Neringiškiai sumanė įžiebti senąjį švyturį – tik štai valdininkams šie reikalai nerūpi

Valstybės įmonė Turto bankas (TB), patikėjimo teise valdanti Lietuvos transporto saugos administracijai (LTSA) anksčiau priklausiusius senojo Nidos švyturio statinius, užsimojo juos parduoti. Neringos savivaldybės pastangomis viešas aukcionas sustabdytas, bet tuo ši istorija nesibaigė.

Šimtametis Nidos švyturys - Kuršių nerijos simbolis.<br>lrytas.lt montažas
Šimtametis Nidos švyturys - Kuršių nerijos simbolis.<br>lrytas.lt montažas
Šimtametis Nidos švyturys - Kuršių nerijos simbolis.<br>S.Vaišvilaitės nuotr. 
Šimtametis Nidos švyturys - Kuršių nerijos simbolis.<br>S.Vaišvilaitės nuotr. 
 Alpinistai Nidos švyturyje iškėlė trispalvę.<br>A.Jurkšto nuotr. 
 Alpinistai Nidos švyturyje iškėlė trispalvę.<br>A.Jurkšto nuotr. 
Nuo švyturio bokšto atsiveria Nidos panorama.
Nuo švyturio bokšto atsiveria Nidos panorama.
 Švyturys lyg magnetas traukia lankytojus.<br>A.Jurkšto nuotr. 
 Švyturys lyg magnetas traukia lankytojus.<br>A.Jurkšto nuotr. 
Ant kalno - susprogdintų mūrų liekanos. <br>A.Jurkšto nuotr. 
Ant kalno - susprogdintų mūrų liekanos. <br>A.Jurkšto nuotr. 
Šis švyturio prižiūrėtojų namelis tiktų muziejui.<br> A.Jurkšto nuotr.
Šis švyturio prižiūrėtojų namelis tiktų muziejui.<br> A.Jurkšto nuotr.
Namelyje išliko švyturio valdymo įranga. <br>A.Jurkšo nuotr. 
Namelyje išliko švyturio valdymo įranga. <br>A.Jurkšo nuotr. 
Požeminis degalų rūsys nesunaikintas.<br>A.Jurkšto nuotr. 
Požeminis degalų rūsys nesunaikintas.<br>A.Jurkšto nuotr. 
Rūsyje buvo laikomos žibalo atsargos. <br>A.Jurkšto nuotr. 
Rūsyje buvo laikomos žibalo atsargos. <br>A.Jurkšto nuotr. 
Statinės paženklintos gamintojų užrašais. <br> A.Jurkšto nuotr.
Statinės paženklintos gamintojų užrašais. <br> A.Jurkšto nuotr.
 Nidos švyturys XIX amžiaus pabaigoje.
 Nidos švyturys XIX amžiaus pabaigoje.
Snaudžiantis švyturininkas. W. A. Welnerio graviūra.<br> A.Jurkšto archyvas.
Snaudžiantis švyturininkas. W. A. Welnerio graviūra.<br> A.Jurkšto archyvas.
Namas, kuriame gyveno švyturininkai, jau privatizuotas.<br> A.Jurkšto nuotr.
Namas, kuriame gyveno švyturininkai, jau privatizuotas.<br> A.Jurkšto nuotr.
Bokšto viršūnėje iškelta trispalvė.<br>A.Jurkšto nuotr. 
Bokšto viršūnėje iškelta trispalvė.<br>A.Jurkšto nuotr. 
Švyturio prižiūrėtojų namelį irgi norima parduoti.<br> Neringos savivaldybės nuotr.
Švyturio prižiūrėtojų namelį irgi norima parduoti.<br> Neringos savivaldybės nuotr.
 Trispalvė Nidos švyturio bokšte.<br> A.Jurkšto nuotr.
 Trispalvė Nidos švyturio bokšte.<br> A.Jurkšto nuotr.
Senosios arklidės paverstos sandėliukais. <br> A.Jurkšto nuotr.
Senosios arklidės paverstos sandėliukais. <br> A.Jurkšto nuotr.
Neringiškiai dar naudojasi senuoju šuliniu.<br> Neringos savivaldybės nuotr,
Neringiškiai dar naudojasi senuoju šuliniu.<br> Neringos savivaldybės nuotr,
Kalno papėdėje - švyturio ūkiniai pastatai.<br> Neringos savivaldybės nuotr.
Kalno papėdėje - švyturio ūkiniai pastatai.<br> Neringos savivaldybės nuotr.
Takas per kiemą veda Urbo kalno link. <br> Neringos savivaldybės nuotr.
Takas per kiemą veda Urbo kalno link. <br> Neringos savivaldybės nuotr.
Nauji savininkai gali užtverti kelią prie švyturio.<br> Neringos savivaldybės nuotr.
Nauji savininkai gali užtverti kelią prie švyturio.<br> Neringos savivaldybės nuotr.
Pagrindinis praėjimas dar neužtvertas.<br> Neringos savivaldybės nuotr.
Pagrindinis praėjimas dar neužtvertas.<br> Neringos savivaldybės nuotr.
Granito laiptus išklojo prancūzų belaisviai.<br> A.Jurkšto nuotr.
Granito laiptus išklojo prancūzų belaisviai.<br> A.Jurkšto nuotr.
Kalno papėdėje - švyturininkų pastatai.<br>A.Jurkšto nuotr. 
Kalno papėdėje - švyturininkų pastatai.<br>A.Jurkšto nuotr. 
Urbo kalno švyturys - aukščiausias.<br> S.Vaišvilaitės nuotr.
Urbo kalno švyturys - aukščiausias.<br> S.Vaišvilaitės nuotr.
Nidos švyturį primena Gvinėjos pašto ženklų serija.<br> A.Jurkšto archyvas.
Nidos švyturį primena Gvinėjos pašto ženklų serija.<br> A.Jurkšto archyvas.
 D.Jasaitis tikisi, kad švyturys vėl nušvies Nidą.<br>S.Vaišvilaitės nuotr. 
 D.Jasaitis tikisi, kad švyturys vėl nušvies Nidą.<br>S.Vaišvilaitės nuotr. 
Nidos švyturys pažymėtas visuose jūrlapiuose. <br> A.Jurkšto piešinys.
Nidos švyturys pažymėtas visuose jūrlapiuose. <br> A.Jurkšto piešinys.
Neringiškiai nori vėl įžiebti savo švyturį.<br> Neringos savivaldybės nuotr.
Neringiškiai nori vėl įžiebti savo švyturį.<br> Neringos savivaldybės nuotr.
Daugiau nuotraukų (30)

