Vieni lietuviai užleidžia namus nemokamai, kiti nepriima net už pinigus: kodėl, ir kas bus, jei sulauksime 300 tūkst. ukrainiečių

Į Lietuvą atvyko jau daugiau kaip 30 tūkst. nuo karo bėgančių ukrainiečių. Vieni lietuviai atvykusiems žmonėms savo butus ir namus užleidžia nemokamai, kiti nenori priimti ir už pinigus.

Į Lietuvą atvyko jau daugiau kaip 30 tūkst. nuo karo bėgančių ukrainiečių. Vieni lietuviai atvykusiems žmonėms savo butus ir namus užleidžia nemokamai, kiti nenori priimti ir už pinigus.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Į Lietuvą atvyko jau daugiau kaip 30 tūkst. nuo karo bėgančių ukrainiečių. Vieni lietuviai atvykusiems žmonėms savo butus ir namus užleidžia nemokamai, kiti nenori priimti ir už pinigus.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Į Lietuvą atvyko jau daugiau kaip 30 tūkst. nuo karo bėgančių ukrainiečių. Vieni lietuviai atvykusiems žmonėms savo butus ir namus užleidžia nemokamai, kiti nenori priimti ir už pinigus.<br>M.Patašiaus nuotr.
Į Lietuvą atvyko jau daugiau kaip 30 tūkst. nuo karo bėgančių ukrainiečių. Vieni lietuviai atvykusiems žmonėms savo butus ir namus užleidžia nemokamai, kiti nenori priimti ir už pinigus.<br>M.Patašiaus nuotr.
Į Lietuvą atvyko jau daugiau kaip 30 tūkst. nuo karo bėgančių ukrainiečių. Vieni lietuviai atvykusiems žmonėms savo butus ir namus užleidžia nemokamai, kiti nenori priimti ir už pinigus.<br>M.Patašiaus nuotr.
Į Lietuvą atvyko jau daugiau kaip 30 tūkst. nuo karo bėgančių ukrainiečių. Vieni lietuviai atvykusiems žmonėms savo butus ir namus užleidžia nemokamai, kiti nenori priimti ir už pinigus.<br>M.Patašiaus nuotr.
Į Lietuvą atvyko jau daugiau kaip 30 tūkst. nuo karo bėgančių ukrainiečių. Vieni lietuviai atvykusiems žmonėms savo butus ir namus užleidžia nemokamai, kiti nenori priimti ir už pinigus.<br>M.Patašiaus nuotr.
Į Lietuvą atvyko jau daugiau kaip 30 tūkst. nuo karo bėgančių ukrainiečių. Vieni lietuviai atvykusiems žmonėms savo butus ir namus užleidžia nemokamai, kiti nenori priimti ir už pinigus.<br>M.Patašiaus nuotr.
Į Lietuvą atvyko jau daugiau kaip 30 tūkst. nuo karo bėgančių ukrainiečių. Vieni lietuviai atvykusiems žmonėms savo butus ir namus užleidžia nemokamai, kiti nenori priimti ir už pinigus.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Į Lietuvą atvyko jau daugiau kaip 30 tūkst. nuo karo bėgančių ukrainiečių. Vieni lietuviai atvykusiems žmonėms savo butus ir namus užleidžia nemokamai, kiti nenori priimti ir už pinigus.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Į Lietuvą atvyko jau daugiau kaip 30 tūkst. nuo karo bėgančių ukrainiečių. Vieni lietuviai atvykusiems žmonėms savo butus ir namus užleidžia nemokamai, kiti nenori priimti ir už pinigus.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Į Lietuvą atvyko jau daugiau kaip 30 tūkst. nuo karo bėgančių ukrainiečių. Vieni lietuviai atvykusiems žmonėms savo butus ir namus užleidžia nemokamai, kiti nenori priimti ir už pinigus.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Į Lietuvą atvyko jau daugiau kaip 30 tūkst. nuo karo bėgančių ukrainiečių. Vieni lietuviai atvykusiems žmonėms savo butus ir namus užleidžia nemokamai, kiti nenori priimti ir už pinigus.<br>M.Patašiaus nuotr.
Į Lietuvą atvyko jau daugiau kaip 30 tūkst. nuo karo bėgančių ukrainiečių. Vieni lietuviai atvykusiems žmonėms savo butus ir namus užleidžia nemokamai, kiti nenori priimti ir už pinigus.<br>M.Patašiaus nuotr.
Į Lietuvą atvyko jau daugiau kaip 30 tūkst. nuo karo bėgančių ukrainiečių. Vieni lietuviai atvykusiems žmonėms savo butus ir namus užleidžia nemokamai, kiti nenori priimti ir už pinigus.<br>M.Patašiaus nuotr.
Į Lietuvą atvyko jau daugiau kaip 30 tūkst. nuo karo bėgančių ukrainiečių. Vieni lietuviai atvykusiems žmonėms savo butus ir namus užleidžia nemokamai, kiti nenori priimti ir už pinigus.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (8)

