Tik ką renovuotas namas griūva, o širvintiškiai verčiami papildomai mokėti tūkstančius, kitaip – atsidurs gatvėje

Širvintų Vilniaus g. 59-ojo namo gyventojai, net ir užbaigus jų namo renovacijos darbus, kurie kainavo beveik 300 tūkst. eurų, lengviau atsikvėpti negali. Į portalą lrytas.lt kreipėsi širvintiškė Alvydė, kurios žodžiais, jų tik ką renovuotas namas griūva, o gyventojai bet kada gali atsidurti gatvėje.

Gyventojai neslepia apmaudo, kad nors renovacija jiems kainavo 300 tūkst. eurų, brokas bado akis, ramiai gyventi neleidžia ir avarinės būklės perdanga. Nesusitariama, kad turėtų ją remontuoti.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Gyventojai neslepia apmaudo, kad nors renovacija jiems kainavo 300 tūkst. eurų, brokas bado akis, ramiai gyventi neleidžia ir avarinės būklės perdanga. Nesusitariama, kad turėtų ją remontuoti.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Gyventojai neslepia apmaudo, kad nors renovacija jiems kainavo 300 tūkst. eurų, brokas bado akis, ramiai gyventi neleidžia ir avarinės būklės perdanga. Nesusitariama, kad turėtų ją remontuoti.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Gyventojai neslepia apmaudo, kad nors renovacija jiems kainavo 300 tūkst. eurų, brokas bado akis, ramiai gyventi neleidžia ir avarinės būklės perdanga. Nesusitariama, kad turėtų ją remontuoti.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Gyventojai neslepia apmaudo, kad nors renovacija jiems kainavo 300 tūkst. eurų, brokas bado akis, ramiai gyventi neleidžia ir avarinės būklės perdanga. Nesusitariama, kad turėtų ją remontuoti.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Gyventojai neslepia apmaudo, kad nors renovacija jiems kainavo 300 tūkst. eurų, brokas bado akis, ramiai gyventi neleidžia ir avarinės būklės perdanga. Nesusitariama, kad turėtų ją remontuoti.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Gyventojai neslepia apmaudo, kad nors renovacija jiems kainavo 300 tūkst. eurų, brokas bado akis, ramiai gyventi neleidžia ir avarinės būklės perdanga. Nesusitariama, kad turėtų ją remontuoti.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Gyventojai neslepia apmaudo, kad nors renovacija jiems kainavo 300 tūkst. eurų, brokas bado akis, ramiai gyventi neleidžia ir avarinės būklės perdanga. Nesusitariama, kad turėtų ją remontuoti.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Gyventojai neslepia apmaudo, kad nors renovacija jiems kainavo 300 tūkst. eurų, brokas bado akis, ramiai gyventi neleidžia ir avarinės būklės perdanga. Nesusitariama, kad turėtų ją remontuoti.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Gyventojai neslepia apmaudo, kad nors renovacija jiems kainavo 300 tūkst. eurų, brokas bado akis, ramiai gyventi neleidžia ir avarinės būklės perdanga. Nesusitariama, kad turėtų ją remontuoti.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Gyventojai neslepia apmaudo, kad nors renovacija jiems kainavo 300 tūkst. eurų, brokas bado akis, ramiai gyventi neleidžia ir avarinės būklės perdanga. Nesusitariama, kad turėtų ją remontuoti.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Gyventojai neslepia apmaudo, kad nors renovacija jiems kainavo 300 tūkst. eurų, brokas bado akis, ramiai gyventi neleidžia ir avarinės būklės perdanga. Nesusitariama, kad turėtų ją remontuoti.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Gyventojai neslepia apmaudo, kad nors renovacija jiems kainavo 300 tūkst. eurų, brokas bado akis, ramiai gyventi neleidžia ir avarinės būklės perdanga. Nesusitariama, kad turėtų ją remontuoti.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Gyventojai neslepia apmaudo, kad nors renovacija jiems kainavo 300 tūkst. eurų, brokas bado akis, ramiai gyventi neleidžia ir avarinės būklės perdanga. Nesusitariama, kad turėtų ją remontuoti.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Gyventojai neslepia apmaudo, kad nors renovacija jiems kainavo 300 tūkst. eurų, brokas bado akis, ramiai gyventi neleidžia ir avarinės būklės perdanga. Nesusitariama, kad turėtų ją remontuoti.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Gyventojai neslepia apmaudo, kad nors renovacija jiems kainavo 300 tūkst. eurų, brokas bado akis, ramiai gyventi neleidžia ir avarinės būklės perdanga. Nesusitariama, kad turėtų ją remontuoti.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Gyventojai neslepia apmaudo, kad nors renovacija jiems kainavo 300 tūkst. eurų, brokas bado akis, ramiai gyventi neleidžia ir avarinės būklės perdanga. Nesusitariama, kad turėtų ją remontuoti.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Gyventojai neslepia apmaudo, kad nors renovacija jiems kainavo 300 tūkst. eurų, brokas bado akis, ramiai gyventi neleidžia ir avarinės būklės perdanga. Nesusitariama, kad turėtų ją remontuoti.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Gyventojai neslepia apmaudo, kad nors renovacija jiems kainavo 300 tūkst. eurų, brokas bado akis, ramiai gyventi neleidžia ir avarinės būklės perdanga. Nesusitariama, kad turėtų ją remontuoti.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Gyventojai neslepia apmaudo, kad nors renovacija jiems kainavo 300 tūkst. eurų, brokas bado akis, ramiai gyventi neleidžia ir avarinės būklės perdanga. Nesusitariama, kad turėtų ją remontuoti.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Daugiau nuotraukų (10)

