Ant Žaliakalnio šlaito Kauko alėjoje, esantis sklypas – daugeliui kauniečių ypatinga vieta. Tarpukariu čia stovėjo inžinieriaus Felikso Vizbaro vila, sovietmečiu – populiarus restoranas „Kaukas“.
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę pastatas pamažu nyko ir jo likučiai buvo nugriauti 2016 metais. Nuo to laiko sklypas stovi tuščias. Dabartinis jo savininkas verslininkas Robertas Jocius planuoja, kad čia iškils trys daugiabučiai.
Tai – jau antrasis šio verslininko architektams užsakytas projektas. Jo pristatymas vyks birželio 9 dieną.
Kauniečiai atidžiai nagrinėja projektinius pasiūlymus, nes norėtų, kad dėl savo istorijos ir gamtinės padėties ši vieta būtų prieinama ne tik būsimų namų gyventojams.
Architektūros profesorius Kęstutis Zaleckis naująjį projektą palygino su karūna. Pastatai šioje vietoje, jo nuomone, turėtų būti lyg karūną puošiantys ornamentai, bet matyti tik karūnos lankas.
Ar praeiviai greta naujųjų vilų jausis jaukiai, kyla abejonių.
Svajojo apie kitokį pastatą
Kauko alėjos 2-uoju numeriu pažymėtas tuščias sklypas dabar yra prižiūrimas ir aptvertas. Ant tvoros kabo pranešimas, kad čia planuojama statyti „Kauko vilas“ – tris trijų aukštų daugiabučius pastatus. Iš viso juose bus 11 butų.
Pagrindinis įėjimas į valdas bus iš Radastų gatvės pusės. Ja iki namų bus galima važiuoti automobiliais. 23 vietos automobiliams suprojektuotos po pastatais.
Greta šios vietos gyvenantys kauniečiai pamatę skelbimus iš karto susidomėjo naujais sklypo savininko planais.
Kauko alėjoje gyvenanti Reda pasakojo, kad jai pačiai yra tekę lankytis legendiniame restorane „Kaukas“. Kai jis buvo nugriautas, pastato buvo labai gaila.
Kaunietė sakė, kad vis tikėjosi, jog vietoj jo atsiras koks nors visuomeninės paskirties statinys ir jis bei jo aplinka bus prieinama visuomenei, nes vieta – ypatinga. Nuo šioje vietoje esančio šlaito atsiveria Naujamiesčio vaizdai.
„Gaila, kad to nebus. Vis dėlto geriau jau nauji privatūs namai nei dabartinė situacija. Sklypas prižiūrimas, bet greta jo kalno šlaite mėgsta rinktis narkomanai.
Kai prasidės statybos, tas lizdas pagaliau išnyks“, – vylėsi moteris.
Svarbu darna su aplinka
Kitas greta įsikūręs kaunietis tikino, jog nėra prieš, kad šalia įsikurs kiti žmonės. Svarbiausia, jog statybų metu sklypas būtų kiek įmanoma sandariau užtvertas, kad kiltų kuo mažiau dulkių.
Tačiau kai kurie kauniečiai, pamatę projektą ir jo vizualizacijas, pastebėjo, kad prie naujųjų daugiabučių planuojama įrengti baseiną. Žmonės išsigando, kad „Kauko vilų“ savininkas nori apsitverti Kauko alėjoje esantį visiems prieinamą fontaną su dailininko Bronislovo Zalenso skulptūra „Poilsis“, nors iš tiesų jis yra atokiau nuo Kauko alėjos 2-ojo sklypo.
Žaliakalnio bendruomenės centro „Žaliasis Ąžuolynas“ vadovė Laura Ramanauskaitė-Stašiauskienė sakė, jog šios vietos bendruomenei svarbiausia, kad nebūtų sklypais skaidomas ir užstatomas Ąžuolynas.
„Visose, net ir istorinėse, miesto vietose plėtra turi vykti ir statybos neišvengiamos. Svarbu, kad tokioje vietoje kaip Kauko alėja būtų įgyvendinami projektai, kurie yra darnoje su aplinka, su tame gyvenamajame rajone susiformavusiomis tradicijomis.
Jei gyventojai turės pastabų ar nusiskundimų dėl projekto ar kai prasidės statybos, ginsime bendruomenės interesus“, – kalbėjo L.Ramanauskaitė-Stašiauskienė.
Skelbė projektų konkursą
Įvairių nuogąstavimų girdi ir išskirtinio sklypo savininkas R.Jocius bei naująjį projektą kūręs architektas Ignas Kalinauskas, todėl jie detaliau papasakojo apie savo planus.
R.Jocius dar 2018 metais visuomenei buvo pristatęs projektą, pagal kurį Kauko alėjoje planuota pastatyti du namus. Viename verslininkas ketino įsikurti pats, kitas turėjo būti skirtas bičiulių šeimai.