„Žinių radijas“, „Tarp keturių sienų“

Apr 4, 2022, 7:30 PM, atnaujinta Apr 4, 2022, 8:12 PM

Ilgalaikės nuomos administravimo kompanijos vadovas Jurgis Vilutis „Žinių radijo“ laidoje „Tarp keturių sienų“ pasakojo, jog pradžioje dauguma į Lietuvą atvykusių ukrainiečių apsistodavo pabėgėlių centre, tuomet skubiai ieškodavo, kur apsigyventi. Daug lietuvių sutiko užleisti savo butą, kambarį, namą ar sodybą – buvo pasiūlyta kone 10 tūkst. gyvenamųjų vietų.

Šiuo metu į Lietuvą atvykę jau beveik 40 tūkst. ukrainiečių. „Įsivaizduokime, mes per dvi savaites apgyvendinome tuos 10 tūkst. butų, liko dar 20 tūkst. žmonių, kurie sako: mes galime susimokėti už nuomą, duokite, ką mums išsinuomoti. Tada atsirado kita problema: nuomojami būstai ukrainiečiams per brangūs, nes jų pajamos mažesnės. Taip, tie, kas Ukrainoje uždirbo daug, o tokių yra daug, jie išsinuomojo gerus butus“, – kalbėjo J. Vilutis.

Sausio mėnesį visoje Lietuvoje buvo nuomojama maždaug 8,5 tūkst. butų. Sausis-balandis – mėnesiai, kada butų nuoma labai vangi. Kovo mėnesio pabaigoje visoje Lietuvoje buvo laisvi kiek daugiau nei 1000 butų. Vilniuje sausį buvo 2800 laisvų butų, kovo pabaigoje buvo 650 butų. Iš tų butų, 300 butų išnuomojami už maždaug 550 eurų: tai – suma, kurią dar gali mokėti ukrainiečiai. 151 butas buvo bendrabučio tipo – iki 18 kv. m ploto.

„Atvykus šeimai su keliais vaikais, butų nuomai praktiškai nebėra. Per vieną blogiausių nuomai mėnesių Vilniuje išnuomoti 2200 butų. Likusių ukrainiečiai tiesiog nebeįkanda, nes yra butų, kurių nuoma 2000–3000 eurų, arba tiesiog nebėra, ką nuomotis“, – komentavo pašnekovas.

NT brokeris Mantas Mikočiūnas kalbėjo, jog nemažai savininkų nenori būstų nuomoti ukrainiečiams, tiesa, daugelį pavyksta perkalbėti. Pasiteiravus, kodėl, atsakymai panašūs: neturi pinigų, atvyksta su vaikais, bus sunku iškeldinti, pabėgėliai įsivaizduoja, kad viskas turėtų būti nemokamai ir pan.

„Reikia vargti ir ilgai bei nuobodžiai aiškinti, kad negalima žiūrėti tik iš finansinės pusės, kita vertus, nebūtinai vaizdas yra toks, koks piešiamas. Sykiu yra nemažai žmonių, kurie net neima pinigų, bute ukrainiečiams leidžia apsistoti nemokamai“, – kalbėjo NT brokeris.

Savivaldybė pradėjo iš dalies kompensuoti antrą ir kitus du nuomos mėnesius, taip pat Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė, kad nuomojantys už verslo liudijimą mokės mažiau.