Lrytas.lt

Jun 21, 2021, 7:07 PM, atnaujinta Jun 21, 2021, 7:07 PM

Prašymai – kaip į sieną

Pasak moters, dar pirmojo susirinkimo, kuriame diskutuota apie būsimus renovacijos darbus, metu gyventojai prašė pirmiausia sutvarkyti itin prastos būklės perdangą. 1959-ųjų metų statybos daugiabučio pirmame aukšte veikia maisto prekių parduotuvė, baimintasi, kad bet kuriuo metu gali nutikti nelaimė, o gyventojai bijo likti be pastogės. Tačiau namas renovuotas, atiduotas vertinti, o avarinės būklės perdanga buvo palikta likimo valiai. 

Ne per seniausiai sušaukus susirinkimą dėl šios perdangos remonto, gyventojai išgirdo, kad jų laukia rimti darbai už kone 70 tūkst. eurų. Širvintiškiai tokių pinigų neturi ir mokėti neketina.

Moters žodžiais, pirmame aukšte veikia parduotuvė, patalpų nuomotojas ir namo administratorius buvo įpareigoti sutvarkyti perdangos plokštę, tačiau tas padaryta nebuvo.

Moteris pateikė dar 2009 metais gyventojams atsiųstą savivaldybės darbuotojo pasirašytą dokumentą, kuriame teigiama, jog namo techninė priežiūra ir jo stebėsena neatliekama, o saugią namo eksploataciją apsunkina prekybos įmonės veikla pirmame aukšte, mat galimos vibracijos nuo prietaisų, kas neigiamai veikia perdangą. Dokumente rašoma, jog techninis prižiūrėtojas kooperatyvas „Veivera“ ir tuomet dar „Širvintų komunalinis ūkis“ privalo pašalinti pastebėtus defektus. 

Gyventojai kol kas siunčia raštus savivaldybei, namo administratoriaus prašo paaiškinimų dėl atliktų renovacijos darbų, dėl ant pastato sienų sumontuotų kondicionierių, kurių gyventojai čia nepageidauja, ir kurie, galimai, turi įtakos pastato konstrukcijų defektams, tariasi su teisininku, galiausiai, žada piketuoti po parduotuvės langais, bet prašomų pinigų nemokės. Jie baiminasi, jog net ir sumokėjus keliasdešimt tūkstančių eurų, parduotuvei veikiant ir toliau, ateityje perdangą teks tvarkyti dar kartą. 

„Gyventojai supranta, kad namo būklė prasta, reikia jį tvarkyti, namą administruojanti įmonė patvirtino – norite ar ne, privalėsite mokėti. Dalį sumos padengs prekybos patalpų nuomotojas, nes jam priklauso patalpos. Jis jau anksčiau buvo įpareigotas sutvarkyti perdangą, bet niekas nieko netvarkė. Namo administratoriui mokame pinigus, bet daug metų nieko nedaroma.

Mus įspėjo, kad gali nutikti kaip Vilniuje arba Kaune, todėl reikia kuo greičiau per vasarą sutvarkyti perdangą. Gyventojai surinko parašus, kad už savo lėšas perdangos netvarkys, nes čia ne mūsų problema“, – guodėsi moteris.

Širvintiškė pateikė ir atliktos ekspertizės išvadas, kuriose teigiama, jog perdangos armatūra smarkiai pažeista korozijos, pirmo aukšto patalpose šlampa siena, galimai neįrengta hidroizoliacija, pažeistų plokščių laikomoji galia sumažėjusi iki 50 proc. 

