Kad Palangoje vasarą poilsiautojams pritaikomos malkinės, visokios pašiūrės ar garažai, jau niekas nebesistebi. Tačiau palangiškiai dar nebuvo matę, kad būstu būtų verčiamas nedidelis dėžės formos mūrinis elektros transformatorinės pastatas.
Tarp S.Daukanto ir J.Šliūpo gatvių stovinčio nebeveikiančios transformatorinės statinio fasadas jau iš tolo šviečia plastikinėmis durimis ir žemę siekiančiais vitrininiais langais.
Už tvoros – staigmena
Savo tėvo garsaus kompozitoriaus Eduardo Balsio namą paveldėjusi Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorė pianistė Dalia Balsytė iš nuostabos netgi aiktelėjo pamačiusi, kad šalia jų tvoros kelis dešimtmečius riogsojusi elektros transformatorinė virsta poilsiui skirtu būstu.
Apie tai muzikė sužinojo visai atsitiktinai.
„Prieš keletą metų mane Vilniuje susiradęs kaunietis Darius prisistatė naujuoju kaimynu ir papasakojo, kad iš ESO nusipirktą transformatorinės pastatą ketina paversti šeimos poilsiui skirta patalpa.
Išvydęs mano nuostabą jis ramino, kad triukšmingų vakarų už tvoros nebūsią“, – pažintį su transformatorinės savininku Dariumi Visockiu prisiminė D.Balsytė.
Profesorė neslėpė, kad ramioje kurorto vietoje, į kurią ji su šeima kiekvieną vasarą atvyksta pailsėti, triukšmingų kaimynų nepageidautų.
„Baiminomės, kad šio pastato neperpirktų koks apsukruolis, kuris, žiūrėk, beregint transformatorinę sugebėtų paversti į visą vasarą poilsiautojams nuomojamą vilą“, – nuogąstavimais dalijosi muzikė.
Todėl naujajam kaimynui ji stengėsi būti draugiška – prie transformatorinės jokio privažiavimo neturinčiam kauniečiui profesorė kurį laiką leisdavo statyti automobilį savo kieme.
Tačiau kartą atvykusi pavasarį ji pamatė, kad kaimynas, per pievą automobiliu privažiavęs prie pat tvoros, darbuojasi, be šeimininkų žinios yra nupjaustęs iš D.Balsytės kiemo link transformatorinės nuaugusias medžių šakas.
Pretendavo 15 pirkėjų
Profesorė pasakojo, kad, dar prieš dešimt metų elektros tiekėjams visai greta pastačius naują transformatorinę, nebenaudojama senoji turėjo būti nugriauta.
Tačiau po kurio laiko ji nugirdo, kad pastatą ketinama parduoti.
„Pagalvojome, kad prie mūsų tvoros prisišliejusį statinį būtų neblogai nupirkti visokiems rakandams susidėti.
Elektros tiekėjai mums aiškino, kad dėl pardavimo dar nėra apsispręsta, tačiau man buvo pažadėta apie skelbiamą konkursą įspėti.
Paskui keletą metų apie tai nieko nebuvo girdėti, ir staiga šast – sužinome, kad transformatorinė jau parduota“, – pasakojo D.Balsytė.
Paaiškėjo, kad senosios transformatorinės pardavimo konkursas buvo paskelbtas 2018 metų balandžio viduryje. Už pastatą, prie kurio dar 2004 metais buvo suformuotas vos 68 kv. m žemės sklypas, ESO pageidavo gauti ne mažiau kaip 12,1 tūkst. eurų.
Nė aro neturinčiame sklype stovinčiu pastatu susidomėjo net 15 pirkėjų. Konkursą laimėjęs D.Visockis pradinę kainą padidino beveik 3 kartus – iki 32,6 tūkst. eurų.
Pavirto dirbtuvėmis
Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT), leidusi bendrovei pardavinėti šį pastatą, prieš konkursą įspėjo, kad su naujuoju savininku valstybinės žemės nuomos ar pirkimo ir pardavimo sutartis nebus sudaroma, bet ši svarbi aplinkybė pastato pardavimo sąlygose nebuvo paminėta.
Rugpjūčio mėnesį D.Visockis tapo pastato savininku ir netrukus ėmėsi įgyvendinti savo planus.
Spalio pabaigoje kaunietis kreipėsi į NŽT prašydamas transformatorinės pastato paskirtį pakeisti į poilsio pastato, bet gavo atkirtį.
NŽT darsyk pakartojo, kad transformatorinė yra inžineriniams tinklams funcionuoti skirtas statinys, kuriam naudoti suformuotas sklypas statinio savininkui nenuomojamas ir neparduodamas.
Tuomet D.Visockis pastato fasade įstatė plastikines duris ir langus, o Nekilnojamojo turto registre transformatorinę pavadino dviračių remonto dirbtuvėmis, nes jos priklauso tai pačiai pagrindinei gamybos ir pramonės naudojimo paskirčiai.