„Tiems, kurie būstus užleidžia nemokamai, turiu patarimą: pagalvokite, ar jūs galėsite tą daryti visą laiką. Dauguma ukrainiečių mano, kad jie atvyko mėnesiui, dviem ar trims. O kas bus, jei karas užsitęs metus ar trejus? Ar jūs visą tą laiką galėsite priimti ukrainiečius? Jei taip, puiku, bet jei ne – leiskite ukrainiečiams tą žinoti. Mes siūlome taip: pirmą mėnesį priimkite nemokamai, antrą-trečią susitarkite, kad mokėtų komunalinius mokesčius.

Nuo penkto mėnesio, galbūt, jau galėtų mokėti bent dalį nuomos, po pusmečio – visą nuomos mokestį. Jūs suteikiate žmonėms aiškumo, jie gali susiplanuoti, kas ir kaip bus. Kitaip, praėjus trims mėnesiams, kuriems pasirašoma sutartis, bus nebeaišku, kas toliau, o rinkoje bus tragedija – nebebus, ką nuomotis. Kalbu apie tuos, kurie viską daro iš geranoriškų paskatų, bet nemąsto apie ateitį“, – atkreipė dėmesį pašnekovas.

Tie, kurie nenori nuomoti ukrainiečiams, anot J. Vilučio, žiūri iš savo perspektyvos. Yra žmonių, kurie būstą, gavę paskolą, nusipirko investicijai. Įsileisti žmogaus, kuris nuomos nemokės, jis negali, nes turi mokėti įmokas bankui, o už nuomą gauti pinigai, galbūt, jo pajamos.

Kodėl žmonės atsisako nuomoti ir už pinigus? Blogiausia, anot pašnekovo, gandai, kokie ukrainiečiai blogi. „Įsivaizduok, man rašo moteris, kad niekada nepriims ukrainiečių, nes ji girdėjo, kad jos pažįstamos pažįstama iš buto negali iškraustyti šeimos su mažais vaikais. Aš sakau: „palaukite, juk žmonės gyvena dvi ar tris savaites. Ką turėjo padaryti, kad jau reikia juos iškeldinti?“ Vyksta smegenų plovimas. Yra baimė, noras apsaugoti savo turtą. Kitas dalykas – nemokumo baimė. Baiminamasi, kad ukrainiečiai įsikels ir dings nesumokėję.

Kiekvienai problemai atsiranda tam tikrų sprendimų. Baimė, kad nepavyks iškraustyti? Jūs supraskite, kad čia atvyksta ir aukštos kvalifikacijos žmonių, kurie, galbūt, savo šalyje buvo daug turtingesni nei jūs, tiesiog buvo priversti bėgti nuo karo. Jei baiminamasi dėl nemokumo, rekomenduojame imti pinigus į priekį. Dauguma su tuo sutinka ir moka.

Mes tikimės, kad prisijungs organizacijos, įkurs fondą, kuris užtikrintų mokėjimus – tarsi draudimą. Tie žmonės, kurie atvažiuoja, jie ne ekonominiai, o karo pabėgėliai, kurių tikslas – grįžti namo. Jie žiūri į mus kaip išgelbėtojus, tie, kurie ištiesė pagalbos ranką. Kąsti į tą ranką? Ne, jie nėra blogiukai“, – aiškino ekspertas.

Teisiškai ukrainiečiai ir lietuviai nuomininkai, pasak M. Mikočiūno, traktuojami vienodai: tiek jų pareigos, tiek galimybės. Nesvarbu, ar jis su mažais vaikais, iškraustymo procedūra visiškai vienoda. Dėl to rizika tokia pati.

„Arba daug mažesnė. Lietuvį iškraustei teisiniais būdais, kas užtrunka maždaug pusmetį, gali susigrąžinti pinigus, bet tas lietuvis išsinuomos būstą kitur. Ukrainietis, išėjęs, būsto nuomai jau tikriausiai neras. Antra, ukrainietis bijo dar labiau. Išmesit jį į gatvę, kur jis kreipsis? Jis neišmano teisinės sistemos, civilinio kodekso, kas jam padės? Yra istorijų, kaip žmonės išvalo tuos butus, patys remontuoja, norėdami atsidėkoti, kad tik jiems nuomotų“, – komentavo J. Vilutis.