Padarė daugiau nei privalėjo

Širvintų vartotojų kooperatyvo „Veivera“, kuriam nuosavybės teise priklauso prekybinės paskirties patalpos daugiabučio namo pirmame aukšte, atstovai patikino, kad kooperatyvas dėl avarinės perdangos būklės ne kartą kreipėsi į tuomet už pastato priežiūrą buvusią atsakingą bendrovę, taip pat į Širvintų rajono savivaldybės administracijos Infrastruktūros skyrių, galiausiai net į tuometį Širvintų rajono merą, prašydamas padėti išspręsti šią problemą.

Prasta perdangos būklė visame name, net virš gyventojams priklausančių sandėliukų ir rūsio patalpų, todėl prekybinių patalpų eksploatacija perdangos būklės, kaip rašoma „Veiveros“ atsiųstame komentare, blogėjimui įtakos neturėjo.

2009 metais buvo fiksuota, jog dėl sovietmečiu buvusių nesandarių šiluminių mazgų, pro kurių sklendes ir sujungimus nuolat varvėjęs karštas vanduo bei karšti garai pažeidė perdangas, atsirado perdengimo plokščių susidėvėjimas, konstatuota, jog iš jų byra tinkas, surūdijo armatūra. Tačiau nuo 2008 metų, kuomet jau buvo užfiksuota perdangos avarinė būklė, ji taip ir nebuvo remontuota ar sutvirtinta.

2017 metais buvo nuspręsta daugiabutį namą renovuoti. Gyventojų ir kitų patalpų savininkų susirinkime su pastato administratoriumi svarstant namo atnaujinimo investicijų planą, kooperatyvas „Veivera“ vėl buvo iškėlęs klausimą dėl vis dar avarinės būklės perdangos, tačiau perdangos remonto darbai į renovacijos planą įtraukti nebuvo.

Prasidėjus daugiabučio namo renovacijai, kooperatyvas nuolat raštu kreipėsi į daugiabučio namo administratorių – įmonę „Širvintų šiluma“, ragindamas organizuoti perdangos remonto darbus. Bendrovės atsakymas buvo, jog daugiabučio namo gyventojai nesutinka prisidėti padengiant perdangos remonto išlaidas.

„Matydami, kad į mūsų prašymus pastato administratorius nereaguoja, ne kartą raštu kreipėmės ir į Širvintų rajono savivaldybę, galiausiai į šio daugiabučio namo renovacijos techninį prižiūrėtoją ragindami organizuoti perdangos remonto darbus. Pastato administratoriui ne kartą akcentavome, kad renovacija esant tokiai perdangos būklei vykti negali, kad prieš pradedant pastatą renovuoti turėjo būti įvertintos pastato laikančiosios konstrukcijos, jos sutvirtintos ir tik tuomet pradedami renovacijos darbai.

Galiausiai pastato administratorius pareiškė, kad bus užsakoma perdangos ekspertizė, ieškomas darbus atliksiantis rangovas, tačiau realiai niekas nebuvo nei organizuojama, nei ieškoma, nei daroma.

Mums ir toliau raginant pastato administratorių nedelsiant organizuoti perdangos remonto darbus, buvo atsakyta, jog laukiama eilėje atlikti ekspertizei, kad dėl karantino galimi rangovai dabar negali fiziškai atvykti apžiūrai, kad laukiama sąmatos, kuri bus po 3 mėnesių, kad dėl karantino terminai užsitęsė ir t. t., kol galiausiai paaiškėjo, jog daugiabučio namo renovacija baigta.

Suprasdami, kad prašymai ir raginimai organizuoti perdangos remonto darbus yra ignoruojami, o dėl remonto darbų vilkinimo bet kada gali įvykti skaudžios avarijos ar nelaimingi atsitikimai, kooperatyvas ėmėsi iniciatyvos ir savo sąskaita užsakė perdangos ekspertizę, taip pat užsakė perdangos remonto projektą ir už jį sumokėjo. Daugiabučio namo gyventojai prie šių išlaidų, kurios sudarė daugiau kaip 5 tūkstančių eurų, neprisidėjo. Namo gyventoja tikina, kad apie šias išlaidas kaimynai informuoti nebuvo. 

Maža to, gauta ekspertizės tyrimo išvada parodė, kad būtina nedelsiant imtis rūsio perdangos sutvirtinimo darbų, o iki šių darbų pradžios skubiai atlikti perdangos paramstymo darbus. Vėl kreipėmės raštu į daugiabučio namo administratorių, pateikėme jiems ekspertizės tyrimo dokumentus, taip pat remonto projektą ir prašėme nedelsiant imtis veiksmų, akcentavome, jog būtina kuo skubiau organizuoti perdangos paramstymo darbus iki bus pradėti jos remonto darbai.

