Planai paskelbti, bet vis dar daug klausimų
Artimiausiu metu planuojama pradėti viešuosius pirkimus dėl mobilios gyvenamosios stovyklos, skirtos 36 šeimoms, statybų Borodiankos miestelyje. Stovyklos statybas ketinama užbaigti iki šių metų pabaigos.
Lietuva taip pat ketina kitais metais atstatyti tiltą per Trubižo upę Kyjivo srityje, renovuoti apgriautą mokyklą Borodiankos miestelyje bei atstatyti vaikų darželį Irpinės mieste. Preliminari atstatomų objektų darbų kaina šiuo metu siekia 11 mln. eurų.
Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas Dalius Gedvilas pabrėžė: procesą pradėti reikėtų ne nuo planų skelbti viešuosius pirkimus atstatymo darbams, o nuo itin brangios statybų technikos, statybinių medžiagų ir darbuotojų, kurie vyktų į Ukrainą, sveikatos bei gyvybės draudimo.
„Norint sėkmingai dirbti užsienio rinkoje, būtina apsidrausti. Kol kas nėra nė vienos draudimo kompanijos, kuri sutiktų tą daryti. Užuot paskelbus viešai, kokie pirkimai bus organizuojami, pirmiausia reikėtų ieškoti draudimo paslaugų tiekėjo arba paskelbti konkursą draudimo paslaugai pirkti. Jei būtų paskelbta, kad perkamos draudimo paslaugos technikai, prekėms ir žmonėms, galbūt, atsilieptų draudimo kompanijos, kurios sutiktų tokią paslaugą teikti“, – mano D. Gedvilas.
Pašnekovo žodžiais, įprastu atveju draudimu turėtų pasirūpinti pats verslas, bet ši situacija, kuomet į karo zoną vyktų Lietuvos specialistai, nėra eilinė, tad tokią atsakomybę turėtų prisiimti valstybė.
Pats D. Gedvilas taip pat lankėsi Ukrainoje, nė viena draudimo bendrovė Lietuvoje, į kurią kreipėsi, nesutiko tokios kelionės apdrausti. Neabejoja – su šia problema susidurs ir rangovai, planuojantys dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.
Lietuviams vykstant į Goro provinciją, Afganistane, jie turėjo sveikatos ir gyvybės draudimus. Panašios garantijos galėtų būti suteiktos ir vyksiantiems atstatyti Ukrainos.
Iššūkiai statybininkams nesibaigia
Europos Statybos pramonės federacija, kurios nariai – ir Lietuvos statybininkų asociacija, tik ką organizavo diskusiją, kurioje kalbėta ir apie Ukrainos atstatymą. Ukrainiečiai prašo ne tik atlikti statybos darbus, bet ir padėti su statybinėmis medžiagomis.
Darbas užsienio rinkose, anot pašnekovo, reikalauja nemažų apyvartinių lėšų. Reikia galvoti ne tik kaip parengti atstatymo projektą. Ne mažiau svarbu parengti išpildomąją nuotrauką, atlikti geodezinius matavimus, ištirti pažeistas konstrukcijas, dalį jų utilizuoti.
D. Gedvilas pradėti siūlytų būtent nuo tiriamųjų darbų: išsiaiškinti, kokias tilto konstrukcijas likviduoti, galbūt, apskritai reikia statyti naują tiltą. Darželio pastatą, galbūt, taip pat reikia nugriauti ir statyti naują. Pašnekovo nuomone, šiuo atveju labai svarbūs glaudūs ryšiai su vietos specialistais.
Rangovams labai svarbu žinoti, kokie darbai ir paslaugos bus perkamos, kokios medžiagos, tuomet, galbūt, atsirastų susidomėjusiųjų.
„Rangovai klausia, kokių paslaugų iš jų reikia? Ar bus perkamos sijos, ar pastatai? Pavyzdžiui, darželis gali būti surenkamas. Ministerija yra minėjusi, kad statys laikinus statinius – jų gamyba tikrai įmanoma. Galbūt, atsiras rangovas, kuris ir pagamintų, ir tokius statinius sumontuotų vietoje. Galbūt, kažkas rizikuos ir dirbs neapsidraudęs. Kol kas sunku pasakyti“, – svarstė D. Gedvilas.
Šiuo metu Lietuvoje dirbančios statybų bendrovės vis dar sprendžia darbuotojų stygiaus problemą. Nuogąstauta, kad, galbūt, lapkritį-gruodį sumažės užsakymų, bet bent kol kas atrodo, kad įmonės darbų nepritrūks. Nemaža dalis rangovų vėluoja, nes bendrovėse dirbo ukrainiečių, baltarusių, jų liko tik dalis, tad įmonėms tenka susitvarkyti su nemažais iššūkiais – turimais pajėgumais užbaigti pradėtus statinius.
Kol kas statybininkams patrauklesnės Vakarų Europos rinkos, kur nemažai statoma, o Lietuvos rangovai kviečiami dirbti itin geromis sąlygomis, ypač Skandinavijoje, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje. Šiose rinkose susitariama ir dėl patrauklių įkainių, ir jei rangovas paprašo indeksuoti kainas dėl pabrangusių medžiagų ar energetinių išteklių.
Pastebima, jog statybos paslaugų eksportas į Vakarų valstybes gerokai išaugęs. Tad jei ir sutiktų atstatyti planuojamus objektus Ukrainoje, tikėtina, rangovų prašomi įkainiai nebūtų maži.
Taigi, kol kas darbo netrūksta, bet ir problemų yra. „Prieš porą savaičių pasidžiaugus, jog statybinių medžiagų kainos stabilizuojasi, tiekimo grandinės nebetrūkinėja, terminai ilgesni, bet jau galima planuoti darbus, statybų sektorius susidūrė su nauju iššūkiu – elektros ir dujų kainomis. Statybinių medžiagų pramonė nežino, kokiomis kainomis parduoti produkciją, kad galiausiai jų savikaina nebūtų didesnė nei pardavimo kaina.
Sudėtinga pasirašyti sutartis su produkcijos pirkėjais, nes neaišku, kiek kainuos metalo konstrukcijų, langų ir durų gamyba. Jei reikia pagaminti grūdinto stiklo langą ar fasado konstrukciją, o šis darbas itin imlus elektros energijai, gamintojas svarsto, ką jam daryti. Statybinių medžiagų gamintojams stresas nesibaigia, įtampos nemažai, ir neaišku, kada viskas baigsis“, – apgailestavo LSA prezidentas.
Vyriausybei patvirtinus nuo karo nukentėjusios Ukrainos atstatymo projektus, į jų techninę priežiūrą, skelbiama, įsitrauks ir Aplinkos ministerijai pavaldi VŠĮ Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA). Artimiausiu metu prie jos komandos prisijungs ir dvi projekto „Kurk Lietuvai“ atstovės – urbanistė lietuvė Rūta Marija Slavinskaitė ir ukrainietė teisininkė Mariana Maksymiv.
Kartu su specialistėmis bus kuriamos pasirinkto Ukrainos miesto urbanistinio modelio ir skaitmeninio jo dvynio gairės. Ukrainietė projekto „Kurk Lietuvai“ atstovė Mariana Maksymiv yra teisininkė ir užsibrėžusi tikslą į Ukrainos statybos sektorių perkelti europinius energinio efektyvumo reikalavimus bei Lietuvos gerąją praktiką.