Lrytas.lt

Dec 21, 2020, 9:18 PM, atnaujinta Dec 24, 2020, 7:32 AM

Kas labiau išloštų pardavus likutine kaina įvertintą švyturininkų turtą Nidos centre – valstybė, privatūs investuotojai ar kurorto savivaldybė, norinti jį panaudoti kultūros, turizmo, švietimo reikalams? Atsakymo į klausimą dar nėra.

Užgesintas ir Nidos švyturys

Nuo 1874 metų Nidoje ant Urbo kalno stovėjęs šešiabriaunis 23 metrų aukščio švyturio bokštas su navigacijos, ryšio, meteologinių prongnozių įranga Antrojo pasaulinio karo pabaigoje virto griuvėsiais – jį susprogdino vokiečiai, traukdamiesi iš Kuršių nerijos. Išdrabstyti mūrai iki šiol dunkso kalno viršūnėje.

Sovietmečiu pastatytas naujas kiek aukštesnis 29,3 metro aukščio švyturio bokštas. Žibinto šviesa Baltijos jūra plaukiantiems laivams rodydavo kelią į Klaipėdos uostą. Iš Nidos uostelyje įrengto nautofono dar sklido ir garso signalai, padėdavę Kuršių marių žvejams per rūką orientuotis ir greičiau nusigauti į krantą.

Paskui Nidos švyturį ištiko toks pat likimas kaip kitus Baltijos pakrantėje mirksėjusius navigacinius ženklus – sparčia tobulėjant laivybos valdymo sistemoms, pradėjus naudotis elektroniniais jūrlapiais, iš kosmoso siunčiama palydovų informacija, tokie kranto žiburiai navigatoriams jau nebereikalingi.

Klaipėdos švyturys vis dar žybsi, o jo amžininkas Nidoje, daugiau kaip 140 metų švytuokliniais spinduliais reguliavęs laivų eismą, jau užgesintas. Neringiškiai dar bandė stabdyti šį procesą, bet pragmatiškumas nugalėjo – išties kam eikvoti elektros energiją, skirti lėšų įrenginiui, į kurį laivavedžiai gali ir nežiūrėti?

