Prienų kareivinėse dairosi statybininkai – paaiškėjo, kas padidino verslininkų ryžtą imtis išskirtinio projekto

Prieškario metais Prienuose iškilęs karinis miestelis kelis pastaruosius dešimtmečius buvo tikras galvos skausmas vietos valdžiai, tačiau pagaliau sulaukta ir gerų pokyčių – prasidėjo dviejų didžiausių pastatų atnaujinimas ir vietovės vaizdas greitai pasikeis.

Ant kalvos prie Nemuno iškilusiose raudonų plytų kareivinėse bus įrengti 64 butai, dalis būstų jau parduota.
Ant kalvos prie Nemuno iškilusiose raudonų plytų kareivinėse bus įrengti 64 butai, dalis būstų jau parduota.
Išskirtinis karinio miestelio objektas – itin aukštas vandentiekio bokštas.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Išskirtinis karinio miestelio objektas – itin aukštas vandentiekio bokštas.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Dalis komplekso pastatų visiškai apleisti, kasmet jų konstrukcijos vis prastėja.
Dalis komplekso pastatų visiškai apleisti, kasmet jų konstrukcijos vis prastėja.
Statybininkai darbus ketina užbaigti iki metų pabaigos , jie kainuos 1,5 mln. eurų.
Statybininkai darbus ketina užbaigti iki metų pabaigos , jie kainuos 1,5 mln. eurų.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

May 14, 2021, 3:14 PM, atnaujinta May 14, 2021, 3:15 PM

Netoli Nemuno įsikūręs karinis miestelis praėjusio amžiaus pradžioje buvo vadinamas svarbiausiu Prienų bendruomenės traukos centru.

Viskas pasikeitė po nepriklausomybės atkūrimo, kai iš jo išsikraustė sovietų kariai, mat Lietuvos kariuomenės vadovybė šiuo kompleksu nesusidomėjo.

Didžioji dalis statinių nyksta – jų viduje auga medžiai, pilamos šiukšlės, renkasi benamiai, o vertingiausius daiktus vagys išnešė jau pirmaisiais metais po to, kai pastatai ištuštėjo.

Statinių likimui įtakos turėjo aplinkybė, kad jie įtraukti į Kultūros vertybių registro sąrašą. Vis dėlto pasirodė prošvaisčių – prasidėjo dviejų daugiaaukščių atnaujinimo darbai.

Gera slėptuvė nuo žmonos

Dauguma apleistų pastatų net tinkamai neaptverti, todėl į jų vidų gali be kliūčių patekti tiek vaikai, tiek suaugusieji.

Sekmadienio popietę užsukus į vieno tokio pastato vidų du prieniškiai kilnojo taurelę ir pjaustė užkandžius.

Kodėl iškylai pasirinkta tokia vieta?

„Daugiau nėra vietos. Panemunėje net krūmus iškirto, neliko jokios užuovėjos, o čia ir žmona nesuras“, – gudriai akimis mirksėjo svaigiųjų gėrimų mėgėjas.

Pasak jo, pastatai apleisti stovi kelis dešimtmečius ir turbūt stovės tol, kol visai sugrius, nes niekam jie esą nereikalingi.

Sienos be paliovos griūna

„Kaskart apsilankius Prienų kariniame miestelyje matyti, kad pastatų sienų dar sumažėjo“, – kalbėjo architektė ir architektūros istorikė Nijolė Steponaitytė.

Be priežiūros paliktus pastatus niokojo tiek gamta, tiek vagys – pastarieji išnešė viską, ką tik buvo galima išnešti. Įsibrovėliams tiko plytos, metalo gaminiai.

Net 11 komplekso statinių yra įtraukta į Kultūros vertybių registro sąrašą, todėl visi rekonstrukcijos projektai griežtai kontroliuojami.

„Pastatyti naują pastatą gerokai pigiau ir paprasčiau, negu rekonstruoti senovinį namą“, – mano N.Steponaitytė.

Ji pamena, kad prieš porą metų jau būta planų atnaujinti kai kuriuos komplekso statinius, tačiau jie nepavirto tikrove. Todėl verslininkų ryžtas imtis dviejų didžiausių statinių rekonstrukcijos – itin džiugi naujiena.

Prieškario metais Lietuvoje buvo pastatyti 9 tokie kariniai miesteliai. Prienuose esantis kompleksas šiuo metu – prasčiausios būklės. Ukmergėje ir Tauragėje karinių miestelių išvis neliko, o Telšiuose ir Šiauliuose jie labai neblogai išsilaikė.

Kiek vertingi Prienų karinio miestelio pastatai?

