Vilniečiai priblokšti – ilgai lauktos poilsio aikštelės atsirado pačiose netinkamiausiose jų kiemų vietose

Kai Laisvės prospekte gyvenanti Vanda Nivinskienė prieš kelias savaites perskaitė, kad savivaldybė pasišovusi toliau daugiabučių kiemuose įrenginėti žaliąsias poilsio zonas, pyktelėjo. Mat prieš jos langus – puikiausias pavyzdys, kaip pačioje netinkamiausioje vietoje atsiranda žalioji salelė.

Kita, iškilusi taip pat prieš vietos gyventojų valią, – A.P.Kavoliuko gatvėje.

Vaikščiodama po daugiabučių kiemus V.Nivinskienė parodė, kaip valdininkai prieš planuodami nieko nederina su vietos bendruomene, nevertina jos pastangų, neatlieka apklausų ar tyrimų. Arba tiesiog nedirba.

Neseniai tarp Laisvės prospekto 42-ojo ir 44-ojo namų atsiradusi žalioji salelė – prie pat gatvės.

Kol kas tai tik įvažiavimas į namų kiemus, bet savivaldybė jau ne kartą puoselėjo planus šioje vietoje nutiesti gatvę, jungiančią Laisvės prospektą ir A.P.Kavoliuko gatvę. Juo labiau kad iškirtus parką vietoj jo kyla naujų daugiabučių kvartalas.

Šios gatvės tiesimo teisėtumą 74-oji daugiabučių namų bendrija buvo užginčijusi teisme, bet panašu, kad savivaldybė savo planų neatsisako.

Taigi nutiesus plačią gatvę poilsiui skirta žalioji salelė atsidurtų prie pat jos. Kviečiame ilsėtis.

Be to, įrengusi žaliąją salelę savivaldybė neskyrė lėšų krūmams aplink ją sutvarkyti. Nors reikėjo tik juos apgenėti, surinkti šiukšles. Tai tikrai nedideli pinigai.

Keistas ir sumanymas visoms žaliosioms salelėms pasirinkti tą patį projektą. Toks įgyvendintas ir Karoliniškėse – suolai sustatyti ratu.

„Išėję į lauką senukai nori pabendrauti, pasipasakoti savo bėdas, jiems reikia privatumo. O čia – priešais tave sėdi kaimynai, su kuriais gal visai nenori šnekėtis.

Juo labiau kad mūsų namuose gyvena įvairių tautybių žmonės, kalbantys įvairiomis kalbomis. Tai kam tie nepatogumai?“ – stebėjosi V.Nivinskienė.

Toliau nuo gatvės, kelių daugiabučių apsuptyje, – vaikų žaidimo aikštelė.

Aplinka labiau kamerinė, todėl namų bendrija bent keliais raštais kreipėsi į savivaldybę prašydama būtent čia, o ne prie gatvės įrengti žaliąją salelę, tačiau atsakymo nesulaukė.

Karoliniškių gyventojai net siūlė neeikvoti pinigų žaliajai salelei, o tiesiog atnaujinti jau įrengtus suolus, sutvarkyti veją.

Niekas neatsižvelgė į prašymus bent apgenėti pačių gyventojų sovietmečiu sodintus želdynus, jie ir liko neprižiūrėti.

„Kiek galimybių buvo sutvarkyti keliems namams skirtą poilsio vietą neįkišant daug pinigų, bet niekam mūsų pasiūlymai neįdomūs“, – pasakojo V.Nivinskienė.

Už kelių žingsnių – kita vieta, kur reikėjo tik kosmetinio remonto. Joje – pora aplūžusių suolų, kurių vieną kažkas apkalė spalvota fanera.

Matyti, kad šiuos suolus mėgsta kaimynai, namo iš parduotuvės grįžtančios pensininkės. Bet vėlgi niekas iš valdininkų nepaklausė gyventojų nuomonės.

Kiek toliau tarp daugiabučių įsispraudusi prieš porą metų atnaujinta vaikų žaidimo aikštelė. Vietos gyventojai žino, kad gruntiniai vandenys čia negiliai, nes net nelyjant neišnyksta balos.

Tačiau apie drenažą įrengiant aikštelę niekas net nepagalvojo. Tiesiog negiliai nukasė gruntą ir užpylė smėlio. Savaime suprantama, vieta liko šlapia.

Gyventojams užkliuvo ir tai, kad dalis aikštelės išklota greitai susinešiojančia sintetine danga. Nejaugi nebuvo galima pasėti gerokai mažiau kainuojančios natūralios vejos?

Prie A.P.Kavoliuko gatvės 24-ojo namo įrengta kita žalioji salelė. Saulės atokaitoje, kur net kaitriausią dieną negali tikėtis bent mažiausio šešėlio.

Prie šio namo automobilių stovėjimo aikštelė labai ankšta, todėl gyventojai prašė salelės vietoje ją praplėsti.

O V.Nivinskienė apie šią problemą yra kalbėjusi ir su vyriausiuoju miesto architektu Mindaugu Pakalniu. Prašymas taip ir liko neišgirstas.

Kad automobiliai, kurie netelpa aikštelėje, neįvažiuotų į žaliąją salelę, prireikė įrengti net kelis stulpus. Tai – papildomos investicijos.

V.Nivinskienė parodė į kitą kiemą, kuris nuo seno pamėgtas gyventojų. Ir tai ne tik jos nuomonė – jeigu jau reikėjo įrengti žaliąją salelę A.P.Kavoliuko gatvėje, tai tik čia.