Neringiškiai ilgisi spindulio

„Švyturiai anksčiau žadindavo romantiškus jausmus, o dabar labiau primena ne laivus ir jūrą, o vieno garsaus lietuviško alaus bravoro gaminius. Gerai, kad nors afrikiečiai susiprotėjo – visuose pasaulio jūrlapiuose vis dar žymimas istorinis Nidos švyturys gražiai pavaizduotas Gvinėjos paštų ženklų serijoje“, – dėl vertybių kaitos sielojasi klaipėdietis jūrų kapitonas Sigitas Šileris, kuriam švyturys – daugiau nei kelrodis.

„Kai Nidos švyturys buvo užgesintas, man ir kitiems neringiškiams suvirpėjo širdis, pasijutome lyg netekę mielo ir artimo draugo. Ir poilsiautojai pasigenda jo šviesos – sako, kad Nida staiga neteko dalies savo išskirtinio žavesio“, – prisipažino Preiloje gimęs ir augęs Neringos meras Darius Jasaitis.

Panašiai mąsto kone visi Kuršių nerijos senbuviai, kuriems Nidos švyturys – ne vien tik navigacijos ženklas, bet ir dvasinė vertybė, ryškus pusiasalio simbolis, primenantis vargano žvejų kaimelio kopų pašonėje virsmą populiariu kurortu, kurio vardas įtrauktas į UNESCO pasaulio gamtos ir kultūros paveldo sąrašą.

Nuo kalnapušėmis apžėlusio Urbo kalno sklidę Nidos švyturio žybsniai neringiškiams teikdavo malonių emocijų, suburdavo bendruomenę, vasarotojams primindavo tolimas keliones, o dabar vakarais čia tvyro aklina tamsa.

Urbo kalnas atrodys gražiau

Urbo kalnas, ant kurio dunkso švyturys, jau baigiamas tvarkyti: atnaujinti takai, praretinti vaizdą į marias užstoję kalnapušių tankumynai. Į viršų bokšto link vingiuojantys akmeniniai laiptai, kuriuos paklojo kažkada į Kuršių neriją atgabenti prancūzų belaisviai, irgi yra valstybės saugomas kultūros objektas.

Tvarkyti kalną paskatino geranoriška Lietuvos transporto saugos administracijos specialistų iniciatyva – jie sutiko Nidos švyturio bokštą su visais įrenginiais perleisti Neringos savivaldybei. Abejonių, kad šis statinys gali pasitarnauti turizmui ir rekreacijai, niekam nekilo.

Prieš tai kelią laivams rodančių Nidos, Juodkrantės, Klaipėdos ir Šventosios švyturių bokštuose sumontuota nauja įranga, kainavusi apie 170 tūkst. eurų. Nidoje senuosius švytuoklinius žibintus pakeitusios kur kas ekonomiškesnės LED lempos skleidė ne gelsvą, o ryškesnę baltą šviesą.

Nidos gyventojai apgailestavo tik dėl to, kad į švyturio bokštą įkelto naujo žibinto spinduliai naktimis neapšviesdavo jų gyvenvietės apačioje – lempų mechanizmas 360 laipsnių neapsisuka.

Drąsūs aukštalipiai iškėlė trispalvę

Užgesinus Nidos švyturį, susijaudino žvejai, pramoginių ir sportinių katerių, jachtų savininkai – juk žibinto blyksniai jiems padėdavo susigaudyti jūros ir marių platybėse, kai jas apgaubdavo sutemos.

„Susisiekimo ministerijai įteikėme peticiją, kad Nidos švyturys vėl būtų įžiebtas. Jeigu tam trūksta lėšų, prisidėsime, atsiras ir daugiau rėmėjų“, – nurimti nežada Kuršių mariose spalvingas jachtų regatas organizuojančios Lietuvos buriuotojų sąjungos prezidentas Naglis Nasvytis.

Sovietmečiu Nidos švyturys buvo SSRS karinio jūrų laivyno hidrografinei tarnybai priklausęs uždaras objektas, jį buvo galima apžiūrėti tik iš išorės. Statinį perėmusi Lietuvos saugios laivybos administracija irgi nesižavėjo lankytojais – baiminosi, kad nedrausmingi turistai gali sugadinti optinę įrangą.

