NT brokerė kaip reikiant nustebino: pasirodo, kauniečiai būstui taiko visai kitokius reikalavimus nei vilniečiai

Kokie pagrindiniai skirtumai tarp Vilniaus ir Kauno NT pirkėjų bei pardavėjų? Koks būstas labiau mėgstamas, kaip vieni ir kiti vertina atstumą iki centro, ką dažniau renkasi – naują ar seną statybą?

Kauno rajoną vietiniai mėgsta labiau nei centrinę miesto dalį, kur daug senos statybos daugiabučių.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Kauno rajoną vietiniai mėgsta labiau nei centrinę miesto dalį, kur daug senos statybos daugiabučių.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Kauno rajoną vietiniai mėgsta labiau nei centrinę miesto dalį, kur daug senos statybos daugiabučių.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Kauno rajoną vietiniai mėgsta labiau nei centrinę miesto dalį, kur daug senos statybos daugiabučių.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Kauno rajoną vietiniai mėgsta labiau nei centrinę miesto dalį, kur daug senos statybos daugiabučių.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Kauno rajoną vietiniai mėgsta labiau nei centrinę miesto dalį, kur daug senos statybos daugiabučių.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Kauno rajoną vietiniai mėgsta labiau nei centrinę miesto dalį, kur daug senos statybos daugiabučių.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Kauno rajoną vietiniai mėgsta labiau nei centrinę miesto dalį, kur daug senos statybos daugiabučių.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

„Žinių radijas“, „Tarp keturių sienų“

Jun 13, 2022, 1:35 PM, atnaujinta Jun 13, 2022, 1:50 PM

Vilniaus ir Kauno NT rinkų skirtumus aptarė NT specialistė Rūta Morkūnaitė, dirbusi tiek Kaune, tiek Vilniuje.

Skirtumai – keli

Nors pati Rūta kaunietė, jau daugiau nei metus gyvena ir dirba Vilniuje. Lygindama NT pirkėjus abiejuose miestuose, išskyrė tris pagrindnius skirtumus: pirmiausia – pirkėjų amžius. Kaune NT daugiausia perka jauni, iki 25 metų, žmonės. Svarstė, kad tam įtakos turi kaina – būstas čia pigesnis.

Antrasis skirtumas – kauniečiai dažnai būstą perka vieni, be antrosios pusės. Trečiasis: jie ne taip domisi būsto situacija, jį įsigyja greitai, per ilgai nesvarstę. 

Pati Rūta būstą pirko 23 metų, tik pradėjusi dirbti NT brokere perskaitė pirkimo-pardavimo sutartį. Kaip paaiškino, tuo metu nelabai rūpėjo, patiko būstas ir jį nusipirko, o toliau „kažkaip“.

Brokerį svarstė, kad, galbūtk pirkėjai mano, jog yra teisiškai saugūs, ar tiesiog maksimalistai: perka ir mano, kad viskas bus gerai.

Vilniuje, priešingai, dauguma pirkėjų neskuba priimti galutinio sprendimo pirkti būsto. O parduoti jį lengviau, jei iki pasirašant preliminariąją sutartį ir sumokant avansą, pirkėjas žino viską, kas susiję su būstu, o ne sužino notaro kabinete.

Yra buvę atvejų, kuomet kelias valandas praleidus notaro kabinete, sandoris taip ir neįvyko, nes pirkėjas išgirdo naujų detalių, kurių negirdėjo arba nenorėjo girdėti iki tol.

Tikisi susitarti žodžiu

Didesnių pardavėjų skirtumų, anot Rūtos, ji nepastebėjo. Kone pagrindinis – žodinis susitarimas – tą itin mėgsta kauniečiai.