Kiemas apsuptas žalumos, net ir tos salelės nebūtų reikėję, tik paremontuoti kelis sukiužusius suolus. Bet stebuklo neįvyko – savivaldybės valdininkai nepradėjo klausyti, ką kalba gyventojai.

Vilnietės nuomone, jeigu savivaldybė neturi lėšų teritorijoms prižiūrėti, padėtis pasikeistų, jei kiekvienas žemės lopinėlis po daugiabučių langais būtų išdalintas konkretiems butams.

Bet sostinės savivaldybė pasirinkusi kitą kelią – net nereikalauja, kad teritoriją 20 metrų atstumu aplink daugiabutį prižiūrėtų namo administratorius.

Anksčiau tokia taisyklė Vilniuje galiojo, ji iki šiol yra kitose savivaldybėse.

„Netvarka ir prasideda, kai žmonės nežino, ką konkrečiai reikia tvarkyti. Tada viršutinių aukštų gyventojai pradeda aiškinti, kad teritoriją po langais privalo prižiūrėti pirmų aukštų gyventojai“, – vardijo vilnietė.

Jai su vyru teko gyventi Amerikoje, kur kiekvienam gyventojui prie namų paskirtas prižiūrėti plotas: „Arba tu jį išlaižysi, arba sulauksi baudos. Ir niekas tam neprieštarauja.“

„Mūsų kelių daugiabučių kvartalas – puikiausias pavyzdys, kaip savivaldybė nevykusiai tvarko viešąsias erdves. Pradedant darželiais po namų langais ir baigiant sporto, poilsio aikštelėmis“, – kalbėjo keturis didžiulius Karoliniškių namus vienijančios bendrijos valdybos narė V.Nivinskienė.

Nors savivaldybė neatsižvelgė į Karoliniškių gyventojų siūlymus, ji tvirtina, kad dalies žaliųjų poilsio zonų vietos išrinktos vilniečių pageidavimu.

Pernai pradėtų įrengti 50 žaliųjų poilsio zonų skaičių šį rudenį papildys dar tiek pat, kartu savivaldybė pažadėjo, kad bus baigtos apželdinti ir pirmosios.

Kiekvienoje seniūnijoje žaliųjų salelių bus įrengta bent po 4–5.

Anot savivaldybės, maždaug aro ploto žaliąsias saleles stengtasi įrengti kuo atokiau nuo automobilių judėjimo ir stovėjimo vietų. Tik Karoliniškėse pasielgta priešingai.

Savivaldybė skelbia, kad pernai poilsio zonose pasodinti 108 medžiai, 1887 krūmai, 5306 žoliniai augalai. Šiemet bus pasodinti 249 medžiai, 2631 krūmas ir 9090 žolinių augalų.

„Daugelyje senų daugiabučių namų kiemų trūko gyventojų laisvalaikiui ir poilsiui pritaikytų kokybiškų viešųjų erdvių.

Mažųjų žaidimams nuo 2006 metų mieste jau įrengtos 704 aikštelės.

Suaugusiųjų susitikimams, pokalbiams ir laisvalaikiui įrengtos žaliosios poilsio salelės, kurios, tikimės, taps bendruomenių traukos erdvėmis“, – sakė vicemeras Tomas Gulbinas.

Tokia vidutinė vienos žaliosios salelės kaina eurais.

Nesutvarkęs daugiabučių kiemų Vilnius šią savaitę prakalbo apie gatvių desovietizacijos procesą. Pilkos, nejaukios ir nesaugios gatvės virs vakarietiškomis – su medžių alėjomis, mažąja architektūra, įvairesne danga, prižiūrimais fasadais palei gatves.

Ketvirtadienį buvo pristatytas metus kurtas didingas Vilniaus gatvių standartas – 12 principų, kurie jau taikomi rekonstruojant ar projektuojant miesto gatves, suformuluoti tam, kad miestas taptų patogesnis ir patrauklesnis vilniečiams.

Gatvės su želdynais tarp pėsčiųjų ir eismo juostų, be perteklinio važiuojamosios dalies pločio, dangomis ir apšvietimu įtvirtinamas pėsčiųjų prioritetas, daugumoje gatvių įrengiamas parkavimas, savąjį gatvės „metrą“ gaunantys pastatų naudotojai – visa tai yra naujajame sostinės gatvių standarte.

Taikomą standartą vilniečiai jau gali pamatyti rekonstruojamose Naugarduko, Algirdo, Pylimo, Islandijos ir kitose Naujamiesčio gatvėse.

Savivaldybė skelbia, kad standartas parengtas vadovaujantis Niujorko gatvių struktūra, tačiau pritaikytas Vilniaus kontekstui. Siekiama, kad sostinės gatvės taptų integralia miesto gyvenimo dalimi, būtų žalesnės ir gyvybingesnės.

„Turime tikrąja to žodžio prasme desovietizuoti ir sužmoginti mūsų pagrindines viešąsias erdves. Noriu, kad mėgstamiausia pasaulio gatvė vilniečiams būtų ta, kurioje jie gyvena ar dirba. Tam pagrindinę miestų viešąją erdvę – gatves – reikia pakelti į kokybiškai kitą lygmenį. Patogios ir patrauklios jos turi būti visiems“, – pristatydamas naują gatvių standartą įmonėms ir įstaigoms, projektuojančioms, statančioms ir prižiūrinčioms miesto gatves, sakė meras Remigijus Šimašius.

Keletas standarto principų yra susiję su kita savivaldybės iniciatyva – Žaliąja Vilniaus banga, kuria siekiama apželdinti kiekvieną iš 2 tūkst. Vilniaus gatvės kilometrų.