Prieš trejus metus, marinistikos istoriko palangiškio Aido Jurkšto iniciatyva Kuršių nerijoje pažymint Pasaulinę švyturių dieną, pramoninio alpinizmo atstovai aukštalipiai į Nidos švyturio bokštą įkėlė didžiulę Lietuvos trispalvę. Įspūdingą reginį stebėjusių neringiškių ir kurorto svečių akyse tvenkėsi džiaugsmo ašaros.

Bokštas perduotas savivaldybei

„Tai buvo ženklas, kad visiems žinomas, matomas, bet daugelį metų neprieinamas Nidos švyturys tarsi grąžinamas visuomenei. Prie Urbo kalno nusidriekė smalsuolių eilės – švyturio bokšte tą dieną apsilankė apie 1300 žmonių“, – nepakartojamas akimirkas prisimena farologas A.Jurkštas.

Net ir užgesintas Nidos švyturys – valstybės saugomas technikos paminklas. Vertingas paveldas yra visa Urbo kalno papėdė, nes ten išliko ir daugiau buvusio švyturininkų ūkio objektų. Neringos savivaldybei buvo perduotas ir žibalo saugojimo rūsys, degalų sandėlis, kai kurie statiniai Juodkrantės Gintaro įlankoje.

Įkurti švyturių muziejų Nidos centre – nelengvas uždavinys. Kol kas savivaldybei perduotas tik bokštas ir kelios požeminės patalpos. Dviaukštis raudonplytis namas Urbo kalno papėdėje, kuriame nuo XIX amžiaus pabaigos gyveno švyturio prižiūrėtojų šeimos, jau seniai privatizuotas.

Subrandino idėją vėl įžiebti šviesulį

Neringos savivaldybė rimtai svarsto galimybę vėl įžiebti Nidos švyturį – nori atkurti iš bokšto sklidusį šviesos spindulį tokį, koks jis buvo anksčiau. To prašo ir gyventojai, ir poilsiautojai.

D.Jasaitis didelių problemų nemato: „Tereikia įsigyti lempą, kuri suktųsi aplink mechanizmo ašį. Paskaičiavome, kad viskam prireiktų apie 20 tūkst. eurų. Lėšos jau kaupiamos, vienas rėmėjas paaukojo 7 tūkst. eurų“.

Turto bankui atitekusiame Nidos švyturio prižiūrėtojų namelyje senoji šviesos valdymo įranga neišgrobstyta, ją dar galima atgaivinti ir panaudoti kaip veikiantį istorinį eksponatą.

Solidų veikalą „Lietuvos švyturių istorija“ išleidęs A.Jurkštas stebisi neringiškių drąsa: „Savo funkcijų neatliekantys senieji švyturiai modernizuojami arba užgesinami visiems laikams. Man dar neteko girdėti, kad tokius kas nors vėl įžiebtų. Mielai prisidėčiau prie šio kilnaus darbo“.

Buvusios Lietuvos saugios laivybos administracijos vadovas Robertinas Tarasevičius neringiškių planų neišpeikė: „Svarbiausia, kad švyturys veiktų efektyviai. Koks šviesos šaltinis bus sumontuotas bokšte, nėra taip svarbu“.

Senose arklidėse – žmonių sandėliai

Kuršių nerijos istorijos muziejaus darbuotojai surinko nemažai įdomios medžiagos ne tik apie Nidos, bet ir apie Pervalkos, Ventės rago, Uostadvario švyturius – architektūros ir technikos paminklus, įrašytus į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.

Prie Urbo kalno, pasak D.Jasaičio, galima įkurti net ik Nidos, bet visų Kuršių marių švyturių ir kitokių navigacijos ženklų, laivybos istorijos muziejų. Ten užtektų vietos ir civilinės saugos kabinetui, uždaras kiemelis – puiki erdvė eksponuoti gelbėjimo įrangą, mariose statomus navigacinius ženklus.

Šalia tako į Urbo kalną stūkso keli seni pastatai, išliko net švyturio prižiūrėtojams pastatytos arklidės. Kieme iš senojo švyturininkų šulinio neringiškiai iki šiol semia vandenį – įsitikinę, kad jis yra geresnis nei iš čiaupo.

