NT rinka vis dar kaista: Lietuvos bankas pasiūlė priemonių, kurios sumažintų tą karštį

Vertindamas situaciją būsto rinkoje ir sparčiai augantį skolinimąsi būstui, Lietuvos bankas pasiūlė priemonių, kurios galėtų sumažinti visos būsto rinkos perkaitimo riziką. Apie naujus reikalavimus, kurie turėtų būti įgyvendinti 2022 metais, „Baltijos NT investicijų forume“ pasakojo Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento vyresnysis ekonomistas Vaidotas Šumskis.

Vertindamas situaciją būsto rinkoje ir sparčiai augantį skolinimąsi būstui, Lietuvos bankas pasiūlė priemonių, kurios galėtų sumažinti visos būsto rinkos perkaitimo riziką.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vertindamas situaciją būsto rinkoje ir sparčiai augantį skolinimąsi būstui, Lietuvos bankas pasiūlė priemonių, kurios galėtų sumažinti visos būsto rinkos perkaitimo riziką.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vertindamas situaciją būsto rinkoje ir sparčiai augantį skolinimąsi būstui, Lietuvos bankas pasiūlė priemonių, kurios galėtų sumažinti visos būsto rinkos perkaitimo riziką.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vertindamas situaciją būsto rinkoje ir sparčiai augantį skolinimąsi būstui, Lietuvos bankas pasiūlė priemonių, kurios galėtų sumažinti visos būsto rinkos perkaitimo riziką.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vertindamas situaciją būsto rinkoje ir sparčiai augantį skolinimąsi būstui, Lietuvos bankas pasiūlė priemonių, kurios galėtų sumažinti visos būsto rinkos perkaitimo riziką.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vertindamas situaciją būsto rinkoje ir sparčiai augantį skolinimąsi būstui, Lietuvos bankas pasiūlė priemonių, kurios galėtų sumažinti visos būsto rinkos perkaitimo riziką.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Jan 1, 2022, 10:27 AM

„Lietuvos bankas (LB) NT rinką vertina kaip itin aktyvią, netgi kaistančią. Tą patvirtina keli rodikliai: ne tik būsto kainos, bet ir kaip jos atitinka kitus makroekonominius kintamuosius. Mūsų vertinimu, būsto kainos pervertintos maždaug 7 proc., palyginti su tomis kainomis, kurios turėtų būti, jei situacija būsto rinkoje vystytųsi taip pat kaip vystosi ekonomika.

NT rinką vadiname kaistančia, bet situacija per daug nesiskiria nuo kitų ES šalių. Su situacija 2007–2008 metais lygintis negalime, nes nėra 20–30 proc. pervertinto NT, ką matėme tuo metu. Rinką įdėmiai stebime, bet tai toli gražu nėra tas pats pavojaus signalas, kurį matėme praėjusio bumo metu“, – kalbėjo V. Šumskis.

Pirkėjai susirūpinę iki 20 proc. per metus padidėjusiomis NT kainomis, jau ne visi gali spėti su kainomis ir įsigyti būstą. Lietuvos bankas iš anksto pranešė, kad koreguos Atsakingo skolinimosi taisykles. Didžiosios dalies žmonių, kurie įsigyja pirmą būstą, su pirmąja paskola, patikino LB atstovas, pakeitimai nepalies.

„Matėme aktyvėjančią rinką, taip pat tai, kad 2021 metų pradžioje apie 12 proc. išduodamų paskolų buvo antrosios ir paskesnės paskolos, vadinasi, gyventojai pirko nebe pirmą būstą gyvenimui, bet, tikėtina, investicijai. Imantieji antrą ar paskesnę paskolą, perkantieji būstą nuomai – rizikingesni nei tie, kurie perka būstą gyventi. Bankai antrąją ir vėlesnes paskolas suteikia prašydami 15–20 proc. pradinio įnašo, panašaus reikia ir pirmosioms paskoloms.

Pradinis įnašas praktiškai nesiskiria, priešingai nei rizikingumas. Tikslas – siekti didesnio NT rinkos tvarumo, tad padidintas pradinio įnašo reikalavimas. Nuo vasario, skolinantiems antram būstui įsigyti, reikės mokėti 30 proc. siekiantį pradinį įnašą. Išimtis – jei išmokėta pusė pirmosios paskolos“, – paaiškino LB atstovas.

Skaičiuojama, jog Šveicarijoje maždaug 46 proc. būsto – nuosavi, Lietuvoje – 88 proc. Manoma, kad kainų augimas gali paskatinti žmones ne aktyviau pirkti būstą, bet jį nuomotis. „Tikėtina, kad laikui bėgant būstas daliai gyventojų taps vis mažiau įperkamas. 88 proc. gyventojų Lietuvoje turi nuosavybę, tai vienas didžiausių rodiklių ES.

D. Britanijoje, Švedijoje gerokai mažiau gyventojų turi nuosavą būstą. Viena svarbesnių tokią situaciją lėmusių priežasčių, kad šios šalys vystėsi nepertraukiamai, nebuvo okupuotos, visuomenės vystėsi be didesnių sukrėtimų, per ilgesnį laiką natūraliai didėjo gyventojų, linkusių nuomotis būstą, dalis. Būsto kainų augimas viršijo infliacijos tempus, tikėtina, kad per ilgą laiką gyventojai nesugebėdavo sukaupti pradinio įnašo ir įsigyti būsto“, – komentavo pašnekovas.

Ar nesutarimai su kaimyninėmis šalimis neskatins priimti sprendimo nuomotis?

„Manyčiau, kad gyventojai sprendimus priima atsižvelgdami į savo finansinę situaciją. Tikėtina, kad būsto pirkimas ir toliau išliks populiarus, nuomotis bus linkę tie, kurie jo neįperka. Šie metai pirmieji, kuomet gyventojų pajamų augimas mažesnis nei būsto kainų augimas. Dalis gyventojų pasveria visus „už“ ir „prieš“ ir mano, kad šiuo spartaus kainų augimo laikotarpiu, ypač kai nuomos įmoka tampa tokia pati arba mažesnė nei paskolos įmoka, labiau verta nuomotis“, – mano pašnekovas.

Pastaruoju metu pokyčių pastebima ir nuomos rinkoje, kurioje ilgą laiką itin trūko skaidrumo. Jo, pašnekovo akimis, galėtų būti dar daugiau nei dabar. Nemaža dalis privačių investuotojų veikia šešėlyje.  Ilgesniu laikotarpiu didieji investuotojai paskatins iš šešėlio išeiti bent dalį privačių būsto nuomotojų. Didžiajai nuomininkų daliai svarbu turėti ne tik stogą virš galvos, bet ir tam tikras garantijas.

Šio saugumo aspekto šešėlis nesuteikia, tad, tikėtina, kad didesnė nuomininkų dalis rinksis saugesnį variantą – oficialią nuomą.

Lietuvos bankas nėra institucija, kuri galėtų reguliuoti privačią, laisvą nuomos rinką. Tačiau impulsas, ateinantis iš institucinių investuotojų, privers pasitempti ir privačius investuotojus.

Kitąmet, pašnekovo žodžiais, tikėtina, didelių pokyčių NT rinkoje neįvyks. Gyventojų ir verslų lūkesčiai rodo, kad ir toliau tikimasi spartaus būsto kainų augimo. Gera padėtis ir nuomos rinkoje, tad, tikėtina, investicijai perkamų būstų dalis išliks panaši.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.