Aplinkos ministras priminė kelias itin svarbias aktualijas: pirmiausia iki šiol ne visi gyventojai aprūpinami kokybišku vandeniu. Trečdalyje gręžinių, vandens bokštų, ypač sovietinių, tiekiamas neaiškios kokybės vanduo, gyventojai, žemės ūkio bendrovės iki pat dabar rizikuodavo ir gaudavo baudas. Naujasis mechanizmas startuoja šiemet: raginama įteisinti gręžinius bei vandens tiekimo tinklus ir juos perduoti savivaldybėms.
„Anksčiau buvo kalbama apie baudas, tačiau nebuvo instrumentų susitvarkyti vandens tiekimo tinklų, AM sukūrė tvarką, kad būtų galima įteisinti gręžinius, suregistruoti ir perduoti savivaldybėms. Jei gręžinys privatus, jis bus jūsų, mokėti už vandenį nereikės“, – patvirtino aplinkos ministras.
Dažnam aktualios statybos ir jų reglamentavimas, ypač kai procesai tęsiasi mėnesius. Skaičiuojama, jog Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje (VTPSI) 10 proc. darbo laiko buvo skiriama statybos užbaigimui, šis procesas bus perduotas privatiems ekspertams, VTPSI orientuosis į sudėtingus objektus.
„Statybininkai ir projektuotojai žino, kad statybų „popierizmas“ kartais užtrunka ilgiau negu pačios statybos. Naujausiomis įstatymų pataisomis palengviname administracinę naštą. Nuo kitų metų gegužės neypatingų statinių statybos užbaigimą organizuos ne Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, o privatūs statybų ekspertai“, – yra sakęs aplinkos ministras S. Gentvilas.
Gyventojai į pokyčius ne tik užbaigiant statybos darbus, bet ir organizuojant renovacijos procesą, kas ypač svarbu išaugus šildymo kainoms, reaguoja pozityviai, per metus beveik padvigubėjo renovacijos paraiškų skaičius.
Pandemijos metu nebuvo galima susirinkti į viešus susirinkimus, tad imtasi skubių pokyčių: buvo leista balsuoti nuotoliniu būdu, AM leido didelių objektų projektavimo ir statybos darbus pirkti bendru viešuoju pirkimu, gyventojai aiškiai pamatė, kad renovacija bus spartesnė, greičiau vyks. Pernai 800 namų pateikė renovacijos paraiškas, sėkmės rodiklis siekia 95 proc. Planuojama, kad paraiškų skaičius gali pasiekti ir tūkstantį.
Skaičiuojama, kad šiemet renovacijos darbų pirkimų bus paskelbta už 430 mln. eurų. Renovacija, jau visai netrukus, bus labiau skaitmenizuota, metų pabaigoje Europos Komisijai planuojama teikti paraišką dėl naujo renovacijos modelio, kuris bus pristatytas šiais metais.
Gera žinia ir projektuotojams ir architektams: bus rengiamas Statybos kodeksas, kas reiškia, jog nuo formalių parametrų bus einama prie kokybės, vadinasi, bus daugiau laisvės projektuose pritaikant naujas medžiagas ar kitus sprendimus.
Vilniuje kalbant apie šilumos sąskaitas, anot ministro, situacija tokia, kad įgyvendinant itin svarbų projektą, pastatyti biokuro katilą, rangovas bankrutavo, projekto užbaigimas nukeltas į 2024 metus. Realybė tokia: Vilnius jau turėjo kūrentis ne dujomis, o biokuru.
Projektavimo ir statybos konkursuose iki šiol buvo neaiški dokumentacija, sąmatos, šis pavyzdys, S. Gentvilo žodžiais, ir iliustruoja, kad valstybė nesugeba užsakyti rangos darbų, sostinė degina dujas, gyventojai permoka už šildymą, valstybė maudosi teismuose. Dideli projektai ateityje bus projektuojami BIM aplinkoje, projektavime bus mažiau klaidų, aiškesnės sąmatos, mažiau juridinių ginčų. Valstybė kenčia nuo nekokybės, teismų, to, žadama, bus išvengta.
AM pastangomis, skaitmenizuotas statybų sektorius. Metų pabaigoje pradėjo veikti teritorijų planavimo ir statybos vartai, lapkritį buvo ne viskas gerai, tas, ministro žodžiais, normalu, bet pokytis milžiniškas – tą pajuto planuotojai ir statytojai.
Ministerija patvirtino Lietuvos bendrąjį planą, kas yra svarbus žingsnis, atnešantis naują kokybę, viziją, kaip gyvensime iki 2050 metų.
Ministerijos šįmet laukia kelios reformos: Saugomų teritorijų, vandentvarkos ir valstybinės žemės perdavimo savivaldybėms reforma. Šiais metais norima per įstatymus žemės valdymą atiduoti savivaldybėms (derinimai turėtų prasidėti jau kitą savaitę), paspartinti procedūras, apie kurias kalbama dešimtmečius. Kartu AM nori perimti žemės politikos formavimą.
Šiandien pagrindiniai konfliktai kyla miestuose, statybų sektoriuje, ypač dėl žemės priskyrimo, nuomos sutarčių. Įrankiai vis dar Žemės ūkio ministerijos pusėje, o didžiausi pralaimėjimai, ministro žodžiais, kyla dėl to, kad netinkamai planuojama žemė miestuose. Tiksliau, planuojant brangią infrastruktūrą daromos didelės klaidos.
Siekiama, kad žemės naudojimo politika būtų perduota Aplinkos ministerijai, o Nacionalinės žemės tarnybos funkcijos (NŽT) – savivaldybėms. Žemės ūkio ministerija išimties tvarka spręstų dėl žemės ūkio paskirties žemės.
Nuogąstauta, kad merai su valstybine žeme elgsis kaip su savo. S. Gentvilas pripažįsta: pavojų yra, bet daugiau jų šiandien. Šiandieninė situacija, kai pati NŽT turi priimti sprendimus ir kontroliuoti, kaip jie vykdomi, kartais turi kreiptis dėl savo pačios klaidų, o dažnai nesikreipia, nėra normali. Įgyvendinimą perdavus savivaldybei, kontrolę užtikrinus valstybinei institucijai, bus užtikrintas „keturių akių principas“.
„Važiuojant per Markučius matyti, kad gyventojai vandeniu apsirūpina ne centralizuotai, bet iš vandens stotelių. Tai vienas pavyzdžių, kuomet net gavę paramą, kas yra po 500 eurų statistiniam Lietuvos gyventojui, nesugebėjome sukurti pakankamos vandens tiekimo ir nuotekų infrastruktūros. Estai jau viską padarę, latviai mus lenkia, bet turime padaryti vandentvarkos sektorių įgalų investuoti tiek sodų bendrijose, tiek regionuose – ten, kur apsimoka investuoti“, – pabrėžė ministras.
Netrukus, žadama, bus galima pastatus iki 9 aukštų statyti iš medienos, pirmąja kregžde taps Miškų urėdijų centrinė būstinė Vievyje. Šis projektas turėtų simbolizuoti naują epochą, kai grįžtama prie tradicinės statybos.
