Surūdijusios senienos Vilniaus daugiabučių kiemuose liudija pasitikėjimą kaimynais

Vilniui paskelbus gatvių desovietizacijos procesą turėtų būti nušluotos nuo žemės paviršiaus skalbinių džiovyklės, stulpai, surūdijusios elektros skydinės.

Vilniui paskelbus gatvių desovietizacijos procesą turėtų būti nušluotos nuo žemės paviršiaus skalbinių džiovyklės, stulpai, surūdijusios elektros skydinės.<br>M. Patašiaus nuotr.
Vilniui paskelbus gatvių desovietizacijos procesą turėtų būti nušluotos nuo žemės paviršiaus skalbinių džiovyklės, stulpai, surūdijusios elektros skydinės.<br>M. Patašiaus nuotr.
Vilniui paskelbus gatvių desovietizacijos procesą turėtų būti nušluotos nuo žemės paviršiaus skalbinių džiovyklės, stulpai, surūdijusios elektros skydinės.<br>V.Skaraičio nuotr.
Vilniui paskelbus gatvių desovietizacijos procesą turėtų būti nušluotos nuo žemės paviršiaus skalbinių džiovyklės, stulpai, surūdijusios elektros skydinės.<br>V.Skaraičio nuotr.
Vilniui paskelbus gatvių desovietizacijos procesą turėtų būti nušluotos nuo žemės paviršiaus skalbinių džiovyklės, stulpai, surūdijusios elektros skydinės.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vilniui paskelbus gatvių desovietizacijos procesą turėtų būti nušluotos nuo žemės paviršiaus skalbinių džiovyklės, stulpai, surūdijusios elektros skydinės.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Antakalnio gatvės 63-iojo namo kieme – du metaliniai stulpai, virš kurių styro atsikišę strypai.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Antakalnio gatvės 63-iojo namo kieme – du metaliniai stulpai, virš kurių styro atsikišę strypai.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Antakalnio gatvės 63-iojo namo kieme – du metaliniai stulpai, virš kurių styro atsikišę strypai.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Antakalnio gatvės 63-iojo namo kieme – du metaliniai stulpai, virš kurių styro atsikišę strypai.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Nepastebėję dėžės Polocko gatvėje praeiviai gali į ją trinktelėti galva.
Nepastebėję dėžės Polocko gatvėje praeiviai gali į ją trinktelėti galva.
R.Šimašius.<br>T.Bauro nuotr.
R.Šimašius.<br>T.Bauro nuotr.
J.Lavrinec.<br>Organizatorių nuotr.
J.Lavrinec.<br>Organizatorių nuotr.
Daugiau nuotraukų (8)

Lrytas.lt

Apr 4, 2022, 4:33 PM, atnaujinta Apr 4, 2022, 4:40 PM

Antakalnio gatvės 63-iojo namo kieme – du metaliniai stulpai, virš kurių styro atsikišę strypai. Anot gyventojų, jie pavojingi, o aplinkai nesuteikia gero vaizdo. Vienas žmogus sausį sutemus nepastebėjo šios kliūties ir prasiskėlė galvą.

Gyventojai pasiūlė: stulpai turi būti arba nupjauti, arba pažymėti, kad matytųsi, nes dabar kelia pavojų kiekvienam.

Polocko gatvėje praeiviai piktinasi dėl pavojingai išsikišusios elektros skydynės. Ji užima dalį šaligatvio, o vaikai eidami jos virš galvos nemato ir rizikuoja labai smarkiai susižaloti. Dar pavojingiau, kai važiuoja dviratininkas ar paspirtukininkas.

Paupio gatvėje metalinės drabužių džiovinimo konstrukcijos grėsmės lyg ir nekelia, tačiau jomis jau seniai niekas nesinaudoja.

Pasitikėjimo ženklas

Miesto antropologės Jekaterinos Lavrinec žodžiais, kabyklų ir džiovyklių konstrukcijos prie daugiabučių kai kur iki šiol atlieka savo funkciją.

Iki šiol yra kiemų, kur nuolat gali matyti išdžiaustytą patalynę, kitus skalbinius, o retkarčiais – ir dulkinamus kilimus.

