Tai įrodo ne tik visuomenės apklausos, bet ir realūs gyventojų veiksmai – pasibaigusio kvietimo renovuoti daugiabučius metu iš viso buvo pateiktos 784 paraiškos.
„Pastarųjų metų rezultatai išryškina svarbią tendenciją – vis daugiau daugiabučių gyventojų ne tik nori modernizuoti savo būstą, bet ir imasi veiksmų. 2021 m. gruodžio 31 d. baigėsi 8-asis kvietimas atnaujinti daugiabučius – pagal gautų paraiškų skaičių pagerintas rekordas per visų kvietimų istoriją“, – sako Vytautas Vrubliauskas, APVA (Aplinkos projektų valdymo agentūros) Pastatų energinio taupumo departamento direktorius.
Iš 784 paraiškų, gautų kvietimo metu, labiausiai džiugino didžiųjų miestų rezultatai – Vilniaus (139 paraiškos), Klaipėdos (66) bei Kauno (59).
V.Vrubliausko teigimu, šie rezultatai nuteikia itin pozityviai, tačiau kai kurios Lietuvos savivaldybės vis dar gerokai atsilieka arba nėra pateikusios nė vienos paraiškos daugiabučių renovacijai.
Nuo Naujųjų metų – daugiabučių atnaujinimo programos pakitimai
Visos modernizacijos procesuose dalyvaujančios šalys nuo š.m. sausio 1 d. gali džiaugtis įsigaliojusiais daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos pakeitimais. Pasak aplinkos ministro Simono Gentvilo, programos pakeitimai atvers kelią dar efektyvesniems renovacijos procesams, kurie bus naudingi tiek butų savininkams, tiek projektų administratoriams ir statybininkams.
„Savininkams gera žinia, kad naikinant perteklinę biurokratiją nereikės iš naujo tvirtinti investicinių planų – vėl ir vėl rinktis laiptinėse arba nuotoliniu būdu balsuoti dėl būsto atnaujinimo. Nuo šiol gyventojams užteks vieną kartą patvirtinti namo atnaujinimo investicinį planą“, – teigia S.Gentvilas.
Aplinkos ministras atkreipia dėmesį, kad iki šiol projektų administratoriai, negaudami jokio užmokesčio, turėjo įdėti labai daug įdirbio dar prieš pirmųjų statybos darbų pabaigą.
Tačiau įsigaliojus naujiesiems pakeitimams administratoriai gaus papildomus avansinius mokėjimus už renovacijos proceso administravimą ir kone dvigubai didesnes kompensacijas už daugiabučių atnaujinimo projektus.
Statybos bendrovėms pokyčiai bus naudingi tuo, kad nuo šiol modernizacijos projektai bus komplektuojami, t.y. bus skelbiami konkursai atnaujinti ne pavienius pastatus, o keletą iškart. Tai leis didesnėms įmonėms įsilieti į modernizacijos projektus ir optimaliau planuoti numatytus darbus.
„Tokie pakeitimai leis paspartinti ne tik būsimus projektus, bet ir šiuo metu strigusius. Sutrumpės procedūros, nes kai kurios bus daromos vienu metu, joms nereikės gyventojų pritarimo, kai kurie viešieji pirkimai susilies į vieną. Kadangi projektai buvo gana smulkūs, kartais net statybininkai neateidavo į konkursus, o dabar, projektams sustambėjus, bus didesnė tikimybė, kad konkursai įvyks. Modernizacijos procesai turėtų pagreitėti dėl trijų dalykų: procedūrų, pakartotinių sąmatų patvirtinimo ir dėl to, kad užsakymai bus didesni, – didesni statybininkai ateis į konkursus, bus didesnė konkurencija, didesnis planavimas. Visa tai leis nupirkti rangovą iš pirmo karto, o ne laukti pakartotinio konkurso“, – teigia S.Gentvilas.
Šių metų tikslas – modulinė renovacija
Šiuo metu statybų rinka visame pasaulyje susiduria su darbo jėgos bei žaliavų stygiumi – šis iššūkis neaplenkia ir Lietuvos. Tačiau, anot aplinkos ministro, nepaisant šių trukdžių, renovacijos procesus Lietuvoje bus siekiama efektyvinti ir toliau.
S.Gentvilo teigimu, išspręsti statybininkų trūkumo problemą padės modulinė renovacija. Jeigu per šiuos metus pavyktų ją įgyvendinti ir dar labiau paspartinti, išsispręstų ne tik statybininkų stygiaus problema, bet ir pats renovacijos procesas taptų toks, kad jį būtų galima vykdyti net žiemą.
Aplinkos ministro manymu, įgyvendinus tikslą paspartinti daugiabučių atnaujinimo procesus 1000 atnaujintų namų per metus ateityje atrodys kaip mažas skaičius. (Užs. Nr. 22B222-1)