Keisti paskirties neleido
Bet ši gudrybė nepadėjo – NŽT kauniečiui išaiškino, kad, pastatui nebeatliekant transformatorinės funkcijos, dviračių remonto dirbtuvių paskirtis neatitinka pastatui priskirto sklypo naudojimo būdo – inžinerinės infrastruktūros objektų teritorijos.
Kauniečiui keisti pastato paskirties nebuvo leista, todėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) žemėtvarkininkai paprašė panaikinti ne tik deklaraciją apie baigtus remonto darbus, bet ir nekilnojamojo daikto teisinę registraciją.
Bet statybos inspektoriai kauniečio neskriaudė. Atlikę tyrimą jie nustatė, kad paprastajam remontui statybos leidimas ir žemės savininko sutikimas nereikalingas.
Baigus remonto darbus pagrindinė gamybos, pramonės statinio paskirtis nepasikeitė, todėl naikinti nekilnojamojo daikto teisinės registracijos esą nėra pagrindo.
O dėl žemėtvarkininkams kilusių abejonių VTPSI pasiūlė į teismą kreiptis patiems.
Teismas neapgynė
Savo laimę teismuose išbandė ir D.Visockis.
Bet jo prašymą įpareigoti NŽT parduoti prie pastato suformuotą sklypą atmetė ir apeliacinį skundą išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas, nors kaunietis su žemėtvarkininkų argumentais sutikti ir nenorėjo.
Pastato savininkas teismui dėstė, kad susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijose gali būti naudojami transporto bei garažų paskirties pastatai.
Pastatas esąs dviračių remonto dirbtuvės, o dviratis – transporto priemonė. Todėl, D.Visockio teigimu, šiame sklype galįs būti pastatas, skirtas transporto priemonėms – dviračiams – eksploatuoti.
Apygardos teismo teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad Nekilnojamojo turto registre dviračių remonto dirbtuvių paskirtis nurodyta kaip gamybos ir pramonės, bet ne transporto ir garažų.
Be to, nagrinėjant skundą teismuose paaiškėjo, kad D.Visockis nėra oficialiai įregistravęs dviračių remonto dirbtuvių, šiai veiklai nėra gavęs verslo liudijimo. Teismui jis aiškino, kad pastate ketinąs remontuoti savo šeimos dviračius.
Teisėjų kolegija pripažino, kad Žemės įstatymas nedraudžia lengvatine tvarka parduoti žemės sklypo, jeigu jo paskirtis nesutampa su statinio paskirtimi. Tačiau ieškovas neįrodė, kad pastatą naudoja pagal deklaruotą jo paskirtį – dviračių remontui.
Teismo nuomone, pastato naudojimo pagal jo paskirtį faktas yra vienas esminių pagrindų įgyti nuosavybės teisę į žemę.
Negali ir pertvarkyti
Tuo pat metu D.Visockis bandė gauti savivaldybės leidimą kapitalinio remonto darbams.
Architekto išsilavinimą turintis vyras buvo numatęs iš esmės pakeisti statinio fasadą, jį apšiltinti, sienose iškirsti langus, išgriauti beveik visas vidines pertvaras.
Iš pateiktų projektinių pasiūlymų matyti, kad buvusios transformatorinės aukštis būtų didinamas daugiau nei pusmetriu – beveik iki 5 metrų, o tai leistų viduje įrengti ir antrąjį aukštą.
Tačiau kaunietis liko nieko nepešęs.
Savivaldybė tokio leidimo neišdavė teigdama, kad pastatas neturi privažiavimo ir trūksta žemės sklypo ploto, kuris turėtų būti skirtas automobiliams statyti.
Padidinti šio sklypo nėra jokių galimybių, nes laisvos valstybinės žemės šalia nėra.
Nuo S.Daukanto gatvės buvusią transformatorinę atkerta valstybinio miško žemė, per kurią privažiuojamasis kelias negalimas.
Be to, rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai neleidžiami, jei pastato savininkas neturi žemės sklypo nuomos sutarties ar nuosavybės teisės.
Ginčai dėl privažiavimo
Toks savivaldybės sprendimas buvo apskųstas, tačiau prieš du mėnesius Vyriausiasis administracinis teismas padėjo tašką ir šiame ginče.
D.Visockis įrodinėjo, kad kapitalinio remonto metu privažiavimo galimybė neturėtų būti aptariama, tačiau, pasak teismo, tai yra svarbu išduodant leidimą statybos darbams, nes teks atvežti statybines medžiagas, išgabenti statybinį laužą.
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad prie pastato, kurio pagrindinė paskirtis yra gamybos ir pramonės, būtina užtikrinti galimybę privažiuoti priešgaisriniams automobiliams.