„Tai Lietuvos kariuomenės paveldas, modernizmo pavyzdys“, – aiškino architektė.

Kariuomenė išjudino miestą

Karinis miestelis Prienuose buvo pradėtas statyti maždaug 1933 metais. Pagal tų laikų aprašus jis užėmė daugiau kaip 20 hektarų plotą, kuriame išsidėstė 18 pastatų – kareivinės, valgykla su virtuve, ligoninė, skalbykla, arklidė, intendantūros, ginklų, trys gurguolių, du maisto sandėliai, maisto rūsys, taip pat amunicijos, kapsulių, šovinių, pašarų sandėliai. Kai kurie pastatai dar buvo mediniai.

Projekto autorius nėra žinomas, tačiau pagal pastatų vaizdą galima manyti, kad tai – architekto Algirdo Šalkauskio darbas.

„Tuo metu tai buvo vienos moderniausių kareivinių šalyje – veikė net centralizuotai tiekiamos šilumos sistema, vietinė kanalizacija“, – pasakojo architektūros istorijos žinovė N.Steponaitytė.

Plane pažymėti penki šuliniai, tačiau nėra vieno kareivinių korpuso, vandens bokšto ir dar keleto kitų statinių. Tikėtina, kad jie atsirado keleriais metais vėliau.

„Karinio miestelio atsiradimas Prienuose tuo metu turėjo didelės įtakos vietos bendruomenei, gerokai pagyvino gyvenimą“, – kalbėjo architektė. Tuo metu Prienuose veikė net kino teatras, garsi alaus darykla.

1937 metais kareivių iniciatyva ant kalvos prie Nemuno iškilo granitinis beveik 10 metrų aukščio Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio paminklas. Jis buvo nugriautas 1954-aisiais ir vėl atstatytas 1990 metais jau kitoje vietoje – Prienų centre. Sovietų kariams okupavus Lietuvą Prienų kareivinių miestelyje įsikūrė sovietų kariuomenės daliniai. Rytinėje teritorijos pusėje buvo pristatyta daug naujų pastatų, daugiabučių kariškiams, todėl komplekso teritorija gerokai išsiplėtė. Keli daugiabučiai ir dabar gyvenami.

Po nepriklausomybės atkūrimo sovietų kariai išsikraustė, o negyvenami pastatai buvo parduoti privatiems pirkėjams.

Nuo projekto nupūtė dulkes

Verslininkas iš Klaipėdos Andrius Eidukevičius patvirtino, kad prieš kelis mėnesius statybininkai pradėjo rekonstruoti buvusių kareivinių pastatą Vytenio gatvėje ir pirmieji pokyčiai jau matyti – uždengtas stogas, tvirtinamos sienos ir perdangos.

A.Eidukevičius pastatą įsigijo dar prieš 12 metų. Jau tuo metu buvo parengtas rekonstrukcijos projektas, tačiau investuotojai pritrūko ryžto ir darbai neprasidėjo.

Kas dabar padidino jų ryžtą?

„Smarkiai pasikeitė situacija. Gyventojai vis dažniau keliasi gyventi į regionus, o būsto paklausa išaugo“, – pasakojo verslininkas.

Kareivinių pastato rekonstrukcijai jis numatė išleisti apie 1,5 mln. eurų ir jame įrengti 64 butus. Apie 15 proc. gyvenamojo būsto jau parduota. Pirmieji naujakuriai turėtų įsikraustyti dar šių metų pabaigoje.

A.Eidukevičius sutiko, kad dirbti paveldo registre esančiame pastate sudėtinga, tačiau toks projektas gerokai įdomesnis negu naujo daugiabučio statyba.

„Turime patirties rekonstruojant seną pastatą Klaipėdoje. Viskas gerai pavyko, pavyks ir Prienuose“, – žadėjo A.Eidukevičius.

Norėtų, kad mieste vaiduoklių visai neliktų

Alvydas Vaicekauskas

Prienų rajono meras

„Nors savivaldybė buvusiame kariniame miestelyje neturi jokio turto, šis kompleksas daugelį metų kėlė daugybę rūpesčių rajono valdžiai, dėl apleistų pastatų teko net bylinėtis.

Lig šiol atnaujinti pavyko vos porą nedidelių statinių, kuriuos galima pavadinti vietovės puošmena.

Prasidėjusi dviejų didelių pastatų rekonstrukcija – labai gera naujiena, galinti paskatinti ir kitus savininkus imtis darbo.

Netoliese stovi dar keli apleisti statiniai, kurių būklė labai prasta. Jie pavirtę landynėmis, kuriose metamos šiukšlės, renkasi benamiai.“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.