Lietuviai būstą renkasi jau kitaip: už tai, kas anksčiau gąsdino, dabar sutinkama mokėti net ir daugiau

Pirmas arba paskutinis aukštas, kampinis butas – tai pirkėjų akimis nebėra minusai ieškant naujo būsto. Kaip ir kodėl pasikeitė pirkėjų poreikiai, prioritetai bei tam tikrų stereotipų vertinimas, atskleidžia nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovės „Realco“ ekspertė Vytautė Autukė.

Pirmas arba paskutinis aukštas, kampinis butas – tai pirkėjų akimis nebėra minusai ieškant naujo būsto.<br>„Realco“ nuotr.
Pirmas arba paskutinis aukštas, kampinis butas – tai pirkėjų akimis nebėra minusai ieškant naujo būsto.<br>„Realco“ nuotr.
Pirmas arba paskutinis aukštas, kampinis butas – tai pirkėjų akimis nebėra minusai ieškant naujo būsto.<br>„Realco“ nuotr.
Pirmas arba paskutinis aukštas, kampinis butas – tai pirkėjų akimis nebėra minusai ieškant naujo būsto.<br>„Realco“ nuotr.
Pirmas arba paskutinis aukštas, kampinis butas – tai pirkėjų akimis nebėra minusai ieškant naujo būsto.<br>„Realco“ nuotr.
Pirmas arba paskutinis aukštas, kampinis butas – tai pirkėjų akimis nebėra minusai ieškant naujo būsto.<br>„Realco“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Apr 28, 2022, 12:17 PM

Bendrovės pardavimų projektų vadovė pastebi, kad paskelbus būstų pardavimo startą, daugelis klientų nori būti tarp pirmųjų tam, kad galėtų išsirinkti jiems patraukliausią variantą už geriausią kainą. Patraukliausio būsto samprata nuolat kinta, nesikeičia bene vienintelis dalykas – tai noras turėti privatumo.

„Šiandieniniai klientai labai nori buto su terasa ar kiemu – dažnai tai būna pirmo arba paskutinio aukšto išskirtiniai būstai, nes standartinių butų su balkonais rinka siūlo palyginti nemažai. Taip pat naujakuriai pageidauja su ramybe asocijuojamo paskutinio aukšto, kad neturėtų kaimynų virš savęs. Stebime, kad klientai ieško tokių būstų variantų, kurie kuo mažiau ribotųsi su kitais butais, nes tai taip pat lemia privatumą. Klientai atidžiai vertina tai, kas yra ar ateityje bus pastatyta prieš jų perkamą būstą, todėl ieško kampinių butų, iš kurių, labiau tikėtina, nesimatytų namo priešais“, – vardija V. Autukė.

Tokie klientų pageidavimai laužo nusistovėjusius stereotipus rinkoje: „ne pirmas, ne paskutinis aukštas“, „ne kampinis butas“, kurie atėjo iš senų laikų dėl nekokybiškos statybos. Šiuo metu tokio tipo butai dažniausiai būna parduodami patys pirmieji, dar iš brėžinio, mat standartinių pasirinkimų yra daug, o išskirtinių variantų pasiūla maža.

„Kodėl pasikeitė pirkėjų nuomonė? Kokybiniai reikalavimai statyboms kasmet auga, todėl anksčiau buvę trūkumai dabar matomi kaip privalumai. Drąsiau rinktis tuos butus, kurie anksčiau buvo įvardijami kaip turintys minusų, klientai pradėjo atsiradus pastatų A klasei, kas paskatino labiau pasitikėti vystomiems projektams keliamais kokybiniais reikalavimais“, – konstatuoja NT ekspertė.

Pirmojo ir viršutinio aukšto kultas

Pasak V. Autukės, pirmas aukštas dažniausiai itin patrauklus tuo atveju, jeigu turi išskirtinumą: medinę terasą, žemės sklypo dalį, aptvertą kiemą. Toks klientas renkasi butą vietoje kotedžo už miesto ir gyvena pačiame mieste su tais pačiais kotedžo privalumais. Be to, šiandieniniams naujakuriams nebereikia baimintis dėl šalčio tilto, su kuriuo susiduria senesnės statybos namų pirmuose aukštuose gyvenantys žmonės. Daugeliu atvejų po pirmu aukštu yra įrengta požeminė automobilių stovėjimo aikštelė, kas reiškia, kad tarp jos ir namo pirmo aukšto perdangos yra klojamas papildomas apšiltinimo medžiagų sluoksnis, taip pat įrengiamos šildomos grindys, kurios leidžia nedidelėmis energijos sąnaudomis pasiekti aukštą komforto lygį.

„Anksčiau daug abejonių keldavo ir būstas paskutiniame aukšte, tačiau tokie laikai – praeitis. Be jau minėto kaimynų faktoriaus, paskutinis aukštas patrauklus dar ir tuo, jog į jį patenka daugiau šviesos, atsiveria panoraminiai vaizdai. Pasikeitusios statybos technologijos užtikrino, kad paskutinių aukštų butų gyventojų nebevargina vasaromis per stogą būste prikaitinamas oras. Be to, visuose savo projektų butuose numatome vietas kondicionieriams, kad klientas, esant poreikiui, galėtų įsirengti kondicionavimo sistemą be papildomų leidimų. Na, o kampinį butą pirkėjai vertina dėl didesnio privatumo ir šviesos srauto, nes tokie būstai paprastai turi daugiau langų“, – vardija ekspertė.