„Miesto antropologų akimis, daugiabučių kiemuose džiovinami skalbiniai yra ženklas, kad gyventojai pasitiki savo kaimynais.

Tai gero socialinio klimato požymis, – aiškino J.Lavrinec. – Beje, viešai džiovinami skalbiniai yra ir kai kurių miestų tapatumo dalis – tarkime, Lisabonos ir kitų Portugalijos, Italijos miestų.“

Kabyklos sulaiko mašinas

J.Lavrinec nepatarė funkcinių miesto elementų vadinti sovietiniais: „Prisiminkime kaip vieną iš pavyzdžių garsios fotografės Berenice Abbott ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje darytą daugiabučių kiemų Niujorke nuotraukų seriją su kiemuose iškabinta patalyne.

Nei poreikis džiaustyti skalbinius, nei tam skirtos konstrukcijos nėra išskirtinai sovietinio laikotarpio išradimai.“

Vis dėlto miesto antropologė pritarė, kad kai kur tos konstrukcijos iš tiesų yra labai pasenusios ir jau neatlieka jokios funkcijos.

„Tačiau žygiai prieš kabyklas kiemuose po desovietizacijos vėliava atrodo tiesiog komiškai.

Kiemuose pirmiausia reikia suvaldyti chaotišką automobilizaciją, kuri yra neatsakingos miesto plėtros, skatinančios žmones vis daugiau važinėti, padarinys.

O štai kai kur metalinės konstrukcijos ima atlikti automobilių, kurie statomi ant vejų, sulaikymo funkciją“, – įsitikinusi J.Lavrinec.

Kiti miestai pasistengė

Lietuvoje naikinti senas metalines konstrukcijas pasiryžęs ne tik Vilnius.

Tarkime, Kretingos rajono valdžia prieš keletą metų gyventojams leido patiems išardyti net senus vaikų žaidimo aikštelių įrenginius. Esą savivaldybė aikštelėms tvarkyti pinigų neturi, jai tos konstrukcijos nepriklauso, todėl ir nesprendžia, ką su jomis daryti.

Gyventojai bendrai sutarę konstrukcijas gali išvežti – jiems tai nedraudžiama. Šią problemą turi spręsti namo bendrija, o jei jos nėra, gyventojai turi pasitarti su namą administruojančia bendrove.

Kėdainiuose jau baigtos naikinti senos vaikų žaidimo aikštelės, suolai, metalinės konstrukcijos tarp daugiabučių namų.

Gyventojams tai kėlė pyktį, nes vaikai nebeturi kur žaisti, o valdžia atkirto, kad aikšteles naikinti buvo ne tik svarbu, bet ir būtina.

Naują gatvių standartą kūrė visus metus

Vilnius praėjusių metų pabaigoje paskelbė gatvių desovietizacijos procesą ir pažadėjo, kad pilkos, nejaukios ir nesaugios gatvės virs vakarietiškomis su medžių alėjomis, mažąja architektūra, įvairesne danga, prižiūrimais fasadais palei gatves.

Naujasis Vilniaus gatvių standartas buvo kuriamas metus. Tai – 12 principų, kurie jau taikomi rekonstruojant ar projektuojant miesto gatves. Jie suformuluoti tam, kad miestas taptų patogesnis ir patrauklesnis vilniečiams.

Gatvės su želdynais tarp pėsčiųjų ir eismo juostų, be perteklinio važiuojamosios dalies pločio, danga ir apšvietimu įtvirtinamas pėsčiųjų prioritetas, daugelyje gatvių įrengiamos parkavimo vietos, savąjį gatvės metrą gauna pastatų naudotojai – visa tai vardijama naujajame sostinės gatvių standarte.

„Turime tikrąja to žodžio prasme desovietizuoti ir sužmoginti mūsų pagrindines viešąsias erdves. Noriu, kad mėgstamiausia pasaulio gatvė vilniečiams būtų ta, kurioje gyvena ar dirba. Tam pagrindinę miestų viešąją erdvę – gatves – reikia pakelti į kokybiškai kitą lygmenį. Patogios ir patrauklios jos turi būti visiems“, – pristatydamas naują gatvių standartą įmonėms ir įstaigoms, projektuojančioms, statančioms ir prižiūrinčioms miesto gatves, dėstė meras Remigijus Šimašius.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.