„Jei prieš šešerius metus vilniečiams trūko veiksmo, taupėme, bridome iš finansinės duobės, šaligatviai suklypę, niekas nevyksta, jokių pokyčių, 2021-ųjų ruduo buvo tas laikas, kuomet susilaukėme priekaištų, kad visko vyksta per daug. Dideli užmojai su „Žaliąja banga“ ar patvirtintu gatvių standartu, realiu jo diegimu, buvo matomi ir ryškūs.
Daugiafunkciame komplekse jau dirba ekskavatoriai, vyksta nacionalinės koncertų salės projektavimo darbai, Lazdynų baseine darbai taip pat vyksta. Energija gera, nepadarytų darbų vis dar daugiau nei padarytų, bet, turbūt, taip ir turi būti mieste“, – kalbėjo meras.
Vienas sostinės mero rinkiminių pažadų 2015 metais, kurie buvo priminti šią žiemą – šildymo kainas iki 2019 metų sumažinti penktadaliu. R. Šimašius paaiškino, kad iki 2019 metų šildymo kainos sumažėjo trečdaliu. Iš dalies tai – jo ir komandos nuopelnas.
Jei energijos kainos nebūtų pasikeitusios, neabejojama, jos būtų sumažėjusios ir penktadaliu. „Žmonėms, kurių pajamos nedidelės, butai energiškai neefektyvūs, šildymo kainos – didžiulė problema, bandome visiems padėti, bet tai šių metų aktualija. 2019 metais tokio pažado nebedaviau. Tuo metu jau buvo niūroka šildymo kainų perspektyva“, – kalbėjo sostinės meras.
Keturi svarbiausi sostinės mero rinkiminiai pažadai ir esminės kryptys – Stoties rajonas, gyvenamieji rajonai, švietimas ir judumas.
Stoties rajonas
„Kai skelbimų portale parduodamas nekilnojamasis turtas, dažnai pabrėžiama, jog jis – atgimstančiame Stoties rajone, kas galioja ir Naujininkams, ir Stoties rajonui, ir Naujamiesčio daliai. Matome, kad šie rajonai atgimsta, kad juose – daugiau gyvybės, turime Vilniaus geležinkelio stoties komplekso projekto laimėtoją – „Zaha Hadid Architects“.
Iššūkis – kaip sutvarkyti stoties aikštę, juda ir autobusų stoties pokyčiai. Akivaizdu, kad iki 2023 metų darbai užbaigti nebus, bet pagreitis geras. Jie – ateinančių 10 metų perspektyva“, – kalbėjo R. Šimašius.
Jis mano, kad netoli nuo Dariaus ir Girėno gatvės, prie vadinamojo grįžračio, galėtų atsirasti Vyriausybės miestelis ir Kongresų centras.
Darnus judumas
Dviračių takų tinklas dar iki galo nesusijungia, tačiau kitąmet tas jau bus padaryta. Daroma ir kitų darbų: viešasis transportas atnaujinamas, jis ant bangos, pėsčiųjų takų kokybė taip pat nėra puiki, bet viskas keičiasi: jų apželdinimas, apšvietimas – tam skiriama daug energijos.
Tikslas – startuoti su Šiaurine ir Mykolo Lietuvio gatvėmis. Kalbant apie Šiaurinę gatvę, pirmoji suplanuota atkarpa – nuo aplinkkelio iki Ozo draustinio, antroji – šalia Ozo draustinio, ją planuojama kišti po žeme, kas patvirtinta, trečioji atkarpa – Verkių teritorijoje. Projektiniai pasiūlymai patvirtinti, gatvės bus projektuojamos laikantis Vilniaus gatvių standarto.
Gyvenamieji rajonai
Klausimas, anot R. Šimašiaus, kas jie yra? Dažniausiai gyvenamaisiais rajonais vadiname Šeškinę, Viršuliškes, Lazdynus ir kitus. Daugelis įpratę prie tokių gyvenamųjų rajonų, kokie jie yra.
„Norime, kad gatvė būtų gatvė, o ne greitkelis, kiemas – kiemu, o ne automobilių stovėjimo aikštele. Kad būtų normalus miestas, atrodytų panašiai kaip Paupys. Gyvenamuosius rajonus paversti tikrais miestietiškais rajonais, kas – didžiulis iššūkis. Bandome juos „perkrauti“, šiek tiek pavyksta. Kalbant apie gyvenamuosius rajonus, svarbios įdiegtos Vilniaus architektūros ir urbanistikos taisyklės.
Vystytojai pagaliau pradeda suprasti, kad daugiabučių, kurie vis dar – sovietinės urbanistikos replikos, projektų mieste nebenorime leisti. Pamažu pradedami rengti geresnės kokybės projektai. Taip, mus vis dar pasiekia daugiabučių projektai, kurie, tarsi kažkur numestos „dėžutės“, bet atsiranda ir vis daugiau daugiabučių, orientuotų palei gatvę, kurių kiemas uždaras, gyvybingi pirmieji aukštai, kokybiška architektūra, o ne kuo daugiau kv. m“, – teigė sostinės meras.
Anot R. Šimašiaus, į Paupį daug kas važiuoja tiesiog pasižiūrėti, kaip atrodo pastatytas visiškai naujas rajonas. „Yra, kas ir jame gali būti geriau, bet tai – ta kryptis, kuria juda miestas“, – teigė Vilniaus meras.