Dar viena svari priežastis: kone 60 proc. nuomos rinkos nelegali. „Jei butą išnuomojai ukrainiečiui, jis eis į savivaldybę, prašys deklaruoti gyvenamąją vietą, norės leisti vaikus į ugdymo įstaigas, pretenduoti į paramą, klaus jo, kur tu nuomojiesi, o kodėl nuomininkas nemoka mokesčių?“ – kalbėjo ekspertas.

Pasak M. Mikočiūno, nuomos rinka skaidrėja, šiuo metu ji – pilkos spalvos.

Labiau gandas, kad ukrainiečiai nenori važiuoti į mažesnius miestus.  „Ukrainiečiai važiuoja į mažesnius miestus, pavyzdžiui, Marijampolėje beveik tūkstantis žmonių, jie apgyvendinti mokyklose, sporto salėse. Kiek laiko jūs norėtumėte gyventi sporto salėje? Prisiminkite, kiek ten dušų, virtuvių. Mažesniuose miestuose nuomos rinkos tiesiog nėra. Nuo vasario 25 dienos išnyko visi nuomos skelbimai mažuose miestuose, ten butus išsinuomojo pažįstamų Lietuvoje turėję ir pirmieji į Lietuvą atvykę ukrainiečiai“, – komentavo ekspertas.

36 tūkst. nuo karo bėgančių žmonių Lietuvoje jau yra daug, kas nutiktų, jei atsirastų šimtai tūkstančių? „Ne atsirastų, o atsiras“, – mano J. Vilutis.

„Nemaža dalis ukrainiečių bėga į šalis, kurios turi sieną su Ukraina: Lenkiją, Slovakiją, Vengriją, Moldovą. Lietuva – kaip uždelsto veikimo taškas. Pirmiausia bėga ten, kur arčiausiai, o tuomet susižino, išgirsta, atvyksta į Vilnių, kaip į antrąją stotelę. Vilnius – ES valstybės sostinė, didelis skirtumas nei Lenkijos miestelis, čia kokybiškos paslaugos, daugiau komforto. 

 Nemažai ukrainiečių iš Lenkijos traukia Vokietijos link. Ten neįsitvirtinę gali pradėti galvoti, koks jiems taškas palankiausias, kur galėtų save realizuoti, grįžtama prie Vilniaus ir Rygos. Būdami čia jie gali per daug nenutolti nuo Ukrainos, nes daugelis kalba, kad tuojau grįš namo, nori būti netoli. Todėl, manau, kad srautai nemažės, tik didės“, – mano M. Mikočiūnas.

Skaičiuojama, kad gali pabėgi 5 mln. ukrainiečių, Ukrainos Vyriausybė skaičiuoja, kad 10 mln. Nei viena Vokietija, nei Lenkija tiek žmonių nepriims. Žmonės, bėgdami, mano, kad karas trumpalaikis, bet nebūtinai. ES šalys turės solidariai priimti nuo karo bėgančius ukrainiečius.

„Įsivaizduokite, kad į Lietuvą atvažiuotų milijonas pabėgėlių: tokiu atveju prasidėtų neramumai viduje, nebūtų, kur gyvent, ką daryti, jie tiesiog išvažiuotų. Tiek neatvažiuos“, – kalbėjo J. Vilutis.

Jei iš Ukrainos išbėgtų 10 mln. žmonių, apie 300 tūkst. jų galime sulaukti savo šalyje.

„Turime savininkų, kurie būstus užleido nemokamai, kai kuriais atvejais kol kas ukrainiečiai moka tik mokesčius, dalis savininkų patys moka paskolas, bet neprieštarauja, kad jų būstą nuomotųsi ukrainiečiai. Tarkime, atvyko šeima su devynių mėnesių vaiku, mašinoje praleido šešias paras. Jiems trūko maisto ir vandens. Jie išvargę, emociškai sužlugę žmonės. Atsigavę jie vaikšto po miestą, mato savo vėliavas, dėkoja mums, po savaitės pradeda ieškoti kaip įsitvirtinti.

Pirmiausia, kaip gauti pagalbos, nes atvažiuoja su vienu lagaminu, be pinigų, tuomet pradeda ieškotis darbo, nori užsidirbti, kad nebūtų našta, maža to, tikisi siųsti pinigus ir padėti savo šaliai“, – paaiškino ekspertas.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
REPORTERIS: I. Šimonytė pateikė ministrų kandidatūras