Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis posėdyje kalbėjo, jog projektas iš esmės keičia 1990-ųjų metų pastatų įvaizdį miesto centre. Tokių valstybei priklausančių pastatų yra daug, ir jų modernizacijos banga gali greitai nusiristi per miestą. Esamos pakabinamos fasado profilinės, figūrinės gelžbetonio plokštės, architektūrinė išraiška atspindi savo laikmetį.
Apšiltintas 9 tūkst. kv. m ploto pastatas tampa kitoks: jis nei šiuolaikiškas, nei atitinkantis pastato statybos laikmetį. Todėl, anot vyriausiojo miesto architekto, šia tema verta padiskutuoti platesnėje architektų bendruomenėje: ar reikėtų mieste, ypač centrinėje jo dalyje, išlaikyti tokius pastatus su tam laikotarpiui būdinga apdaila, fasado medžiagomis.
Žiūrint į esamą pastatą, jis „kalba“ apie savo laikmetį, o atnaujinus pastatą to „kalbėjimo“ nebelieka. Norėtųsi mažiau tokių atvejų kaip su Moksleivių rūmais, kai po atnaujinimo besikeičiančiomis aliuminio kompozito plokštėmis, pastatas tapo vaiduokliu.
Miesto vyriausiojo architekto skyriaus specialistų nuomone, šiam pastatui arba reikėtų ieškoti kitokių apšiltinimo būdų, arba rekonstruoti pastatą iš esmės, peržiūrint ir urbanistinius, tūrinius sprendinius, o ne kosmetiškai sunaikinat pastato „veidą“.
Nagrinėjamo pastato autoriai yra Enrikas Tamoševičius ir Algimantas Nasvytis. Projekte numatytas fasadų apšiltinimas, langų keitimas, o pastato energinio naudingumo klasė bus B. Vykdant rekonstravimo darbus ant stogo būtų įrengiamas nedidelis antstatas, skirtas darbuotojų poilsio aikštelei, šio antstato beveik nesimatytų iš pastato apžvelgiamų vietų. Iš esmės stengiamasi išlaikyti esamą architektūrinę kompoziciją.
Ekspertai stebėjosi, kodėl rengiamas dviejų dalių projektas: rekonstravimo – antstato statybai, paprastojo remonto – fasadų apšiltinimui. Tokiu būdu viename projekte rodomi vieni sprendiniai, o kitame – kiti, nors turėtų būti bendras projektas, sujungiantis visus numatomus sprendinius į visumą. Vertinant pastatą plačiąja prasme, visi dešimt Architektūros įstatyme minimi architektūros kokybės kriterijai nėra išpildyti, tai yra miesto erdvinio audinio intoksikacija.
Nepaisant to, pastatas turi tam tikrą savo „veidą“, atspindi savo statybos laikmetį, o siūlomas fasadų „apsiuvimas“ tą „veidą“ kardinaliai pakeičia, tiksliau pastatas nebetenka savo „veido“, prarandama architektūrinė išraiška.
Esamo pastato fasadai, jų skaidymas, įvairios detalės (žalvariniai intarpai fasaduose, kolonų žalvarinė apdaila ir pan.) koreliuoja su greta esančiu Kražių (Montvilos) kolonijos kvartalu. Tai, kad pastatas nėra nekilnojamojo kultūros paveldo vertybė, nereiškia, kad su juo galima elgtis nepagarbiai ir daryti, ką nori.
Pastatas yra centrinėje miesto dalyje, šalia miestui svarbios Lukiškių aikštės, o po atnaujinimo pastato architektūra bus gerokai suprastėjusi, išvaizda taps anemiška, detalės bus paslėptos, pastatas labiau primins ligoninę miesto pakraštyje, nei administracinį pastatą centre.
Norimas rekonstruoti pastatas – viešasis, priklausantis visuomenei, ir esantis svarbioje miesto centrinėje dalyje. Jo atnaujinimas turėtų sukurti ilgalaikę pridėtinę vertę tiek visuomenei, tiek miestui. Nagrinėjamu atveju ekonominių ar pigių sprendimų taikymas iš esmės nesprendžia esamų pagrindinių pastato problemų, o tik jas užkonservuoja kažkuriam laikui, todėl nėra racionalu investuoti valstybines lėšas į abejotinus sprendimus. Ieškant sprendimų gali paaiškėti, kad ilgalaikiam bei tvariam viešojo pastato naudojimui reikalingi esminiai pokyčiai tiek iš urbanistinės, tiek iš architektūrinės pusės. Tarybos narių nuomone, analizės bei geriausio sprendimo paieškai verta organizuoti kūrybines dirbtuves ar architektūrinius konkursus.
Vilniaus regioninė architektūros taryba, išnagrinėjusi pateiktus Administracinės paskirties pastato Lukiškių g. 2, Vilniuje, atnaujinimo (modernizavimo) projekto sprendinius, priėjo prie išvados, jog siūlomas pastato fasadų apšiltinimas ventiliuojamomis sistemomis sunaikins laikmetį atspindintį pastato išorės charakterį, jo architektūrinę išraišką, apdailos faktūrą, detales. Svarbioje miesto centrinėje dalyje esančio viešojo pastato fasadai po atnaujinimo neturės estetinės meninės vertės, neatspindės inovatyvių šiuolaikinių technologijų bei pablogins esamą architektūrinę išraišką.
Projekto vystymui Taryba pateikė rekomendacijas: atsižvelgiant, kad viešasis pastatas yra svarbioje miesto centrinėje dalyje, tolimesniam pastato naudojimui reikalingi šiuolaikiški, ilgalaikiai bei tvarūs atnaujinimo sprendimai, įvertinantys platesnį esamų problemų spektrą. Kosmetiniai pagerinimai be esminių pokyčių yra trumpalaikis sprendimas ir neracionalus valstybės lėšų naudojimas. Nagrinėjamoje situacijoje galimų variantų paieškai rekomenduojama organizuoti architektūrinį konkursą.
Jei būtų pasirinktas tik fasadų apšiltinimo variantas, siūlomi sprendiniai turėtų arba sukurti naujo ir šiuolaikiško pastato įvaizdį arba bent jau nesunaikinti esamos architektūrinės išraiškos.
