera“, – reziumavo NT ekspertas.
