Apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Tarp keturių sienų“ pasakojo NT pardavimų konsultantė, gyvenanti ir dirbanti Didžiojoje Britanijoje, Monika Smith.
Užsibūti neplanavo
Savo kelią NT rinkoje M. Smith pradėjo 2013 metais kaip NT brokerė. Kelias, jos žodžiais, nelengvas, bet daug išmokantis, nes tenka susidurti su daugybe itin skirtingų objektų, žmonių ir įgauti įvairiapusės patirties. Šiuo metu M. Smith konsultuoja Lietuvos NT plėtotojus tiek pardavimo, tiek rinkodaros klausimais.
Iš Lietuvos Monika išvyko prieš trejus metus, nors to neplanavo. Pradžioje – į Švediją, D. Britaniją pasirinko tarpine stotele, nes galutinis jos tikslas buvo Kanada, bet tuomet prasidėjo pandemija. Iš laikinos stotelės D. Britanija tapo nuolatiniais namais.
Kuo skiriasi NT rinka Lietuvoje ir D. Britanijoje? „Sakyčiau, kad skirtumų daugiau nei panašumų. Pradžioje šokiravo informacijos, kurią reikia pateikti norint bent apžiūrėti būstą, kiekis. Registruojantis apžiūrai nepakanka nurodyti kontaktinės informacijos, visų pirma, privalu pateikti finansinius duomenis, pagrindžiančius, kad tu apskritai turi galimybę įpirkti šį NT.
Jei pardavei savo būstą prieš tai, turi pateikti jo adresą, pardavimo sandorio datą ir kiek pinigų gavai, ar esi anksčiau gavęs paskolą. Tik pateikęs visą prašomą informaciją, gali apžiūrėti būstą. Aišku, yra, kas meluoja, bet jei NT turėjai Jungtinėje Karalystėje, tavo pateiktą informaciją nesunkiai patikrins“, – pasakojo M. Smith.
Su panašia situacija jai pačiai teko susidurti tik atvykus, nes, net norint išsinuomoti būstą, reikėjo pateikti dvejų metų pajamų mokesčio deklaracijas. Kadangi iki tol moteris negyveno D. Britanijoje, dokumentų pateikti negalėjo, o lietuviški dokumentai netiko.
Brokerių darbas kitoks
Kalbant apie susitikimus ir būstų apžiūras, anot lietuvės, šokiravo tai, kad ko paklaustum brokerio, atsakymo negausi, net į klausimą, kokia būste šildymo sistema. Jis tiesiog atsako: „aš nežinau“. Agentas iš esmės dirba tam, kad atrakintų duris ir kartu pasivaikščiotų po butą, o visą kitą informaciją tenka susirinkti patiems.
Brokeriai aprodo turtą, tačiau neapkrauna savęs, pateikdami informaciją, visa ji pateikiama telefonu, paskambinus į biurą.
Jie, priešingai nei Lietuvoje, labiau – durų atidarytojai. Amerikoje yra net brokerio asistentas, kuris važinėja su raktų ryšuliu ir atrakina būstų duris.
D. Britanijoje brokeriai gauna fiksuotą atlyginimą – apie 12 tūkst. svarų per metus, ir komisinį mokestį, pardavus turtą. Jei agentūra gauna apie 2 proc. nuo pardavimų, durų atidarinėtojas – tik 0,2 proc. nuo tos sumos. Rinka D. Britanijoje labai aktyvi, perka viską. Anot pašnekovės, NT rinka pastaruoju metu labai keitėsi dėl COVID-19 pandemijos. Didžmiesčiai tuštėjo. Tie, kas turėjo galimybių dirbti nuotoliu, bėgo iš didžiųjų miestų.
Londone gyventojų skaičius taip pat mažėjo. Visi, kas galėjo, norėjo geresnės gyvenimo kokybės, kur mažiau triukšmo, žmonių, daugiau gryno oro ir pasivaikščiojimų. Britai gali įsigyti namą vien dėl to, kad netoliese yra kokybiški pasivaikščiojimo takai – jiems tai labai svarbu.
Dabar rinka grįžta į vėžes, daug kas vis dar dirba nuotoliu, panašu, kad tokia tendencija ir išliks. Perkant NT, atkreipė dėmesį M. Smith, labai svarbi inžinerinė infrastruktūra, geras susisiekimas.
NT rinka aktyvi buvo visu pandemijos metu. Tą lėmė Vyriausybės nustatyta lengvata, kuomet nereikėjo mokėti vadinamojo žemės perėjimo mokesčio. Tokį privalu mokėti kaskart, jei įsigyjamas 125 tūkst. svarų vertės NT.
Mokesčiai – gąsdinantys
Tai didelis mokestis: nuo 2 iki 15 proc. turto vertės. Jo dydis priklauso nuo NT vertės, kelintas būstas įsigyjamas, ar pirkėjas rezidentas ir pan.
Net ir notarai negali tiksliai atsakyti, kokio dydžio mokestį teks mokėti, nes, kaip jie patys paaiškina, nėra mokesčių konsultantai.
Nors M. Smith vyras – britas, kol šešis mėnesius pora keliavo ir nebuvo šalyje, vyras, nors ir būdamas piliečiu, neteko rezidento statuso. D. Britanijos pilietis pagal įstatymą neturėtų mokėti šio mokesčio, bet kadangi keliavo, nebuvo šalyje, jis tapo privalomu. Be to, M. Smith turėjo nuosavo turto kitoje šalyje, taigi, mokestis dar padidėjo.
Britai apie karą Ukrainoje žino nedaug, tai labai toli nuo jų, tad nėra didelės reakcijos. Tačiau NT rinkai poveikis labai didelis. Kalbant apie NT plėtotojų ateities planus, verslininkai tampa atsargesni, planuodami būsimus projektus, nes nėra užtikrinti dėl medžiagų tiekimo ir sparčiai augančių kainų. Tiesiog nebežino, ką daryti dėl kainodaros. Didėja infliacija, mažėja būsto įperkamumas, pradėjo augti palūkanų normos, NT plėtotojai svarsto, ar reikia dar didinti pasiūlą. Sprendžia, ką ir kiek statyti.
Planuojantiems įsigyti būstą D. Britanijoje, pašnekovė patarė labai gerai įsivertinti ne tik būsto kainą, bet ir jo išlaikymo kaštus, nes šioje šalyje jie daug didesni nei Lietuvoje. Jei kalbant apie kitų paslaugų kainas, Lietuvoje mokame iki 500 eurų per metus, tai čia – apie 2000 eurų, dar panaši suma – savivaldybės mokestis. Taigi, buto išlaikymas papildomai gali kainuoti apie 4000 eurų.
Ne mažiau svarbu atkreipti dėmesį, ar išsirinktas būstas nėra paveldo pastate, nes čia mokesčiai bus dar didesni. Jei pastatas saugomas, bet kokie tvarkymo darbai jame gerokai brangesni. Pavyzdžiui, vien lango pakeitimas gali kainuoti iki 10 tūkst. svarų.
Prieš įsigyjant NT, būstą kartu su pirkėju įprastai apžiūri statybų ekspertas – samdyti tokį specialistą čia įprasta praktika.