Perdangos paramstymo darbų pastato administratorius neorganizavo ir neatliko, todėl prekybinių patalpų nuomininkas užsakė perdangos paramstymo darbus, už juos sumokėjo. Galiausiai po dar kelių pastato administratoriui raštu siųstų raginimų gavome kvietimą į gyventojų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą, kuriame buvo numatyta spręsti perdangos remonto klausimą.

Susirinkime dalyvavę gyventojai susipažino su ekspertizės išvada bei darbų atlikimo projektu, taip pat buvo informuoti, kad už šiuos dokumentus apmokėjo kooperatyvas, kad perdangą buvo privalu skubiai paramstyti ir tai yra padaryta nuomininko lėšomis, taip pat visi sutiko, jog perdangą yra būtina skubiai remontuoti. Susirinkimo metu kooperatyvo atstovas dar kartą pabrėžė, jog, nepaisant to, jog ir taip savo lėšomis jau yra sumokėjęs ir už ekspertizę, ir už remonto projektą, sutinka prisidėti prie perdangos remonto išlaidų.

Tuo tarpu gyventojai ištisai vengia prisidėti prie bendrųjų pastato konstrukcijų išlaikymo, naudojasi tuo, jog kooperatyvas nuosavybės teise turi šiame name prekybines patalpas ir bando iš to gauti naudos.

Pastato bendrosios konstrukcijos priklauso visiems butų ir kitų patalpų savininkams, ir visi savininkai be išimties turi įstatymų nustatytą prievolę proporcingai savo valdomo turto daliai šiame pastate prisidėti prie remonto išlaidų, ką kooperatyvas ir ketina daryti“, – rašoma portalui lrytas.lt atsiųstame bendrovės komentare.

Ieško sprendimų

Bendrovės „Širvintų šiluma“ specialistai tikino, jog Vilniaus g. 59-ojo namo renovacija atlikta pagal gyventojų pasirinktą investicijų planą ir techninį darbo projektą. Darbai yra baigti, visos pasirinktos priemonės įvykdytos. Darbų defektų nenustatyta. Rangos darbams galioja įstatymo numatytas garantinis terminas. Papildomų renovacijos darbų nėra numatyta.

Šiuo metu planuojami namo rūsio perdangos remonto darbai, kurie renovacijos investicijų plane nebuvo numatyti. Visi su perdangos remontu susiję klausimai yra derinami su patalpų savininkais – namo gyventojais ir patalpų, kurios užima visą pirmąjį pastato aukštą, savininku ir nuomininku.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Statybos fakulteto Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų katedros vedėjas prof. dr. Juozas Valivonis komentavo, jog nematant situacijos apie priežastis kalbėti sudėtinga, tačiau, jeigu perdangos plokštes veikė drėgmė ir yra korozijos paveikta plokščių pagrindinė armatūra, perdangos plokščių laikomoji galia bus sumažėjusi.

„Kodėl perdanga laiko tik 50 proc.? Manau, kad šiuo atveju nebus vienos priežasties. Prie to bus prisidėjusios sukorodavusi armatūra ir veikianti apkrova. Armatūros koroziją galėjo sukelti šiluminiame mazge besikaupianti drėgmė, taip pat iš šaldytuvų irgi ant perdangos patenkanti drėgmė (juolab jei pakliuvo druskų).

Jeigu armatūra sukorodavo, vadinasi, sumažėjo jos skerspjūvio plotas, tokiu atveju proporcingai sumažėjo ir plokštės laikomoji galia. Taip pat reikia atkreipti dėmesį, kad dabar, tikrinant perdangos plokštėje sukeliamas įrąžas ir apskaičiuojant skaičiuotines jų reikšmes, vertinamos didesnės apkrovų patikimumo koeficientų reikšmės, tai reiškia, kad netgi faktinės apkrovos nedidinant didėja skaičiuotinė apkrova ir skaičiuotinė įrąža.

Tai reiškia, kad kažkiek sumažėja (dėl korozijos) plokščių laikomoji galia, taip pat padidėja skaičiuotinės įrąžos. Todėl lyginant šias reikšmes gali gautis nemažas skirtumas.

Jeigu perdanga yra jau išramstyta, būtina ją stiprinti. Stiprinant perdangą, galima atstatyti jos laikomąją galią ir toliau eksploatuojant normaliomia sąlygomis (nesant drėgmės) pavojaus neturi būti.

Renovacijos problema yra ta, kad dažniausiai pastatas yra tik apšiltinamas iš išorės, tačiau vidinės laikančiosios konstrukcijos nei tiriamos, nei stiprinamos“, – komentavo mokslininkas.

 

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.