Kai kurie teisės aktai kelia abejonių
Posėdyje kalbėjęs Seimo narys Mindaugas Lingė pabrėžė, jog į jį kreipėsi grupė gyventojų, kone 9 mėnesius buvę nežinioje dėl to, kas jų laukia: įmokos sumokėtos, tačiau raktų nuo butų durų vis nėra. Teismas VTPSI ieškinį atmetė, aiškindamas, kad institucija neturi teisės ginčyti savo pačios sprendimų, bet procesas stringa ir toliau: VTPSI pareiškė ketinanti kreiptis į Generalinę prokuratūrą.
Statybų leidimų išdavimo procedūros, Seimo nario žodžiais, tai, kuo didžiuojamasi, nes terminai pakankamai trumpi, tačiau maždaug 7 proc. savivaldybių išduodamų leidimų pripažįstami neteisėtais.
Valstybei jau teko atlyginti daugiau nei 2 mln. eurų žalos savininkams, nors pati žalos atlyginimo sistema neveikia nepriekaištingai. Tą patvirtino ir teismo byla „Tumeliai prieš Lietuvą“. Tuomet Lietuva pralaimėjo bylą prieš vasarnamį Molėtų rajone pasistačiusią šeimą.
Pagrindinis lūkestis – kaip tobulinti sistemą, kad gyventojai netaptų tokių situacijų įkaitais. Seimo narys svarstė, kad, galbūt, reikėtų griežtesnio vertinimo iki pradedant butų pardavimus? Pardavimai negali tapti įrankiu užglaistyti neatitikimus. Juolab žala patiriama įvairiausia: gyventojų nežinomybė, finansiniai nuostoliai, infliacija.
Gyventojai sprendimų nesupranta
Posėdyje dalyvavusi butus „Gelvonų terasose“ įsigijusi Gintarė Ruzgienė svarstė, kodėl institucija iškart pasirinko teisinį kelią. Butus įsigijusių vilniečių nuomone, pažeidimai šiame projekte neesminiai. Pastatas beveik pastatytas, buvo ketinama įregistruoti 85 proc. baigtumą, tokiu metu parduoti būstą normalu. Statytojui atėjo laikas grąžinti paskolą, būtent tuomet prasidėjo teismo procesai.
Tie devyni mėnesiai, moters žodžiais, turėjo ir tebeturi dramatišką įtaką statytojui, tebegalioja laikinosios apsaugos priemonės, nors VTPSI pralaimėjo teismą.
Gyventojams, anot G. Ruzgienės, šansų atgauti butus, pinigus beveik nėra, gyventojai bus priversti dar investuoti ir kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo. „Atrodo, kad ir teismuose nebus lengva, nes VTPSI neigia savo kaltę, nors pati išdavė leidimą. Prašome nebetrukdyti pastato registravimui ir žalos išieškojimui. Statybų leidimą išdavė VTPSI, aiškinkitės, kas kaltas, mūsų nuostoliai auga ir augs, mes nebeturime kentėti“, – kalbėjo G. Ruzgienė.
Situacija nemaloni, paaiškino, kodėl
VTPSI viršininkė Eglė Kuklierienė pripažino, kad situacija išties nemaloni. Daugiabutį projektavo atestuotas projektuotojas, kuris privalėjo žinoti reikalavimus, keliamus projektui.
Projektas buvo parengtas nesilaikant visų teisės aktų, negauti visi sutikimai, nepridėti visi dokumentai. Trūko NŽT rašytinio sutikimo statyti statinį neišlaikant atstumo ir kitų dokumentų – jie nebuvo gauti.
Pagal galiojantį reglamentavimą statybų leidimus išduoda savivaldybė. Ji, gavusi prašymą, kuriame trūksta dokumentų, privalo šį atmesti, tačiau to nepadarė. Šiuo atveju visi, privalėję projektą patikrinti, tą padarė ir projektui pritarė. Vilniaus miesto savivaldybės padalinių, tikrinusių projektą – šeši. Visų atsakingų specialistų parašai sudėti.