Keičiasi ir požiūris į butą prie judrios gatvės, nors šis pokytis vyksta labai lėtai. Šiuolaikinės statybos namuose montuojamos vėdinimo, kondicionavimo sistemos užtikrina šviežią orą patalpoje neatveriant langų, o pastarieji puikiai izoliuoja triukšmą iš išorės, tačiau, pasak „Realco“ pardavimų projektų vadovės, dar reikia laiko, kol įprasime prie aukštos klasės statybų, naudotis technologijomis ir nebeatidarinėsime langų ir tuo pačiu sutaupysime brangiai kainuojančios šilumos energijos.

Visgi, norintys gyventi mieste ir naudotis išplėtota infrastruktūra supranta, kad turėti patrauklų butą ir tuo pačiu gyventi tylioje miesto lokacijoje dažnu atveju yra neįmanoma.

„Dažnai su klientais juokaujame, kad pro langus norisi matyti mišką, bet tuo pačiu ir daug saulės, norisi jūros vaizdo, bet kad aplink namus neskraidytų, pavyzdžiui, kirai, norisi gero susisiekimo mieste, bet vengiame automobilių garso. Kiekvienas naujakurys įsivertina, kuris kriterijus jam yra svarbiausias ir pranoksta kitus“, – pažymi V. Autukė.

Auga sandėliukų populiarumas

Iki šiol aktualus išlieka balkonų įstiklinimo klausimas, kaip didžiulis privalumas bet kokio aukščio name vertinamas ir liftas. Be to, ekspertė pastebi, kad pirkėjai dažniau renkasi būstą mieste nei namą priemiestyje, o norintys bute gyventi su namo privalumais išreiškia poreikį sandėliukui – tai ypač suaktyvėję pastaruoju metu.

„Vis dažniau klientai nori kartu su butu įsigyti ir sandėliuką. Dažniausiai visus projekte planuojamus sandėliukus parduodame vos įpusėjus projekto pardavimams. Vis dažnesni ir atvejai, kai naujakuriai neperka automobilio vietos, tačiau įsigyja sandėliuką“, – pastebi ji.

Sandėliukai populiarūs tarp skirtingų pirkėjų – tiek tų, kurie renkasi vieno kambario būstą, tiek norinčių gyventi keturių kambarių bute. Sandėliuko plotas dažniausiai siekia apie 4–5 kv. metrus, o juose laikomi daugiausia aktyviam laisvalaikiui būtini daiktai, vaikų žaislai, sporto inventorius, automobilių padangos.

„Padidėjusį sandėliukų poreikį pajutome, kuomet pirkėjai dažniau pradėjo rinktis būstą mieste, o ne užmiestyje, kas reiškia, kas pasikeitė ir jų laisvalaikis. Laiką, skiriamą nuosavam kiemui prižiūrėti, pakeitė hobiai, aktyvus laisvalaikis, savaitgalio išvykos, o tam reikia tam tikro inventoriaus. Kadangi šiandieniniuose butuose vyrauja minimalizmas, gyventojai nori rečiau naudojamus daiktus paslėpti atskiroje vietoje, neapkrauti gyvenamųjų erdvių“, – paaiškina V. Autukė.

Specialistė priduria, kad visgi daliai šiandieninių pirkėjų vis dar reikalingos ir kelios automobilių stovėjimo vietos, mat būstą įsigyjančios šeimos neretai turi du automobilius. Taip pat vis aktyviau domimasi elektromobilių įkrovimo stotelėmis, net jei šiuo metu šeima elektromobilio neturi.

Vystytojai stengiasi pasiūlyti daugiau privalumų

V. Autukės teigimu, prie besikeičiančių klientų poreikių bei vis aukščiau keliamos kartelės turi prisitaikyti ir vystytojai. Vienas iš vystytojų kuriamų privalumų butuose yra grindinis šildymas, mat šiuo metu namų interjere dominuoja minimalizmas, todėl klientai, pageidaujantys vitrininių langų, nenori, kad juos užstotų radiatoriai.

„Pirkėjai iš esmės nori trijų dalykų. Pirma, didelių langų, kad bute galėtų džiaugtis erdvės pojūčiu ir mėgautis dienos šviesa. Antra, aukštų lubų, kurios net ir nedidelės kvadratūros šiuolaikinius butus paverčia erdvesniais. Trečia, erdvesnių balkonų ir terasų, kurie žavi dėl dar vienos papildomos namų erdvės šiltuoju metų laiku. Tai vystytojai stengiasi užtikrinti“, – komentuoja ji.

Daug dėmesio skiriama ir žaliųjų bei poilsio, aktyvaus laisvalaikio erdvių suformavimui projektų teritorijoje. „Projektuose įrengiame erdvias laisvalaikio zonas su vaikų žaidimo aikštelėmis, sporto inventoriumi, suaugusiesiems skirtomis poilsio vietomis. Sostinėje ilgėjant dviračių takams, mūsų klientai džiaugiasi ir nemokamomis dviračių saugyklomis“, – sako ekspertė.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.