Visi Nidos švyturio kompleksui priklausę ūkiniai pastatai užtikrindavo jo veiklą, kai navigacinio ženklo šviesa dar nebuvo užgesinta. Muziejaus ekspozicijai labiausiai tiktų nedidelis švyturininkų namelis.

Vienas Kuršių nerijos mylėtojas šiaulietis surankiojo daug čia anksčiau buvusių gatvių apšvietimo įrenginių ir siūlo juos eksponuoti Urbo kalno papėdėje įkurtoje senųjų žibintų galerijoje.

Namuką parduoda su visa įranga

Nidos švyturys susijęs su garsiausiais vasarotojais – Nobelio premijos laureatu rašytoju Thomu Mannu, šio apdovanojimo atsisakusiu filosofu egzistencialistu Jean'u Poliu Sartre'u ir daugelis kitų iškilių žmonių. Jie suprato, kad tikrasis Kuršių nerijos grožis atsiveria iš viršaus – nuo Urbo kalno ir Parnidžio kopos.

Tačiau valstybės įstaigoms rūpi kiti reikalai – švyturininkų namelis, kiti senieji pastatai, ilgai negalvojus, buvo įtraukti į parduodamo nekilnojamojo turto sąrašą. Dalis sandėliukais paverstų arklidžių privatizuota anksčiau.

Neringiškius ši žinia susijaudino – Turto bankui perduotame pastate liko techninė Nidos švyturio valdymo įranga, kiti autentiški daiktai, primenantys tuos laikus, kai kelrodis dar skleidė šviesą.

„Pirkėjai jokių muziejų nekurs. Perėmę švyturininkų turtą, privatizuos ir tvoras, užkabins spynas. Poilsiautojams tada tektų sukti lankstus – iš Nidos centro negalės kopti į kalną akmeniniais laiptais“, – baiminosi D.Jasaitis.

Premjero potvarkis stabdė procesą

Urbo kalno tvarkybai, želdinių retinti, pėsčiųjų takams remontuoti, naujiems šviestuvams jau išleista beveik milijonas eurų. Didesnė lėšų dalis gauta iš Europos Sąjungos paramos fondų.

Jeigu Neringos svečiams iš tikrųjų būtų užkirstas kelias patogiai prieiti prie švyturio bokšto tik dėl to, kad to nepageidautų švyturininkų turtą įsigiję asmenys, ko būtų vertos investicijos į poilsį ir turizmą Kuršių nerijoje?

Praėjusių metų pradžioje Neringos taryba pritarė sprendimui tartis su Turto banku dėl jam patikėto buvusio švyturininkų turto Nidos centre perėmimo poilsio, turizmo, kultūros skatinimo bei plėtros reikmėms.

Apie švyturininkų turto valdymo peripetijas buvo informuotas tuometis premjeras Saulius Skvernelis. Jo pavedimu situaciją išnagrinėję TB specialistai pastatų Nidos centre pardavimo procesą laikinai sustabdė.

TB Komunikacijos skyriaus vadovas Tomas Bagdonas tai patvirtino: „LTSA pastatai, kaip nereikalingi valstybės funkcijoms atlikti, buvo įtraukti į parduodamo valstybės turto sąrašą. Vėliau nuspręsta pritarti jo perdavimui savivaldos reikmėms, sprendimą nusiuntėme derinti Finansų ministerijai“.

Finansų ministerijos pagaliai į ratus

Finansų ministerijai (FM) iškilo kažkokių klausimų dėl statinių naudojimo, investicijų, nors raštuose nurodyta, ką darytų Neringos savivaldybė, jeigu LTSA turtas būtų perduotas jai, o ne parduotas viešuose aukcionuose.

Iš pradžių valdininkai dar dangstėsi ankstesniais Vyriausybės nutarimais, aiškino, kad skelbiamos statinių įveiklinimo funkcijos esą neatitinka savivaldybės projekto preambolėje nurodytų veiklų, o paskui atsivėrė – Finansų ministerijai labiau rūpi ne švyturiai, o įplaukos į valstybės biudžetą.

„TB valdomas turtas Nidoje – statinių kompleksas, kurį būtų galima parduoti efektyviai nesuskaidytą į atskiras dalis. Darytina išvada, kad perduoti vieną administracinį pastatą Neringos savivaldybei nėra tikslinga“, – rašoma FM darbuotojos Laimutės Raibienės parengtame rašte.

