Tokių nekilnojamojo turto kainų Lietuvoje išgirsti galima retai – daugiau kaip 9 tūkst. eurų už buvusio tualeto kvadratinį metrą, arba 61,3 tūkst. eurų už valstybės nuomojamos žemės arą.
Tiek buvo sumokėta už elektroniniame aukcione praėjusią savaitę parduotą vos 30 kvadratinių metrų ploto buvusio tualeto pastatą Nidos centre, kuriam priklauso 4,66 aro ploto dalis bendrame nuomojamame 7,22 aro sklype.
Labiausiai reikėjo kaimynams
Aukciono laimėtojas už auksiniu tapusį tualetą nepagailėjo 274 tūkst. eurų – 54 tūkst. eurų daugiau, nei buvo pradinė šio objekto kaina.
Kas tapo šio tualeto savininku, paaiškės po mėnesio, kai pastato pardavėja Neringos savivaldybės bendrovė „Komunalinio turto valdymas“ su aukciono nugalėtoju pasirašys turto pirkimo ir pardavimo sutartį.
Manoma, kad dėl šio pirkinio atkakliausiai turėjo varžytis tas, kuriam labiausiai šio pastato reikėjo, – itališkais ledais prekiaujanti Vilniaus bendrovė LJ78.
Parduotas tualetas bendra konstrukcija sujungtas su kitai savivaldybės įmonei „Neringos vandenys“ priklausiusios siurblinės pastatu. Abu statiniai yra bendrame 7,22 aro ploto žemės sklype.
Bendrovė LJ78 užpraeitų metų spalį vykusiame aukcione apie 95 kv. metrų ploto siurblinės pastatą nupirko už beveik 192 tūkst. eurų.
Dabar pardavus ir tualetą bendra šių 125 kvadratinių metrų ploto statinių kaina kiek daugiau nei 7 arų ploto sklype išaugo iki 466 tūkst. eurų.
Galimybės yra ribotos
Nekilnojamojo turto ekspertų teigimu, senų pastatų tikrąją vertę apibrėžia ne patys statiniai, o jiems priklausančio žemės sklypo dydis ir leidžiamos paskirties keitimo bei užstatymo galimybės.
Pagal dabar galiojančius teritorinio planavimo dokumentus, infrastruktūros teritorijoms priskirtame tualeto ir siurblinės sklype vieno aukšto pastatu galima užstatyti apie 180 kvadratinių metrų – kiek daugiau, nei užstatyta dabar.
Norint šiame sklype statyti kitokios paskirties pastatą tektų keisti ir žemės sklypo paskirtį.
Tačiau pastatų savininkų pageidavimai negali prieštarauti Vyriausybės patvirtintam Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planui.
Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos Kraštovaizdžio apsaugos skyriaus vedėja Nijolė Piekienė teigė, kad, pagal parko tvarkymo planą, šis sklypas patenka į urbanistinio draustinio teritoriją: „Šioje Nidos kurorto vietoje bus galima statyti gyvenamosios arba visuomeninės paskirties statinius, tačiau jie negalės būti gerokai didesni nei dabar esantys.“
Drebino milijoniniai sandoriai
Už 274 tūkst. eurų Nidoje parduoto 30 kvadratinių metrų tualeto kaina nėra didžiausia šalyje.
Vasaros pradžioje Vilniuje, Šnipiškėse, 12,3 aro ploto žemės sklypas su menkaverčiais mediniais pastatais buvo parduotas už 1,7 mln. eurų – apie 138 tūkst. eurų už arą.
Liepos mėnesį sostinės Bernardinų sode maždaug hektaro ploto sklype esanti vandenvietė su 1330 kvadratinių metrų ploto pastatais parduota už 3,55 mln. eurų.
Neseniai Turto bankas Žvėryne pardavė buvusios Infekcinės ligoninės pastatus – galimybė perstatyti kiek daugiau nei hektaro ploto sklype esančius medinius statinius labai ribota, nes jie saugomi paveldosaugininkų.
Įvertinę galimybes ir vadovaudamiesi verslo logika aukciono dalyviai už šį objektą buvo pasiruošę mokėti iki 5–6 mln. eurų, bet atsirado pirkėjas, kuris už Infekcinę ligoninę paklojo net 12,1 mln. eurų.
Pirkėjai turi savo planų
Nepriklausomo nekilnojamojo turto analitiko Arnoldo Antanavičiaus teigimu, mokėdamas net, regis, beprotišką kainą pirkėjas vis tiek turi kažkokį logišką pateisinimą: „Kaip ir pirkdamas tualetą Nidoje ar buvusios Infekcinės ligoninės pastatus Vilniuje pirkėjas juk nesiekia paprasčiausiai iššvaistyti savo pinigų.
Tokiais pirkiniais gali būti norima įgyvendinti kokią norės svajonę arba ateityje iš nupirkto objekto tikimasi uždirbti dar daugiau. Klausimas, ar tie lūkesčiai yra realūs?“
Anot jo, tokiais iš pirmo žvilgsnio neracionaliais ir sunkiai paaiškinamais pirkiniais, matyt, siekiama apsaugoti nuvertėjančius pinigus.
Investavimas į nekilnojamąjį turtą rizikingas, tačiau labiau pateisinamas būdas pinigų apsaugai, nei juos paprasčiausiai laikyti banke.
Analitiko manymu, šiuo atveju reikėtų įvertinti tai, kad, norint suvaldyti visame pasaulyje augančią infliaciją, greičiausiai bus bandoma didinti paskolų palūkanų normas. Dėl to turėtų mažėti verslo perkamoji galia ir nekilnojamojo turto kainos.
„Jei nusipirktą turtą pavyktų sėkmingai transformuoti į patrauklų objektą, gal ir galima tikėtis iš jo uždirbti ateityje“, – spėjo A.Antanavičius.
Kainas iškreipė pandemija
Eksperto tvirtinimu, visuotinė pandemija nekilnojamojo turto kainas iškreipė visame Vakarų pasaulyje.
Sustojus ekonomikai šalių vyriausybės skolintais pinigais skubėjo skatinti vartojimą. Įvairių subsidijų, dotacijų, pigių paskolų pavidalu pradėję plaukti pinigai visus vertė skubiai investuoti, nes visuomenė baiminosi infliacijos.
Šis procesas staigiai išaugino nekilnojamojo turto paklausą ir kainos tapo sunkiai suvokiamos.
Už tualetą buvo siūlomi ir milijonai
Nuo vasario pabaigos Neringos komunalininkų pardavinėtas tualetas pagarsėjo pirmajame aukcione.
Elektroninėse varžytynėse jo kaina buvo išaugusi iki 215 tūkst. eurų, kai vienas po kito buvo pateikti trys pasiūlymai, kurių suma viršijo milijoną eurų.
Paskutinę 2 mln. 20 tūkst. eurų kainą pasiūlė sostinės viešoji įstaiga Justiniškių sporto ir laisvalaikio centras, tačiau aukciono nugalėtojai pirkinio iš karto atsisakė aiškindami, kad suklydo rašydami kainą.
Nerealiu pasiūlymu sužlugdžiusi aukcioną Vilniaus įmonė iki šiol teisme dar siekia susigrąžinti sumokėtą 30 tūkst. eurų garantinį įnašą.
Lapkričio pabaigoje už 220 tūkst. eurų pradinę kainą tualetas buvo parduodamas antrą kartą, tačiau tuomet norinčiųjų neatsirado.
Komunalininkams jį sėkmingai pavyko parduoti tik trečiajame aukcione.
