„Jausmas toks, lyg gyventume prie jūros“, – šyptelėjo Kybartų gatvės gyventoja, kuri pastarąjį kartą šį garsą išgirdo balandžio 10-osios vakare. Nuotekų upė tekėjo vos per porą metrų nuo jos kiemo.
Šįkart nuotekos išsiveržė pro šulinį, esantį pačiame Kybartų gatvės gale. Plaudamas gruntą užterštas vanduo porą šimtų metrų tekėjo gatve, o vėliau atsidūrė upelyje.
Atvykę bendrovės „Kauno vandenys“ avarinės tarnybos darbuotojai išvalė užsikimšusį šulinį ir vanduo nustojo tekėti.
Bjaurus tvaikas buvo juntamas visą kitą dieną, o įvertinti gamtai padarytos žalos šįkart atvyko aplinkos apsaugos specialistai.
Nežino, kur kreiptis pagalbos
„Žmonės nebežino, ką daryti ir kur kreiptis pagalbos“, – kalbėjo Marvelės seniūnaitė Adelė Zorskienė.
Nors avarinės tarnybos darbuotojai atmintinai žino kelią į Kybartų gatvę, jie tik suteikia laikiną pagalbą, o problema nesprendžiama.
Dažniausiai nemalonumai gyventojus užklumpa tuomet, kai gausiai prisninga ir sniegas pradeda staigiai tirpti. Vasarą nemalonumų galima tikėtis po stiprios liūties.
Numano nepatogumų priežastį
Problemos prasidėjo prieš 4–5 metus, o gyventojai negali imtis jokių statybų, nes kyla grėsmė, kad vanduo nuplaus ar paskandins statinius.
Žmonės neabejoja, kad jų rūpesčiai prasidėjo tuomet, kai šlaito viršuje prasidėjo naujo gyvenamojo kvartalo statybos, o jame nėra tinkamai įrengtų komunikacijų.
Pasak seniūnaitės A.Zorskienės, dėl vandens kenčia visas rajonas, kuris įsikūręs aukšto ir išsitęsusio šlaito papėdėje. Gatves ir kauniečių valdas dažnai skandina vanduo, mat nėra patikimos lietaus vandens surinkimo sistemos.
Vietos gyventojai taip pat neturi vienos nuomonės: vieni norėtų remontuoti tinklus, kiti baiminasi pradėti sudėtingą darbą.
Bedė pirštu į kaimynus
Bendrovės „Kauno vandenys“ technikos direktorius Darius Gražys tikino, kad ši problema žinoma ir ji susijusi su Kauno rajono teritorijomis, kuriose nesutvarkyta ir tinkamai neišplėtota paviršinių nuotekų sistema.
Jis priminė, kad Kauno rajone paviršinių nuotekų tvarkytoja yra bendrovė „Giraitės vandenys“.
„Blogiausia, kad gyventojai nelegaliai pasijungia drenažą ir lietaus paviršinį vandenį į savo buitinių nuotekų tinklus. Tuomet sukyla bendras lygis visuose tinkluose ir žemiau gyvenantys žmonės užsemiami“, – aiškino D.Gražys.
Kita priežastis – prieš 15 ar daugiau metų pakloti tinklai nebepajėgia priimti padidėjusio nuotekų kiekio. Taip pat gana dažnai pasitaiko, kad vamzdynai būna užkimšti įvairiais draudžiamais daiktais.
„Dar kartą noriu priminti, kad klozetas ir kriauklė – ne šiukšlių dėžė. Deja, užsikimšusiuose vamzdžiuose įmonės specialistai randa skudurų, įvairių higienos reikmenų, telefonų, statybinių atliekų, žaislų“, – vardijo „Kauno vandenų“ atstovas.
Pasak jo, šiuo metu „Kauno vandenų“ specialistai vertina esamo tinklo būklę ir reikiamų investicijų dydį tinklų rekonstrukcijai, kad ateityje tokios avarijos nesikartotų.
„Plėtra Kauno rajone yra itin sparti, todėl „Giraitės vandenys“ turėtų kuo skubiau pradėti spręsti naujų tinklų statybos klausimus savo prižiūrimoje teritorijoje“, – įsitikinęs D.Gražys.
Nurodė galimas nesklandumų priežastis
Andrius Dzevyžis
Bendrovės „Giraitės vandenys“ direktorius
„Vykdant trišalę Kauno rajono, Kauno miesto savivaldybių bei Kauno marių regioninio parko direkcijos sutartį 2018 metais Kauno rajono teritorijoje, Kamšos botaniniame-zoologiniame draustinyje, buvo įrengti 6 paviršinių (lietaus) nuotekų išleistuvai, kurie apsaugo Kamšos draustinio teritoriją nuo šlaitų erozijos ir kitų šlaitus ardančių gamtos reiškinių poveikio.
Vienas išleistuvas, kuris yra arčiausiai miesto savivaldybės teritorijos ribos, įrengtas Gelgaudiškio gatvėje. Iš jo nuotekos papuola į Kauno miesto nuotekų tinklą, kuris nuvestas į Vėžpievio upelį.
Dėl gana didelio 650 metrų atstumo tarp Gelgaudiškio gatvėje esančio išleistuvo ir Kybartų gatvės iš Kauno rajono savivaldybės teritorijos atitekančios nuotekos neturėtų daryti didelės įtakos gyventojų sklypų užliejimui.
Tai galimai lemia Kauno miesto savivaldybės teritorijoje įrengtas nepakankamo pralaidumo paviršinių nuotekų tinklas arba bloga jo priežiūra.
„Giraitės vandenys“ neišduoda sąlygų naujiems vartotojams prisijungti prie esamų paviršinių nuotekų išleistuvų, todėl nuotekų kiekis neturėtų didėti ir turėti įtakos gyventojų sklypų užliejimui.
Šiuo metu „Giraitės vandenys“ su Kauno rajono savivaldybe vykdo paviršinių nuotekų tinklų Kamšos draustinyje projektavimo darbus, kurių vertė yra daugiau kaip 3 mln. eurų.“