Tačiau projektas nebuvo įgyvendintas.
„Norėjau, kad laimingesni taptų daugiau žmonių nei dvi šeimos“, – taip apie sprendimą pakeisti projektą sakė verslininkas.
Nusprendus, kad Kauko alėjoje vis dėlto verta statyti daugiau namų, R.Jocius architektus pakvietė dalyvauti naujame konkurse.
Jame savo idėjas pasiūlė 5 žinomų architektų – Rolando Paleko, Gintauto Natkevičiaus, Tomo Kulešos, Šarūno Kiaunės ir I.Kalinausko komandos. Konkursą laimėjo I.Kalinausko architektų grupės „Archispektras“ parengtas projektas.
R.Jocius sakė, kad kiti architektai siūlė statyti vieną pastatą arti šlaito, o I.Kalinausko komanda – tris mažesnius namus sklypo viduryje, neužstatant vaizdo nuo šlaito.
Keli pastatai būtų tarsi tradicinių Žaliakalnio vilų tradicijos tęstinumas. Tai ir lėmė, kad buvo pasirinktas šis projektas.
Įrengtų apžvalgos aikštelę
Architektas I.Kalinauskas atskleidė, kad pastatų formos bus horizontalios. Tokiu būdu norima sukurti modernių vilų įvaizdį.
Pastatai turėtų būti betoniniai, fasadai puošti 3D įspaudais. Tokie pat ažūriniai ornamentai dengs ir langų vitrinas. Taip sumanyta dėl to, kad smulkios detalės būdingos medinei Žaliakalnio architektūrai.
„F.Vizbaro vila taip pat buvo labai dekoratyvi, ją puošė arkos, kolonos, šie motyvai ir įkvėpė sukurti panašius ornamentus“, – sakė I.Kalinauskas.
Siekiama, kad naujųjų vilų gyventojai jaustųsi privačiai, bet per tarp namų paliktus plyšius matytųsi Kauko laiptai ir kiti nuo šlaito atsiveriantys vaizdai.
Sklype sovietmečiu buvo įrengtas fontanas, dabar jį ketinama paversti dekoratyviniu baseinu.
Greta sklypo yra pėsčiųjų takas, vedantis prie Radastų gatvės pabaigoje esančių laiptų, kurie jungia Žaliakalnį su miesto centru. Toje vietoje ant šlaito, kur, vietinių gyventojų teigimu, ir renkasi narkomanai, numatyta įrengti visiems prieinamą apžvalgos aikštelę su vaizdu į miesto centrą.
„Iš baseino, prie kurio ilsėsis vilų gyventojai, vanduo šlaitu tekės žemyn, jį matys tie, kurie apsilankys apžvalgos aikštelėje“, – pasakojo architektas.
Rasti sprendimą nelengva
R.Jocius sakė, kad kai šioje vietoje stovėjo baltoji F.Vizbaro vila, teritorija buvo uždara, aptverta tvora. Tik vėliau, sovietmečiu, kai čia veikė restoranas, erdvė buvo kur kas atviresnė praeiviams.
„Dabar bus grąžinta tikroji sklypo paskirtis. Į sklypą pašaliniai žmonės negalės užeiti, bet aklina tvora jo užtverti neplanuojame. Norėčiau, kad prie namų būtų skulptūrų, kurias galėtų matyti praeiviai, parkas“, – ateities vizija dalijosi verslininkas.
Architektas sakė, jog sudėtingiausia užduotis ir yra rasti sprendimą, kad vilų gyventojai neprarastų savo privatumo, bet jas supanti erdvė būtų patraukli bei prieinama ir miestiečiams.
Jei projektui bus pritarta, R.Jocius statybas norėtų pradėti dar šį rudenį ir baigti 2023 metais.
„2023 metais sukaks 100 metų, kai buvo pradėta statyti F.Vizbaro vila. Būtų simboliška, jei ši vieta būtų prikelta sukakties proga“, – kalbėjo R.Jocius.
Karūnos puošmenos neįžvelgė
Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto mokslo grupės „Kultūrinė ir erdvinė aplinka“ pagrindinis tyrėjas profesorius Kęstutis Zaleckis įsitikinęs, kad projektas nėra blogas, bet ir neišskirtinis.
Profesorius pasakojo, kad vieta, kur tarpukariu stovėjo F.Vizbaro vila, o sovietmečiu veikė restoranas „Kaukas“, kauniečiams labai svarbi ir savo istorija, ir gamtine aplinka.
„F.Vizbaras buvo gerai žinoma asmenybė. Jo išskirtinės architektūros vila ir sklypas buvo uždari, tačiau čia lankydavosi nemažai iškilių to meto asmenybių, miestiečiams patikdavo sklindantys pasakojimai ir net paskalos apie vilos savininką, jo asmeninį gyvenimą ir jo namą“, – sakė K.Zaleckis.