VTPSI darbuotojas netikrina projekto atitikties teisės aktams, pridėtiems dokumentams, įvertina, ar pritarė subjektai, turėję patikrinti dokumentus ir pritarti. Visi pritarimai buvo duoti, VTPSI darbuotojas leidimą suformavo ir registravo.
VTPSI patikrinimą pradėjo po kelerių metų, kuomet jau buvo išduotas statybų leidimas, nes buvo gautas STT prašymas tą padaryti.
„Aš puikiai suprantu būsimus gyventojus ir preliminarių sutarčių sudarytojus. Situacija nemaloni, tačiau nuosavybės teisė įregistruota statytojui, jokie sandoriai nėra registruoti“, – kalbėjo E. Kuklierienė.
Anot VTPSI vadovės, trūksta statytojo aktyvių veiksmų ėmimosi pažeidimams šalinti. VTPSI, viršininkės žodžiais, bylos nepralaimėjo, byla buvo nutraukta, pažeidimai, susiję su valstybine žeme ir viešuoju interesu, nėra pašalinti iki šiol, todėl VTPSI turi kreiptis į Generalinę prokuratūrą.
Mano, kad viskas padaryta gerai
Bendrovės „Edensos“ atstovas, advokatas Haroldas Ivanauskas kalbėjo, jog jam skaudu girdėti komentarus dėl kai kurių pažeidimų, ypač, kad nebuvo NŽT sutikimo įrengti pėsčiųjų-dviračių takų. Advokatas išaiškino, kodėl situacija ydinga ir kad NŽT sutikimas iš tiesų yra, nors VTPSI įrodinėja priešingai.
Be to, bendrovė „Edensa“ įsigijo sklypą su išduotu statybų leidimu, pati nedalyvavo šiame procese. Bendrovė mano, kad jie visoje šitoje situacijoje negirdimi, o VTPSI elgesys – piknaudžiavimas.
Projektuotojas Algimantas Pliučas pabrėžė, jog visus projektus rengia pagal teisės aktus, o apie pažeidimus sužinojo tik teismo procese. Projektavimo metu buvo remtasi tuomet galiojusiais teisės aktais. „2015 metais atspėti, kokie reikalavimai bus 2021 metais atspėti sunku“, – replikavo A. Pliučas.
E. Kuklierienė tikino, kad statybų leidimo teisėtumą vertino remdamiesi teisės aktais, kurie galiojo tuo metu.
Lietuvos architektų rūmų pirmininkas Lukas Rekevičius atkreipė dėmesį, jog kiek gilinosi, tiek jam atrodo, jog sutikimai yra, juolab yra brėžiniai, o papildomo NŽT sutikimo, jo akimis, nereikia.
Dauguma kitų pastabų, L. Rekevičiaus, akimis, mažareikšmės, daugiau klausimų kelia atstumas nuo gretimo sklypo. NŽT turėjo išduoti pritarimą, neišdavė, bet neturėtų padaryti užsakovo ir žmonių atsakingais dėl to. Daug svarbiau, jo akimis, išsaugoti pasitikėjimą institucijomis, o ne padaryti įkaitais tiek žmonių.
„Dėl aukštingumo turėjo išduoti pritarimą, ar dėl to atsakingi gyventojai ir projektuotojas? Ne. Jis padarė viską, ką turėjo, savivaldybė turėjo vertinti, ar jiems tinka aukštingumas. Jiems tiko. Ar tikrai pastačius daugiabutį būtų pažeistos trečiųjų asmenų teisės? Šalia darželis, ten grandiozinių statybų nenumatyta, visi atstumai išlaikomi, tad trečiųjų asmenų gerovei statybos nepakenks“, – reziumavo pašnekovas.
Vilniaus miesto savivaldybės atstovė Lina Koriznienė pripažino, kad projektą tikrinę asmenys nebedirba, tačiau, pervertus dokumentus išsiaiškinta, kad pastabų projektui turėta nemažai, jis kelis kartus buvo atmestas, ilgą laiką nepritarta, tačiau paskutinį kartą buvo pritarta automatiškai: tai, galbūt, buvo sistemos ar žmogiškoji klaida.