Pagrindiniai pašnekovo įvardyti iššūkiai, laukiantys iki kadencijos pabaigos – kad būtų suvaldytas Stoties rajono projektas, to rajono ir kai kurių kitų – Vilkpėdės, Verkių, Naujamiesčio – pokyčiai vyktų kryptingai, jie virstų naujaisiais paupiais. Taip pat – judumo iššūkiai, pėsčiųjų ir gatvių standarto realizavimas, kad žmonės džiaugtųsi pamatę atgautas gatves. Taip pat, kad miestas būtų atvira mokykla. Ne mokykla kaip pastatas, bet mokymasis kartu miesto erdvėse.
Daugiafunkcis kompleksas
Sutartis įsigaliojo, vyksta griovimo darbai, projektavimo užduočių formulavimas, techninio projekto rengimas. Koncesininkas laimėjo su projektinio pasiūlymo idėja, reikia parengti techninį projektą, po trejų metų laukia kontrolinės rungtynės.
Statybos, anot mero, gali prasidėti šiais metais, tas realu, bet koncesininko reikalas, ar jis nori ilgiau pasiruošti, ar greičiau pradėti statyti. Svarbu, kad iki raktų gavimo – miestas nieko nemoka. Miesto uždavinys: sutvarkyti prieigas, planuojamas pėsčiųjų viadukas, užlipimas nuo Šeškinės kalno, kad projektas būtų žalesnis nei projektiniuose pasiūlymuose.
Sporto rūmai
Paskelbta, kad Sporto rūmuose nebus Konferencijų centro, čia ateityje veiks žydų muziejus. Vizija, kad Kongresų centras atsirastų, kur nebenaudojami bėgiai, greta grįžračio, netoli Dariaus ir Girėno gatvės. Muziejui Sporto rūmai, anot mero, vieta gera, tik svarbu, kad būtų jautru ir gerai.
Nacionalinė koncertų salė
Projektiniai pasiūlymai pristatyti, jiems pritarta, rengiamas techninis projektas. 2023 metais projektas, turbūt, nebus užbaigtas, galbūt, nuo dabar reikėtų skaičiuoti dar trejus metus. Visgi, neabejojama: ant Tauro kalno bus moderni, bet ir kontekstuali architektūra, kur nuo terasos bus galima nužvelgti Vilnių. Anot mero, turėtų būti ne blogesnė terasa nei vilniečių mėgstama „Swedbank“ banko terasa.
Anot mero, šis projektas – tikras galvos skausmas. Kai proceso viduryje bankrutuoja statybininkai, sudėtinga surasti kitus. Dvejų metų košmaras praėjęs, dirba geri rangovai, darbai vyksta. Po metų turėtų būti atidarymas, bet dėl viešųjų pirkimų konkreti data neįvardijama. Beje, anot mero, Vilnius planuoja daugiau baseinų.
Žalioji banga
2021 metų rudenį miestas sudėliojo planus keturiems sezonams (iki 2023 metų pavasario). Planas buvo 100 tūkst. medžių, 300 tūkst. vijoklių ir 10 mln. krūmų. Skaičiuojami savivaldybės, verslų, bendruomenės dovanos ir savaiminiai medžiai. Kol kas planą viršija tik savivaldybės sodinami medžiai, visa kita įsibėgėja. Didžiausias atsilikimas nuo plano kalbant apie bendruomenių įsitraukimą.
Tikslas, mero žodžiais, kad į gatves sugrįžtų alėjos, jos būtų apželdintos. „Atrodo, kad didžiausi medžių draugai tampa didžiausiais „žaliosios bangos“ priešais. Aišku, kad medžiui geriausia vidury laukų, bet žmogui reikia, kad miestas būtų gausiai apželdintas“, – kalbėjo meras.
Pastarąjį mėnesį itin daug dėmesio sulaukė istorija, kuomet NT plėtotojas svetimame sklype, Ševčenkos g., iškirto tris bandžius medžius. „Vyksta diskusija: baudos tinkamos ar ne, vystytojai bando jas ginčyti. Pagal Aplinkos ministerijos paskaičiavimą bauda siektų 3 tūkst. eurų, savivaldybės – 117 tūkst.
Noriu, kad jei įmonei rūpi ne tik bauda, bet ir reputacija, ji pasodintų dar bent tūkstantį medžių. Įmonė nepatenkinta, bet, atrodo, suprato. Tikiuosi, kad galėsiu pasakyti, kad padarė didelę klaidą, bet rimtai suprato, pamoka bus visiems vystytojams. Rodome vietas, kur reikia prisodinti tūkstančius medžių ir krūmų“, – kalbėjo miesto meras.
Dar vienas daug dėmesio sulaukęs projektas – „Maskvos namai“. Galutinai nuspręsta, kad jie neteisėti, todėl bus griaunami. Diskutuota, kodėl negalima pastato pritaikyti naujai veiklai? „Maskvos namai“ pastatyti nelegaliai, per aukšti, jei griauti, reikia griauti viską. Būkime atviri: kartais tenka demontuoti, ir viskas. Dabar viskas priklauso nuo NŽT ir VTPSI.
Jei sklypą bus nuspręsta privatizuoti, gal galima griuvėsius panaudoti naujoms statyboms, faktas, kad tokių, kokie yra dabar, jų negalima panaudoti, jų užbaigti nebūtų prasminga“, – kalbėjo R. Šimašius.