Aukcionų organizatoriai apžiūrėjo namelį su švyturio valdymo įranga. Tai pažymėjusi L.Raibienė nešykštėjo patarimų nerigiškiams: „TB specialistai nustatė – švytuoklinio švyturio valdymo įranga galima perkelti į kitą vietą taip, kad ja būtų patogu naudotis atkuriant šviesos spindulį“.

Negali varžytis su verslo rykliais

„Švyturininkų turto Nidoje pardavimo eiga kol kas sustabdyta. Jokie procesai nevyks, kol statinių likimas nebus aiškus“, – Nringos savivaldybę patikino TB atsovas T.Bagdonas.

Finansų ministerija netgi žadėjo paramą, jeigu namuko pirkėjai mėgintų stabdyti Nidos švyturio link traukiančius žmonės – Turto bankas esą pasirengęs bendradarbiauti, spręsti klausimus dėl kiemo, šulinio priežiūros, kad poilsiautijai, akp ir anksčiau, galėtų užkopti į Urbo kalną senuoju taku“.

Atsainus valdininkų požiūris pribloškė D.Jasaitį: „Akivaizdu, kad Nidos bendruomenės, kurortą lankančių svečių lūkesčiai ir interesai nublanksta prieš Turto banko ekspertų instrukcijas, nurodymus bei išvadas“.

Neringoje laisvos vietos muziejams nėra, naujos statybos uždraustos. Mažiausios šalies savivaldybės galimybės varžytis su verslo rykliais TB aukcionuose yra ribotos – Nidoje menkiausia pašiūrė kainuoja didžiulius pinigus.

Nidoje būsto kainos – kosminės

„Niekam ne paslaptis, kad Kuršių nerijoje nekilnojamojo turto kainos šauna į kosmosą. Preiloje neseniai parduotas nedidelis namukas, kurio pradinė kaina pakilo nuo 37 iki 112 tūkst. eurų“, – pasakojo D.Jasaitis.

Už Rusijoje pasislėpusio žlugusio Ūkio banko pagrindinio akcininko ir buvusio Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubo savininko Vladimiro Romanovo vasarnamį Nidoje siūlyta pradinė kaina siekė 1,5 mln. eurų.

Galiausiai beveik 400 kvadratinių metrų ploto namas buvo parduotas kur kas brangiau – už 2,15 mln. eurų.

Palangos savivaldybė irgi susijaudino, kai Turto bankas sumanė aukcione parduoti valstybei priklausančią vilą „Auska“ – turtingi pirkėjai jau seniai žvalgėsi į buvusią sovietmečio nomenklatūros poilsiavietę.

Auskos“ poilsio kompleksą su uždaru plaukimo baseinu prie pat jūros sudaro beveik 4,5 tūkst. kvadratinių metrų ploto pagrindinis pastatas, teniso aikštynai, sargo namelis, kelios pavėsinės.

Palangos vilai – kitoks standartas

Prabangi poilsiavietė, vadinama Brežnevo vila, nors šis Sovietų Sąjungos kompartijos šulas čia niekada nesilankė, daug metų nuomota privačiai įmonei. „Auskai“ dar priklauso beveik 22 hektarai pajūrio žemės.

S.Skvernelis kadencijos pabaigoje išgirdo ir Palangos mero Šarūno Vaitkaus šauksmą – jis irgi prašė perleisti „Auską“ savivaldybei, kad vila galėtų naudotis visuomenė, kad čia būtų išsaugota autentiška aplinka.

Šįkart Turto bankas ir Finansų ministerija reagavo žaibiškai – nekilnojamojo turto rinkoje paklausų poilsio kompleksą, kurį planuota pelningai parduoti aukcione, Vyriausybės sprendimu jau valdo Palangos savivaldybė.

„Tai bent stebuklai – vienai pajūrio savivaldybei milijonus kainuojantis valstybės turtas mikliai perduodamas nuosavybės teise, o kita dvejus metus kaunasi dėl nugyvento 109 kvadratinių metrų namuko prie Urbo kalno, kurio likutinė vertė tesiekia 9332 eurų“, – dvigubus standartus įžvelgia Neringos meras D.Jasaitis.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.