„Matome, kad žalos tretiesiems asmenims nėra, prašytume, jeigu yra klaidų, jas ištaisyti, siūlysime tas statybas pabaigti“, – aiškino Vilniaus savivaldybės atstovė.
Automatinis pritarimas atsiranda tada, jei projektas nepatikrinamas per nustatytą laiką. Savivaldybė nepritarė projektui šešis kartus, paskutinė pastaba – nebuvo NŽT pritarimo pagal revitalizacijos projektą.
Automatiškai išdavus automatinį pritarimą, buvo galima jį atšaukti, tačiau, anot E. Kuklierienės, to padaryta nebuvo. VTPSI neprivalo tikrinti gautų dokumentų ir skambinti į savivaldybę teirautis dėl jų sprendimų.
NŽT atstovas Algis Bagdonas stebėjosi, kodėl NŽT šioje istorijoje atrodo kalčiausia. Kalbant apie sutikimą tiesti komunikacijas, sutikimas buvo išduotas. Dėl sutikimo neišlaikyti norminių atstumų, tuomet NŽT nei pritarė, nei nepritarė, jų pritarimo tiesiog nereikėjo, tiesa, pripažino, kad rėmėsi tik vienu STR, tačiau ne dviem, kaip priklausytų.
A. Bagdono žodžiais, projektuotojas ar statytojas turėjo matyti, kad nėra reikalingo sutikimo, jo turėjo kreiptis papildomai.
„Edensa“ į NŽT kreipėsi metų pradžioje, kad institucija išnagrinėtų situaciją, ši sutiko, paprašė reikalingų dokumentų, bet tie dokumentai nebuvo pateikti. Jei jie būtų pateikti, pašnekovo žodžiais, matyt, atsižvelgiant į faktinę situaciją, galima būtų situaciją nagrinėti pakartotinai.
Kalbant apie sprendimą, anot A. Bagdono, viskas priklausys nuo faktinių aplinkybių: atsižvelgiant į Bendrąjį planą, savivaldybės poziciją, yra tikimybė gauti teigiamą sprendimą, bet pirmiausia reikia dokumentų.
E. Kuklierienė apgailestavo, kad reikėjo parlamentinės kontrolės įsikišimo, pradžiugino žinia, kad statytojas kreipėsi dėl pažeidimų šalinimo, taip pat NŽT nuomonė, kad tikėtinas skyriaus sprendimas tais metais nebuvo visiškai atitinkantis teisės aktus.
VTPSI gavusi iš statytojo visus dokumentus juos vertins ir galės konstatuoti, kad pažeidimo nebėra.
Aplinkos viceministrė Daiva Veličkaitė-Matusevičė pabrėžė, jog pavasarį valstybinės žemės valdymą perleidus savivaldybėms, šios turėtų atsakingai, kompleksiškai, taikydamos teisės aktus, turėtų išspręsti panašias situacijas, nes gyventojai neturi kentėti.
Kalbant apie įstatymų pakeitimus, kalbama apie nuostatos, kuri buvo priimta 2013 metais, įsigaliojo 2014 metais panaikinimą. Tai – automatiniai pritarimai, kurie buvo priimti siekiant palankesnių sąlygų investicijoms, kad leidimų išdavimo greitis būtų didesnis, tikintis, kad nenukentės kokybė ir atsakomybė. Automatiniai pritarimai neatribojo nuo institucijų atsakomybės, ir galimybė juos panaikinti yra.
Pagal įstatymo projektą, kurį ruošiamasi derinti, ketinama panaikinti spartos alternatyvą, kad savivaldybei vėluojant išduoti statybų leidimą, nors visos institucijos pritarusios, pritarimą išduoti automatiškai.
Teismai išaiškino, kad tokio techninio veiksmo būti negali, tvarka turi būti keičiama, bus palikta galiojusi iki 2013 metų: jei savivaldybė neišduoda pritarimo per nustatytą terminą, statytojas turi teisę kreiptis į teismą.
Šis pakeitimas Seime bus svarstomas spalį.