Be to, prie tokios paskirties pastatų privalo būti įrengtos neįgaliųjų automobilių stovėjimo vietos, kurios turi būti apšviestos, o tam esamas sklypas yra per mažas.
Lauks kitos valdžios
Tačiau visi šie keblumai 54-erių D.Visockio, regis, nejaudina: „Mane tenkina tokia situacija, kokia yra. Galiu apsieiti ir be sklypo nuomos arba pirkimo. Vis vien kasmet moku žemės mokestį.“
Kaunietis prisipažino transformatorinę pirkęs dėl galimybės čia poilsiauti, nes esą tik kvailys Palangoje pirktų nekilnojamąjį turtą tam, kad galėtų taisyti dviračius.
Nemažą pinigų sumą už dabar bevertį statinį sumokėjęs D.Visockis sakė energetikų apgautas nesijaučiąs.
Jam nepalankius sprendimus priėmusius teismus jis kaltino šališkumu, o savivaldybę – korupcija.
Anot D.Visockio, jam šitaip dabar keršijama, nes pastatą turėjęs įsigyti kažkoks įtakingas palangiškis, kuriam viskas būtų leista.
D.Visockis tebėra įsitikinęs, kad jis turįs nuosavybės teisę į sklypą, nes transformatorinės nebeliko iš pastato pašalinus elektros skirstymo įrangą.
„Tai yra tuščias statinys, pagal kurio naująją funkciją turėtų būti leista pakeisti ir po juo esančio sklypo naudojimo būdą.
Nusipirkęs šį apleistą statinį norėjau jį paversti gražiu ir šią vietą papuošiančiu pastatu. Jei to Palangos valdžiai nereikia, palauksiu, kol ji pasikeis“, – teigė D.Visockis.
Atsakymas – aptakus
Ar naujai transformatorinei kitą sklypą gavusi ir ją pasistačiusi ESO neprivalėjo senosios paprasčiausiai nugriauti?
Koks tikslas buvo pardavinėti probleminį statinį be privažiavimo ir sklypo nuomos?
Į šiuos „Lietuvos ryto“ klausimus ESO ryšių su visuomene projektų vadovas Paulius Kalmantas atsakė aptakiai: „Tokiais atvejais visada priimami pamatuoti ir optimalūs sprendimai dėl rekonstrukcijų.
Pardavinėjame tai, ką savo vidiniuose teisės aktuose pripažįstame kaip nereikalingą ir netinkamą turtą.“
Visoje Lietuvoje ESO kasmet pardavinėja vidutiniškai po penkiolika bendrovei nebereikalingų objektų.
Šiuo metu paskelbti dviejų transformatorinių Šakių ir Kauno rajonuose pardavimo konkursai.
Sandoriams reikėtų paveldosaugininkų pritarimo
Vidmantas Bezaras Kultūros paveldo departamento (KPD) direktorius
„Iš tiesų negerai, kai kultūros vertybių teritorijoje valstybei nebereikalingi menkaverčiai pastatai parduodami be mūsų žinios. Iki šių dienų išsaugotoje paveldo aplinkoje jie dažniausiai būna svetimkūniai, kuriuos derėtų pašalinti.
Tokius statinius pardavus jų savininkai siekia sunkiai įgyvendinamų tikslų, mėgina juos rekonstruoti pakeisdami tūrius ir išvaizdą. Kiek yra tokių pavyzdžių, kai buvę techninės paskirties statiniai, grybų supirkimo punktai pavirsta pirtimis ar ištisomis sodybomis.
Dabar rengiamos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pataisos, kuriose reikės numatyti sąlygą, kad tokiais atvejais būtų privaloma gauti KPD sutikimą.“
Energetikai turtą pardavinėja neatsakingai
Šarūnas Vaitkus Palangos savivaldybės meras
„Nereikalingą valstybės turtą pardavinėjanti ESO stebina savo neatsakingumu. Šiai įmonei svarbu pelningai parduoti turtą, bet jai nerūpi, kad tai sukuria problemų savivaldybei ir naujam savininkui.
Šalia buvusios transformatorinės yra Lietuvos partizanams skirtas monumentas. Taigi šalia jo bet kokiam objektui – ne vieta. Šalia pasistačius naują transformatorinę, senoji turėjo būti nugriauta. Tačiau apie tai, kad ji parduodama, savivaldybė nebuvo informuota.
Prieš daugiau nei metus atsitiktinai buvo sužinota, kad ESO parduoda buvusios transformatorinės pastatą, kuris yra strateginės savivaldybės įmonės Palangos šilumos tinklų teritorijoje. Į ją negali patekti pašaliniai asmenys. Ką būtų daręs čia atsiradęs to pastato naujas savininkas?
Apie tokią situaciją pranešus energetikos ministrui ESO paskelbtą konkursą pavyko sustabdyti.
Dabar buvusios transformatorinės pastatą už likutinę 19 tūkst. eurų vertę leista nusipirkti Palangos šilumos tinklams.“
