Rezoliucijoje, kuriai galiausiai buvo pritarta, numatyta, kad paminklą kol kas saugotų savivaldybės administracija, vėliau jis būtų perduotas valstybei.
Vilniaus savivaldybės tarybos narė Kamilė Šeraitė pristatydama rezoliuciją komentavo, jog šiandien – istorinis posėdis, nes po dešimtmečius trukusių diskusijų ir prieš tai priimto sprendimo panaikinti teisinę apsaugą, pagaliau sprendžiamas paminklo rašytojui P. Cvirkai likimas.
Dar prieš porą metų, anot K. Šeraitės, buvo sutarta, kad paminklas skirtas ne P. Cvirkai rašytojui, o P. Cvirkai kolaborantui. Nukeliant paminklą, tarybos narės žodžiais, svarbu turėti laikiną viziją, kaip atrodys skveras, o vėliau diskutuoti dėl jo ateities, sykiu aiškinant visuomenei, kad skveras negali būti užstatytas, o bus skirtas visuomenės poreikiams.
Pasisakyti nusprendęs Artūras Zuokas kalbėjo, jog nemažai visuomenės grupei kyla klausimas, kodėl priimami kai kurie sprendimai.
Kalbant apie P. Cvirkos paminklą, anot A. Zuoko, mažai abejonių, ar jis pastatytas gabiam rašytojui, ar tam tikro periodo Komunistų partijos veikėjui. Visgi reikia diskutuoti, kaip įamžinti rašytojo atminimą, o ne tiesiog nuversti paminklą. A. Zuokas siūlė palikti biustą, jei sutinkama, kad P. Cvirka visgi buvo talentingas rašytojas.
Anot A. Zuoko, Jean'as Paulis Sartre'as ar nemaža dalis kitų to meto intelektualų, rašytojų visoje Europoje, buvo aktyvūs vienų ar kitų politinių pažiūrų šalininkai. Politikas pasiūlė nuimti apatinę paminklo dalį, kuri yra skirta komunistų partijos veikėjui.
„Mes galėtume nuleidę biustą ant postamento turėti paminklą gabiam rašytojui, be to, išlaikytumėme to istorinio laikotarpio tam tikrą ženklą. Miestas turi savo sluoksnius istorijos – geros, blogos, sudėtingos, bet jis turi apie tai kalbėti“, – dėstė buvęs meras.
R. Šimašiaus frakcijos atstovas Audronis Imbrasas pritarė, ar rašytojas talentingas, nuomonių yra įvairių. Kitas klausimas, kad kiekvienoje diskusijoje ateina laikas, kuomet reikia dėti tašką.
Vytautas Kašėta ironiškai siūlė nugriauti visus sovietmečiu statytus rajonus ir užstatyti naujais daugiabučiais.
„P. Cvirkos paminklo nukėlimas nėra ir, ko gero, negali būti vertinamas vienareikšmiškai. Suprasdami jo indėlį į lietuvių literatūrą ir suvokdami P. Cvirką kaip istorinę asmenybę bei atsižvelgdami į paminklo vertingąsias savybes, jo nukėlimą organizuosime su visa derama pagarba ir atsargumu.
Jau esame susitarę su Lietuvos nacionaliniu muziejumi dėl jo perėmimo ir jo įprasminimo edukaciniame kontekste“, – pabrėžė Vilniaus miesto vicemeras Valdas Benkunskas.
Savivaldybės vadovai anksčiau tvirtino, kad visos sovietinės skulptūros galėtų būti atiduotos saugoti Lietuvos nacionaliniam muziejui.
Galimybė nukelti P. Cvirkos paminklą atsirado po to, kai rugpjūtį Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba apsisprendė išbraukti paminklą iš kultūros vertybių registro.
P. Cvirkos paminklo klausimas pastaraisiais dešimtmečiais kelia daug diskusijų visuomenėje.
Monumento nuėmimo šalininkai remiasi Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro 2019-ųjų išaiškinimu, kad P. Cvirka kolaboravo su sovietų valdžia ir prisidėjo prie kitų to meto rašytojų represijų.
Norintieji išsaugoti paminklą skvere teigia, kad siekis beatodairiškai naikinti sovietinį paveldą niekuo nesiskirtų nuo sovietinės cenzūros, o P. Cvirkos literatūrinis talentas turi būti įvertintas ir atskirtas nuo politinės veiklos.
