Kaip teigė pašnekovas, įvykių eiga jo, kaip buvusio karininko, per daug nenustebino, jis pats nuo 2015 metų padėjo Ukrainos kariams, dalyvavo mokymuose. Stebint, kaip eskalavosi situacija, kapitonas neabejojo, kad kitaip nei įsiveržimas į Ukrainą negalėjo būti.
Klausimas buvo – tik kokio masto bus invazija. Pradžioje Rusija mėgino panaudoti kitokią taktiką, mažiau brutalumo, bet pamatė, kad tai neveikia, kad ukrainiečiai vieningi, didžiulę prezidento lyderystę, tuomet pradėjo bombarduoti ištisus gyvenamuosius rajonus, o tai rodo, kad puolama į neviltį.
Anot Č. Savicko, kad ir kaip būtų keista, jo mažai kas klausia pirkti būstą ar ne, apžiūrų bent kol kas nesumažėjo. „Skambina kai kurie plėtotojai, sako: kai kas atšaukia sutartis, matau panikos kėlimą socialiniuose tinkluose, kur raginama nepirkti, esą kris kainos.
Suprantančiųjų uždavinys nuraminti žmones, tie, kurie kelia paniką, mano, kad prasidės krizė, galės nusipirkti pigiau. Tačiau, jei įvyktų korekcija, keistųsi banko politika, prašytų daugiau pradinio įnašo, būtų sudėtingiau su vertinimu, tad tie, kurie gali nusipirkti būstą, tą padaryti leidžia finansai ir galimybės, padarytų klaidą, atidėdami sprendimą, arba atsitraukdami, tikėdamiesi, kad kainos kris, kaip per pirmąją pandemiją. Vėliau ne vienas gailėjosi, jog reikia mokėti 15–20 proc. daugiau“, – paaiškino NT ekspertas.
M. Mikočiūnas antrino, jog per pirmąją pandemiją daug prognozavo: pamatysite, ko nematę, 2008 metų krizė atrodys kaip gėlytės, matėme, kuo tas virto.
Brokeris M. Mikočiūnas pasakojo, jog jam tenka susidurti su klientais, nusprendusiais laikinai nebepirkti būsto ir laukti, kas bus toliau, kiti panikuoja, nori parduoti NT ir išvykti iš Lietuvos, dar vieni pirkėjai stengiasi pasinaudoti situacija: kelti paniką, parodyti, kad bus blogiau, kad atsirastų tokių, kurie susigundytų greičiau ir pigiau parduoti NT. „Klausia manęs: gal žinai, kas nori pigiau parduoti?“ – kalbėjo brokeris.
Jis pasakojo jau sulaukiantis ir žinučių, kaip su medžiagomis iš Rusijos, ar naudotos statyboje, ar plėtotojai planuoja jas naudoti, jei butas dar tik brėžiniuose.
„Žmonės nenori pirkti to, kas finansuoja režimo politiką. Tenka dažnai girdėti: nemaišykime kultūros, sporto, politikos, verslo su karu. Dažniausiai tie, kurie tą sako, jau būna sumaišę. Karas nėra politika. Politika – kokių esi pažiūrų, kaip matai politinius procesus. O kad politika turi įtakos karui, taip. Viskas susiję, norime mes to ar ne“, – mano M. Mikočiūnas.
Č. Savickas laikosi panašios nuomonės: „Manau, kad yra kelios klientų kategorijos, kaip ir vystytojų. Yra patriotiškų, pasaulietiškų, suprantančių, kas yra gerai, besivadovaujančių adekvačiais principais. Yra ir tų, kurie naudojasi situacija: pigiau gausiu, nusipirksiu. Skatinčiau kiekvieną pagalvoti, ar mes remsime verslą, kuris skatina demokratiją, ar tą, kuris žudo žmones.“
Dabartinėje situacijoje mes kaip stebėtojai iš šalies turime pasidaryti išvadas. Tam tikrų žmonių nepakeisi, bet geri pavyzdžiai užkrečiami. Ukrainos prezidentas parodė didžiausią lyderystę, net ir mūsų valdžios institucijos bando kažką daryti, ne tik būti aukšti ar gražūs.