Vėliau, kai pastatas buvo transformuotas ir jame įkurtas restoranas, jis bei jo aplinka tapo prieinama visuomenei, todėl iki šiol nemažai kauniečių norėtų, kad taip ir liktų.
Taip pat profesorius pabrėžė, kad tai ir gamtiniu požiūriu išskirtinė miesto vieta, todėl projektuojant naujus pastatus jie turėtų būti ne šiaip statiniai ant šlaito, o ypatingi, tik tai vietai suprojektuoti namai.
„Architektūros istorikas Vaidas Petrulis mėgsta Kauno tarpukario architektūrą lyginti su karūna.
Slėnyje išsidėsčiusį miestą supantys šlaitai yra tarsi karūna. Ant šlaitų stovintys pastatai – Prisikėlimo bazilika, „Saulės“ gimnazija, F.Vizbaro vila – buvo tarsi šios karūnos puošmenos. Tam pritariu ir aš“, – sakė K.Zaleckis.
Tačiau naujajame projekte profesorius tikino įžvelgiantis ne karūnos puošmenas, o tik jos lanką, nes tokius namus, kurie suprojektuoti, būtų galima statyti ir kitose Žaliakalnio ar Aleksoto vietose.
„Atkurti barokinės F.Vizbaro vilos ar statyti tarpukario modernizmo pastatų kopijų nesiūlau. Tai gali būti ir visai kitokio stiliaus pastatai. Bet jie turi būti originalūs, byloti apie kažkokią neeilinę idėją“, – sakė K.Zaleckis.
Gali jaustis nejaukiai
Profesorius svarstė ir apie tai, ar nauji namai bus savitas Žaliakalnio vilų tradicijos tęstinumas.
„Šią situaciją palyginsiu su žmogumi. Kai žmogus auga, bręsta, sensta, veido bruožai keičiasi, bet lieka tas pats žmogus. Šiuo atveju nauji pastatai nėra tradicijų tęstinumas, tai jau visai kito žmogaus veidas“, – kalbėjo K.Zaleckis.
Apie F.Vizbaro vilą būdavo sakoma, kad iš jos gyventojai mato miestą, o miestiečiai iš centro mato vilą.
„Kad suprojektuoti trys namai, gerai, bet naujame projekte horizontalios pastatų linijos susilieja į vieną, agresyviai užgožia horizontą, iš miesto centro nebematyti, kad tai atskiri statiniai“, – pažymėjo K.Zaleckis.
Profesoriaus nuomone, vilų gyventojų privatumo bei visuomenei prieinamų erdvių sprendimai kol kas taip pat nelabai aiškūs.
„Susidaro įspūdis, kad jei žmonės norės ilsėtis greta vilų, gali jaustis nejaukiai, taip, lyg netinkamai apsirengę atsidurtų prabangiame salone“, – palygino profesorius.
Viloje buvo butai ir net restoranas
Kauno miesto savivaldybės Statybos skyriaus vedėjo, inžinieriaus architekto F.Vizbaro ir jo žmonos Olimpiados Graudinaitės-Vizbarienės vila, kauniečių vadinama Baltąja vila, buvo vienas pirmųjų pastatų, iškilusių 1923 metais sklypais padalytame Mažajame Ąžuolyne.
Išskirtinėje vietoje pastatyta „Vizbaro pilaitė“ buvo vienas garsiausių ir ekstravagantiškiausių gyvenamosios paskirties namų laikinojoje sostinėje.
Viduramžių romantikos stilių primenantis bokštelis ir baroko formos jungtis bei balta spalva, išryškinanti statinį šlaito fone, įkūnijo romantinį architekto požiūrį, kuriame susipynė tautinio stiliaus idėjos ir subtiliai interpretuotas istorizmo dekoratyvumas.
1940 metais Vizbarai pasitraukė į Vokietiją, o po karo jų vila buvo paversta komunaliniais butais.
1981 metais Kauno miesto valdžia nutarė buvusioje F.Vizbaro viloje įrengti restoraną, gyventojai buvo skubiai iškelti, restoraną projektuoti ėmėsi architektas Algimantas Sprindys.
Pastatas buvo blogos būklės ir vykdant darbus nugriuvo frontonas, paskui – bokštelis. Architektas sukūrė jau ne barokinio, bet gotikinio stiliaus pastato akcentus. Lauke buvo padaryta terasa, įrengtas spalvotas fontanas, baseinėlis.
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, besikeičiant pastato savininkams, jis buvo apleistas. 2012 metais buvo nutarta jį nugriauti ir 2016 metais su žeme sulyginti paskutiniai pastato likučiai.