„Gal ir gerai, jei gali žodžiu viską išspręsti. Sutartyje visko nenumatysi, kas norės apeiti ir apgauti – apgaus ir pasirašius sutartį. Bet patys pardavėjai neretai nukenčia. Skambina, skundžiasi, kad pirkėjas paskolos dokumentus tvarkosi jau kelis mėnesius. Paprašau atsiųsti preliminariąją sutartį, kad pasižiūrėčiau, kas per terminai surašyti. O jos nėra. Būna 500 eurų avansas sumokėtas, mes einame į banką, o ką iišties mes ten darome, galbūt, gyvename jau kitame būste. Tas žodinis susitarimas ateina iki mūsų, brokerių. Brokeriai viską sprendžia kitaip: žodinis susitarimas perkeliamas į tarpininkavimo ar pirkimo-pardavimo sutartį“, – kalbėjo NT brokerė.

Ji svarstė, jog nėra taip, kad pardavėjai kažką slepia, tiesiog tiki, kad ji nebūtina – viską galima sutarti žodžiu, esą jau einame pas notarą, kam čia ta sutartis.  Vilniečiai, priešingai, skrupulingai dėliojasi, kelias dienas skaito preliminariąsias sutartis, o tuomet skundžiasi, kad kažkas nupirko NT jam iš po nosies.

Kalbant apie perkamą NT, anot pašnekovės, Vilniuje itin mėgstamas Senamiestis ir centras. Kauniečiai, priešingai, nemėgsta centro. Faktas – jis mažesnis, Kaunas išsiplėtęs į periferiją, tad iš esmės gali gyventi erdviame name su sklypu už dviejų kilometrų nuo centro.

Antra vertus, Kauno miesto ir rajono ribos persidengia. Kauno rajonas vos už 10 minučių iki miesto centro. Tad Kauno rajoną vietiniai mėgsta labiau nei centrinę miesto dalį, kur daug senos statybos daugiabučių. Be to, rajone vyksta darželių ir kitų infrastruktūros objektų statyba.

Populiarėja ir miesteliai tarp Vilniaus ir Kauno: Žiežmariai, Kaišiadorys, Rumšiškės – nemažai svarstančiųjų gyventi juose, nes patogu pasiekti abu didmiesčius.

Perka, ką išgali

Kalbant apie seną ir naują statybą, R. Morkūnaitė priėjo prie išvados, kad vilniečiams svarbesnė vieta ir kaina. Daug pirkėjų renkasi seną statybą, tiesiog neturėdami pakankamai pinigų įsirengti būsto su daline apdaila. Kauniečiai mieliau renkasi naują statybą, tačiau rajone.

Kaune naujos statybos butų pasirinkimas nėra didelis, daugelį projektų plėtoja mažesni NT vystytojai. Čia, pašnekovės žodžiais, trūksta didelių NT rinkos žaidėjų.

Kaune prieš kelerius metus išpopuliarėjo maždaug 80 kv. m ploto kotedžai, sustatyti eilėmis miesto pakraštyje ir nedideliu žemės sklypu. Pati mergina gyveno 72 kv.m ploto name su žemės sklypu. Net ir dabar, anot jos, statoma daug tokių kotedžų, svarstoma, kad geriau gyventi tokiame name nei blokiniame daugiabutyje.

Automobilių statymo situacijos abiejuose didmiesčiuose skirtingos. Vilniuje tas svarbu, nes vietų automobiliams itin trūksta. Anot Rūtos, pirkėjai, skambindami pirmą kartą, išsyk klausia, kokia situacija su automobilių statymu. Jiems tai – prioritetas. Kaune net apžiūros metu nebuvo sulaukusi tokio klausimo.

Dar vienas NT brokerės pastebėjimas: kauniečiai labiau linkę pirkti būstą, o ne jį nuomotis. Vilniuje dažniau pabrėžiama, kad laimingas Fabijoniškėse, senos statybos, dviejų kambarių bute, nesijaus, nors tokį tegali įpirkti, tad geriau ilgiau taupys ir pirks brangesnį NT, nesvarbu, kad iki tol teks mokėti nuomą.

Brokerės patarimas vilniečiams, norintiems pirkti Kaune: šiame mieste būsto įperkamumas geresnis, tad verta investuoti, juolab yra išties puikių projektų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.