Kaune, anot pašnekovo, daug patriotiškų žmonių, tačiau yra ir verslų, kurie mato tik pinigus, mūsų, kaip brokerių klausimas, su kuo mes renkamės dirbti. „Aš su tam tikrais žmonėmis nesutinku dirbti dėl jų požiūrio į verslą. Dalis žiūrės tik į kainą, jiems daugiau niekas nerūpi. Tie, kurie turi daugiau galimybių, rūpinsis ne tik būsto vieta, fasadu, bet ir medžiagomis, iš kurių namas pastatytas“, – kalbėjo NT ekspertas.
M Mikočiūnas pasakojo, jog jam po Krymo aneksijos, po pokalbių su verslininkais, teko atsisakyti bendradarbiavimo, tačiau ne tiesiog jį nutraukti, bet sąmoningai paaiškinant, kodėl. „Jeigu nori Lietuvoje vystyti verslą, turi gerbti Lietuvos interesus ir valstybę. Jei nusispjauti, važiuok plėtoti kitur“, – sprendimą aiškino NT brokeris.
„Kalbant apie NT kainas, reikėtų įjungti sveiką protą ir logiką. Remiu Ukrainą, kiekvienas tą turime daryti. Jei ukrainiečiai neatsilaikys, išaugtų grėsmė visam vakarietiškam demokratiškam pasauliui. Kiekviena krizė prasideda galvoje. Masinė psichozė kelia krizes. Jei žmonės susigūžia, viskas sustoja. Jei žmonės išsigąstų, pasinertų į baimę, be abejo, jei niekas nebepirktų NT, mažėtų paklausa, o pasiūla šiuo metu pakankamai didelė, dalis vystytojų, statantys skolintomis lėšomis, turėtų priimti skaudžius sprendimus. Kol kas pagrindo panikai NT rinkoje nematau, nes, žvelgiant į į perkamumo indeksą, NT vis dar palyginti nesunkiai įperkamas.
Jei gali nusipirkti, suplanavęs tą daryti, turi finansus, mano rekomendacija, daryti tai, kas suplanuota. Jei planuoja pirkti investicijai, nors neturi pradinio įnašo, net ir ne karo fone, to nerekomenduočiau. Jei būstas per didelis, norisi mažesnio, parduokite. Gyvenimas nesustoja. Tikiuosi, kad karas baigsis. Bet kad galėtume gyventi gerai, mažiau panikuokime. Bus žmonių, kurie nori situacija pasinaudoti. Ar tau reikia pinigų šiandien, po mėnesio ar turi daugiau laiko? Jei pinigų tau reikia čia ir dabar, butą pigiau nei rinkos kaina parduosi ne dėl karo, bet pasiduoti baimei dėl karo nereikia“, – ramino Č. Savickas.
M. Mikočiūnas mano, kad jei Rusija per kelias dienas būtų užėmusi Kijivą, būtų kilusi rimta grėsmė Pabaltijo regionui: ne tik karinė grėsmė, bet ir provokacijų, visas regionas virstų rizikos zona, kas gąsdintų investuotojus, privestų susimąstyti lietuvius, kad gal geriau antrąjį ar trečią jį būstą, kas labai populiaru, pirkti ne Lietuvoje.
Pašnekovas pripažįsta: baiminasi hiperinfliacijos, kad būstų kainos staiga nešoktelėtų, nebūtų dar vieno staigaus kainų kilimo. „Ekonomika – toks dalykas, kad reikia įjungti logiką. Manau, kad didesnė rizika kainoms kilti nei kristi dėl brangstančių medžiagų, darbuotojų stygiaus. Plėtotojai nesunkiai ras alternatyvų, bet tas užtrunka. Momentiškai savikaina gali išaugti. Nemažai darbininkų išvyko į karą, juos atsivežti daug sudėtingiau, neaišku, kiek laiko užtruks ir pan“, – kalbėjo brokeris.
Č. Savickas priminė metų pradžioje kilusį ažiotažą dėl statybinių medžiagų brangimo, ir visi manė, kad kainos vis kils, vėliau pasaulyje stabilizavosi medienos, metalo kainos, rinka nurimo, kad viskas gerai. Kai kur kainų kilimas sąlygotas ne medžiagų kainų kilimo, bet manymo, kad rytoj bus brangiau ir didelės paklausos bei tiekėjų, gamintojų noro pasipelnyti.
